Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

“Kuv Muaj Siab Vam Rau Hauv Vajtswv”

“Kuv Muaj Siab Vam Rau Hauv Vajtswv”

“Tus Adas uas los tom kawg nws yog tus cawm neeg txojsia.”​—1 KHAULEE 15:45, VTL.

ZAJ NKAUJ: 12, 55

1. Thaum peb piav peb txojkev ntseeg rau lwm tus, peb yuav tsum piav txog dabtsi thiab?

THAUM koj piav koj txojkev ntseeg rau lwm tus, koj piav txog dabtsi xwb? Tej zaum koj yuav piav tias Vajtswv Yehauvas yog tus Tswv Tsim txhua yam thiab yog tus pub txojsia rau peb. Tej zaum koj yuav qhia tias Yexus Khetos yog tus uas tuag txhiv peb txojsia, thiab yav tom ntej peb yuav tau txojsia nyob mus ib txhis hauv lub Vaj Kaj Siab. Tiamsis, koj puas piav tias cov tuag yuav ciaj sawv rov los thiab?

2, 3. Vim li cas txojkev ciaj sawv rov los tseem ceeb ua luaj? (Saib daim duab ntawm sab no.)

2 Tej zaum peb vam tias peb yuav tsis tuag es yuav dim tau lub caij muaj kev ceeb laj txom nyem loj kawg li, mus nyob lub Vaj Kaj Siab. Txawm li ntawd los, ua cas txojkev ciaj sawv rov los ho tseem ceeb ua luaj rau peb? Povlauj piav tias: “Yog qhov uas sawv hauv qhov tuag rov los tsis muaj, Khetos kuj tsis raug tsa sawv rov los.” Yog Yexus tsis tau ciaj sawv rov los ces nws kuj tsis tau ua Vajntxwv kav, thiab tej uas peb tshaj tawm kuj tsis muaj qab hau dabtsi. (Nyeem 1 Khaulee 15:12-19.) Tiamsis peb paub tias Yexus twb raug tsa ciaj sawv rov los lawm. Peb tsis zoo li cov Xadukai uas tsis ntseeg tias cov tuag sawv tau rov los. Txawm neeg thuam peb npaum li cas los, peb yeej tuav rawv txojkev ntseeg tias Vajtswv tsa tau cov tuag sawv rov los.​—Malakau 12:18; Tubtxib Tes Haujlwm 4:2, 3; 17:32; 23:6-8.

3 Povlauj hais tias “qhov uas cov tuag ciaj sawv rov los” yog lub “hauv paus uas hais txog Khetos.” (Henplais 6:1, 2) Povlauj qhia meej tias nws muaj siab vam yuav pom cov tuag ciaj sawv rov los. (Tubtxib Tes Haujlwm 24:10, 15, 24, 25) Thaum peb nyuam qhuav kawm Vajlugkub, peb twb kawm txog txojkev ciaj sawv rov los lawm. Tiamsis yeej zoo rau peb rov kawm ntxiv. Vim li cas ho zoo rau peb rov kawm dua?​—Henplais 5:12.

4. Tej tug yuav nug li cas txog kev ciaj sawv hauv qhov tuag rov los?

4 Thaum ib tug twg pib kawm Vajlugkub, nws kawm txog tej tug zoo li Laxalau uas raug tsa ciaj sawv rov los. Nws kuj kawm txog Aplahas, Yauj, thiab Daniyee uas ntseeg tias yav tom hauv ntej cov tuag yuav ciaj sawv rov los. Ua li, koj yuav teb li cas yog leejtwg kom koj piav rau nws seb ua cas koj ho ntseeg tau tej lus cog tseg uas twb hais ntau pua xyoo dhau los lawm tias cov tuag yuav ciaj? Thiab phau Vajlugkub puas qhia tias thaum twg cov tuag mam ciaj sawv rov los? Cia peb kawm seb yuav teb li cas xwv peb thiaj muaj kev ntseeg ruaj.

TEJ LUS FAJ LEM UAS TWB HAIS NTAU PUA XYOO MAM MUAJ TIAV

5. Peb yuav tham txog dabtsi?

5 Yog muaj ib tug nyuam qhuav tu siav nrho peb yeej xav tias yoojyim heev rau Vajtswv tsa tus ntawd, puas yog? (Yauhas 11:11; Tubtxib Tes Haujlwm 20:9, 10) Tiamsis yog muaj lus cog tseg uas twb hais ntau pua xyoo dhau los lawm tias Vajtswv yuav tsa ib tug sawv rov los, puas yoojyim ntseeg tau? Txawm tias tus uas twb tuag tau ntev heev lawm, lossis nyuam qhuav tu siav nrho xwb, peb puas ntseeg tau tias Vajtswv yuav tsa tus ntawd ciaj sawv rov los? Peb yeej ntseeg tau rau qhov twb muaj dua li no los lawm. Twb muaj lus cog tseg ntau pua xyoo ua ntej lawm tias ib tug yuav sawv hauv qhov tuag rov los. Tus uas ciaj sawv rov los ntawd yog leejtwg? Qhov uas nws ciaj sawv rov los txhawb tau koj txojkev ntseeg li cas tias yav tom hauv ntej cov tuag yuav ciaj sawv rov los?

