Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Tej Uas Peb Xav Paub

Tej Uas Peb Xav Paub

Puas tsim nyog ib tug Khixatia siv tus pas IUD (intrauterine device) tav kom txhob muaj menyuam?

Ob niam txiv Khixatia yuav tsum ua tib zoo txiav txim, nkawd lub siab thiaj tsis rov nkaug nkawd. Ob tug yuav tsum xav zoo zoo txog phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus, thiab tshawb nrhiav seb tus pas IUD no ua haujlwm li cas.

Yehauvas tau sam hwm rau Adas thiab Eva nkawd thiab puag tom qab no nws kuj sam hwm rau Nau-a tsev neeg tias: “Cia li muaj tub ki huaj vam coob.” (Chiv Keeb 1:28; 9:1) Tiamsis phau Vajlugkub tsis sam hwm kom cov Khixatia ua li no lawm. Yog li ntawd, ob niam txiv yuav tsum txiav txim tias yog nkawd tsis pub muaj menyuam, puas tsim nyog siv tus pas IUD lossis lwm yam los tav kom txhob muaj menyuam.

Yog ob niam txiv tsis pub muaj menyuam, nkawd yuav tsum xav ntsoov txog phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus uas hais tias yuav tsum saib txojsia muaj nqes. Nkawd yeej tsis xav rho menyuam lossis ntaus menyuam pov tseg li. (Khiav Dim 20:13; 21:22, 23; Ntawv Nkauj 139:16; Yelemi 1:5) Ua li, puas txhaum rau cov Khixatia siv tus pas IUD?

Phau Tsom Faj Askiv lub 5 Hlis tim 15, 1979 (sab 30-31) tau piav txog tus pas IUD. Lub sijhawm ntawd feem ntau yog muab yas lossis roj hmab ua xwb. Kws tshuaj muab ntxig rau hauv lub tsev menyuam kom txhob muaj taus menyuam. Phau Tsom Faj ntawd piav tias cov neeg txawj ntse tsis paub tseeb xyov tus pas no ua haujlwm li cas. Coob tus hais tias tus pas no tav cov kab menyuam kom txhob mus txog lub qe thiaj tsis xeeb tub.

Tiamsis lawv tshuaj pom tias qee zaus cov kab menyuam kuj mus txog lub qe lawm thiab. Thaum muaj li ntawd ces yuav xeeb tub rau hauv txoj hnyuv menyuam lossis hauv lub tsev menyuam. Yog xeeb tau rau hauv lub tsev menyuam, tus pas yuav ua kom lub qe nruab tsis ruaj rau hauv ces tus menyuam yuav hlob tsis taus. Thaum kawg thiaj poob lawm, qhov no yuav zoo li yus tua menyuam. Phau Tsom Faj thiaj hais tias: “Raws li tau tshawb pom no, ib tug Khixatia yuav tsum ua tib zoo xav seb puas tsim nyog siv tus pas IUD. Phau Vajlugkub xav kom peb saib txojsia muaj nqes.”​—Ntawv Nkauj 36:9.

Tiamsis txij xyoo 1979 los tau muaj ntau yam kev kawm txuj ci tshiab. Cov neeg txawj ntse kuj nrhiav tau ntau yam tshuaj tshiab lawm thiab.

Nimno muaj dua 2 hom IUD lawm. Ib hom yog muab tooj liab rig tus pas. Xyoo 1988 muaj coob tus tau siv hom no. Los rau xyoo 2001 kuj tsim tau ib hom uas muaj tshuaj nyob rau hauv. Ua li, 2 hom no ua haujlwm li cas?

Tooj liab: Zoo li tau kawm, tus pas no tav kom cov kab menyuam txhob mus tau rau hauv lub tsev menyuam lossis kom txhob mus txog lub qe. Tus pas uas muab tooj liab rig kuj tua tau cov kab menyuam thiab. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Hom no ua rau txheej ntshav hauv lub tsev menyuam nyias nyias kom lub qe thiaj nruab tsis ruaj rau hauv.

Tshuaj: Hom no zoo ib yam li cov thaud tiamsis muaj tshuaj nyob rau hauv. Cov tshuaj ntawd zoo ib yam li cov tshuaj lub uas noj kom txhob muaj menyuam. Tus pas no ua kom tej txhia pojniam 2 lub paj tsis tso qe tawm tuaj. Yog tsis muaj qe ces kuj xeeb tsis tau tub. Hom no ua rau txheej ntshav hauv lub tsev menyuam nyias nyias, lub qe thiaj nruab tsis ruaj rau hauv. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Tsis tas li ntawd, kuj ua rau lub ncauj tsev menyuam kaw xwv kab menyuam thiaj mus tsis tau rau hauv.

Zoo li tau hais, 2 hom pas IUD no ua kom txheej ntshav hauv lub tsev menyuam nyias nyias. Yog li ntawd, txawm cov kab menyuam mus txog lub qe es xeeb tau lawm los lub qe yuav mus nruab tsis tau rau hauv lub tsev menyuam ces tus menyuam yuav hlob tsis taus. Cov neeg tshawb txuj pom tias qee zaus cov kab menyuam thiaj mus txog lub qe xwb. Tsis tas li ntawd, lawv kuj pom tias tej zaum muaj li no rau cov tshuaj lub thiab.

Tsis muaj leejtwg paub xyov tus pas no puas tav tau kom cov kab menyuam txhob mus txog lub qe. Tiamsis cov neeg tshawb txuj nrhiav pom tias yog siv tus pas no lawd, feem ntau yuav tsis xeeb menyuam.

Ob niam txiv Khixatia uas xav siv tus pas IUD yuav tsum nrog nkawd tus kws kho mob tham. Nws mam li piav meej txog tus pas no, thiab seb puas yuav zoo lossis tsis zoo rau tus pojniam. Tiamsis ob niam txiv yuav tsum tsis txhob cia lwm tus txiav txim rau nkawd, txawm yog tus kws kho mob los xij. (Loos 14:12; Kalatia 6:4, 5) Nkawd yuav tsum nco ntsoov tias lub hom phiaj yog ua kom haum Vajtswv siab xwv nkawd lub siab thiaj tsis rov nkaug nkawd.​—Muab piv rau 1 Timaute 1:18, 19; 2 Timaute 1:3.

^ nqe 8 Tebchaws Askiv lub koom haum tshuaj xyuas kev noj qab haus huv (National Health Service) tshaj tawm tias cov IUD uas muab tooj liab rig ntxim dua. Yog siv, ces tshaj li 99 feem pua tus pojniam yuav tsis muaj menyuam. Qhov no txhais tias ib xyoos twg yog 100 tus pojniam siv tus pas no, tsuas yog 1 tug thiaj muaj taus menyuam xwb. Cov pas uas tsis muaj tooj liab ntau tsis ntxim npaum li cov uas muaj tooj liab ntau.

^ nqe 9 Hom IUD uas muaj tshuaj, ua rau txheej ntshav hauv lub tsev menyuam nyias nyias. Tej kws tshuaj kuj pom tias pab tau cov pojniam uas cev ntas hlob hlob thiab. Kws tshuaj kuj muab rau cov tsis muaj txiv siv thiab.