6. Ntawv Nkauj 118 tau muaj tiav li cas rau Yexus?

6 Cia peb kawm ib zaj lus faj lem ntsig txog kev ciaj sawv rov los. Ntawv Nkauj 118 hais tias: “[Yehauvas], thov cawm peb dim. . . . Tus uas tuaj hauv [Yehauvas] lub npe tau nyob kaj siab lug.” Hnub Nixa 9, ua ntej Yexus yuav tuag, nws tuaj rau hauv Yeluxalees. Thaum cov tibneeg pom nws, lawv qhuas tus Mexiyas raws li cov lus faj lem hauv zaj nkauj no. (Ntawv Nkauj 118:25, 26; Mathai 21:7-9) Ua li cas peb thiaj paub tias cov lus faj lem no hais txog thaum Yexus ciaj sawv rov los? Nqe 22 hais tias: “Lub pob zeb uas cov Kws ua tsev muab xyeeb tseg lawm twb muab los teeb ua thawj lub rau ntawm kaum tsev lawm.”

Cov “Kws ua tsev” uas muab tus Mexiyas xyeeb tseg (Saib nqe 7)

7. Cov Yudai tau muab Yexus xyeeb pov tseg li cas?

7 Cov “Kws ua tsev” uas muab tus Mexiyas xyeeb tseg yog Yudai cov thawj coj ntag. Cov Yudai tsis quav ntsej Yexus thiab tsis kam lees yuav nws ua tus Khetos. Lawv tseem kom Philaj muab nws tua pov tseg thiab. (Luka 23:18-23) Lawv thiaj tau ris lub txim tua Yexus.

Vajtswv tsa Yexus ua thawj “lub [pob zeb] rau ntawm kaum tsev” (Saib nqe 8, 9)

8. Ua li cas Yexus ho yog “thawj lub [pob zeb] rau ntawm kaum tsev”?

8 Yog Yexus raug tua lawm, ua li cas ho hais tias nws yog “thawj lub [pob zeb] rau ntawm kaum tsev”? Yuav tsum yog Yexus ciaj sawv rov los xwb. Yexus thiaj hais paj lug txog ib tug yawg uas cog tau ib lub vaj ces mus nyob lwm tebchaws lawm. Nws txib tub qhe mus xyuas lub vaj tiamsis lawv raug ntaus ntiab tawm. Nws thiaj txib nws tus tub mus tiamsis lawv muab tua pov tseg. Yexus mam hais Ntawv Nkauj 118:22 xaus zaj paj lug no. (Luka 20:9-17) Thaum tus tubtxib Petus nrog “cov thawj thiab cov kev txwj laus thiab cov xibhwb qhia Vajtswv kevcai hauv Yeluxalees” tham, nws thiaj hais tias lawv muab Yexus Khetos uas yog neeg Naxale teem rau saum tus ncej ntoo tiamsis Vajtswv tsa nws sawv hauv qhov tuag rov los lawm. Ces Petus mam hais hlo tias: “Yexus yog ‘lub pob zeb uas cov Kws ua tsev muab xyeeb tseg lawm twb rov muab los teeb ua thawj lub rau ntawm kaum tsev lawm.’”​—Tubtxib Tes Haujlwm 3:15; 4:5-11; 1 Petus 2:5-7.

9. Cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 118:22 qhia li cas rau peb?

9 Txawm cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 118:22 twb sau tau ntau puas xyoo lawm los qhia tseeb tias tus Mexiyas yuav ciaj sawv rov los. Tus Mexiyas yuav raug xyeeb pov tseg tiamsis nws yuav ciaj sawv rov los ua thawj lub pob zeb rau ntawm kaum tsev. Twb yog vim li ntawd, thaum Yexus ciaj sawv rov los thiaj “tsis muaj dua ib lub npe uas pub rau neeg siv cawm peb dim.”​—Tubtxib Tes Haujlwm 4:12; Efexau 1:20.

10. (1) Cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 16:10 hais li cas? (2) Ua li cas peb ho paub tias cov lus hauv Ntawv Nkauj 16:10 tsis yog hais txog Davi?

10 Cia peb kawm txog ib nqes ntxiv. Ntawv Nkauj zaj 16, Davi sau tias: “Rau qhov koj tsis tau muab kuv cob rau hauv [qhov ntxa], lossis cia tus uas hwm koj pom lub qhov tuag.” (Ntawv Nkauj 16:10) Twb muaj tshaj li 1,000 xyoo cov lus no mam muaj tiav. Davi tsis tau hais tias nws yuav tsis tuag es tsis tau pom lub qhov ntxa. Vajtswv Txojlus yeej qhia tias Davi laus zuj zus ces thaum nws tuag lawd “lawv muab nws log rau hauv Davi lub nroog.” (1 Vajntxwv 2:1, 10) Yog li ntawd, nqe no hais txog leejtwg?

11. Thaum twg Petus mam piav cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 16:10?

11 Twb tau 1,000 tawm xyoo lawm, Petus mam li piav tias Davi cov lus hauv Ntawv Nkauj 16:10 yog hais txog leejtwg. Nws tabtom qhia cov Yudai thiab cov uas los coj Yudai kevcai. Lub sijhawm ntawd Yexus twb tuag thiab Vajtswv twb tsa nws ciaj sawv rov los lawm. (Tubtxib Tes Haujlwm 2:29-32) Petus piav rau lawv tias Davi tuag thiab muab log lawm. Thaum Petus hais tias Davi “paub ua ntej thiab hais txog qhov uas tus [Mexiyas] yuav ciaj sawv rov los,” tsis muaj leejtwg cav li.

12. (1) Cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 16:10 tau muaj tiav li cas? (2) Tej no qhia meej li cas rau peb txog txojkev ciaj sawv rov los?

12 Petus kuj piav tias Davi cov lus faj lem hauv Ntawv Nkauj 110:1 yog hais txog Yexus Khetos. (Nyeem Tubtxib Tes Haujlwm 2:33-36.) Thaum pab neeg coob coob hnov tej uas Petus qhia, lawv thiaj ntseeg tias Yexus yog “tus Tswv thiab ua tus Khetos.” Lawv mam pom tias Ntawv Nkauj 16:10 tau muaj tiav rau thaum Yexus ciaj sawv rov los. Thaum Povlauj piav Ntawv Nkauj 16:10 rau cov Yudai hauv lub moos Athi-au xeev Pixidia los lawv kuj nkag siab thiab xav paub ntxiv. (Nyeem Tubtxib Tes Haujlwm 13:32-37, 42.) Tej no qhia meej rau peb tias txawm yog tau ntau pua xyoo lawm los, thaum phau Vajlugkub cog tseg tias cov tuag yuav ciaj sawv rov los, yeej muaj tseeb tiag.

THAUM TWG COV TUAG MAM CIAJ SAWV ROV LOS?

13. Ib txhia nug li cas txog txojkev ciaj sawv rov los?

13 Txawm tau ntev npaum li cas los yog Vajtswv twb hais tias cov tuag yuav ciaj sawv rov los ces yeej yuav muaj xwb. Tej no txhawb tau peb zog kawg li, puas yog? Ib txhia xav paub seb thaum twg mam rov pom cov uas lawv hlub tshua? Yuav tos ntev npaum li cas? Muaj ib zaug Yexus hais rau nws cov tubtxib tias: “Tsis txog nej yuav paub lub caij lub nyoog uas leej Txiv teem cia raws li nws muaj hwjchim teem.” (Tubtxib Tes Haujlwm 1:6, 7; Yauhas 16:12) Txawm li ntawd los phau Vajlugkub twb qhia mentsis rau peb paub tias thaum twg cov tuag mam ciaj sawv rov los.

14. Vim li cas qhov uas Yexus Khetos raug tsa ciaj sawv rov los tseem ceeb dua ntais?

14 Qhov uas Yexus Khetos raug tsa ciaj sawv rov los tseem ceeb dua ntais. Vim li cas? Yog Yexus tsis raug tsa ces peb yeej tsis muaj kev vam tias yuav rov pom cov peb hlub tshua lawm. Cov uas Eliya thiab Elisa nkawd tsa ciaj sawv rov los, ua ntej Yexus ntawd tsuas nyob ib ntus xwb. Thaum kawg lawv kuj rov qab tuag lawm thiab. Tiamsis Yexus Khetos “raug muab tsa sawv hauv qhov tuag rov los thiab nws yuav tsis tuag dua li lawm. Txojkev tuag tsis muaj hwjchim kav nws lawm.” Nimno nws nyob saum ntuj ceeb tsheej “muaj txojsia nyob mus ib txhis.”​—Loos 6:9; Qhia Tshwm 1:5, 18; Khaulauxi 1:18; 1 Petus 3:18.

15. Vim li cas thiaj hais tias Yexus yog “thawj tug” uas ciaj sawv rov los?

15 Yexus yog thawj tug uas ciaj sawv rov los mus nyob saum ntuj ceeb tsheej, thiab yog tus tseem ceeb dua cov uas sawv ua nws qab. (Tubtxib Tes Haujlwm 26:23) Leejtwg yuav ciaj sawv rov los mus nyob saum ntuj thiab? Yexus cog lus tias nws cov tubtxib uas muab siab npuab nws yuav tau nrog nws kav saum ntuj ceeb tsheej. (Luka 22:28-30) Thaum lawv tuag lawv mam tau txais nqe zog. Thaum lawv ciaj sawv rov los lawv yuav muaj lub cev plig ib yam li Yexus. Povlauj sau tias: “Khetos twb raug tsa hauv qhov tuag rov los lawm, yog thawj tug hauv cov uas tsaug zog lawm.” Ces nws mam piav tias cov uas yuav mus saum ntuj yuav “sawv raws ib qeb zuj zus, Khetos yog thawj tug, dhau ntawd thaum Khetos [tshwm] los cov uas yog Khetos li yuav sawv rov los.”​—1 Khaulee 15:20, 23.

16. Povlauj hais li cas txog cov uas yuav ciaj sawv mus nyob saum ntuj?

16 Povlauj hais tias thaum Khetos tshwm los, lossis thaum nws kav, cov xaiv tseg yuav ciaj sawv mus nyob saum ntuj. Ua li Yexus tshwm los rau thaum twg? Yehauvas Cov Timkhawv tshawb hauv phau Vajlugkub thiab pom tias Yexus twb “tshwm los” xyoo 1914 lawm. Peb tabtom nyob rau lub caij uas Yexus “tshwm los” ntag. Tshuav tsis ntev lawm xwb lub qab ntuj phem no twb yuav dua mus.

17, 18. Thaum txog lub caij muaj kev ceeb laj txom nyem loj kawg li yuav ua li cas rau cov xaiv tseg uas tseem nyob hauv ntiajteb?

17 Phau Vajlugkub hauv 1 Thexalaunika 4:13-17, piav ntxiv txog cov uas yuav ciaj sawv mus nyob saum ntuj. Nqe no hais tias: “Cov kwvtij, peb xav kom nej paub tseeb txog cov uas tsaug zog lawd . . . Vim peb ntseeg tias Yexus tuag thiab ciaj sawv rov los lawm, hauv tus Tswv Yexus no Vajtswv yuav coj cov uas tsaug zog lawd nrog Yexus los . . . Peb cov uas tseem ciaj sia tshuav nyob txog thaum tus Tswv [tshwm] los, yuav tsis ua cov uas tsaug zog lawd ntej mus. Rau qhov tus Tswv yuav nqes saum ntuj los muaj lub suab hu nrov, . . . mas cov uas tuag rau hauv Khetos lawm yuav xub ciaj sawv los ua ntej. Dhau ntawd peb cov uas tseem tshuav muaj txojsia nyob yuav raug muab qaws rau saum ntuj huab nrog cov ntawd ua ke thiab yuav ntsib tug Tswv saum nruab ntug, mas raws li no peb yuav tau nrog tus Tswv nyob mus ib txhis.”

18 Cov uas ciaj sawv mus nyob saum ntuj ceeb tsheej, sawv tom qab Yexus “tshwm los” lossis lub caij uas Yexus kav. Thaum txog lub caij muaj kev ceeb laj txom nyem loj kawg li, cov xaiv tseg uas tseem nyob hauv ntiajteb yuav “raug muab qaws rau saum ntuj.” (Mathai 24:31) Cov lus no txhais tias lawv “yuav tsis tsaug zog,” lossis tsis tuag ntev ntev es mam sawv. Tiamsis lawv yuav “raug plhis dua tshiab, rau tib pliag tib ntsais muag xwb rau thaum tshuab raj xyu zaum kawg.”​—1 Khaulee 15:51, 52.

19. Vim li cas cov uas ciaj sawv nyob lub qab ntuj tshiab ho “ciaj sawv los tau txojsia uas zoo dua”?

19 Niaj hnub no cov Khixatia feem coob tsis yog cov xaiv tseg uas yuav nrog Khetos kav saum ntuj ceeb tsheej. Lawv tos ntsoov hnub uas Yehauvas yuav muab lub qab ntuj phem no rhuav tshem mus. Peb yeej tsis paub tias hnub twg thiab teev twg lub sijhawm kawg los txog, tiamsis muaj pov thawj qhia tias twb los ze lawm. (1 Thexalaunika 5:1-3) Phau Vajlugkub hais tias nyob hauv Vajtswv lub qab ntuj tshiab cov tuag yuav “ciaj sawv los tau txojsia uas zoo dua.” Vim li cas ho hais tias zoo dua? Vim yav tas los thaum cov tuag ciaj sawv rov los, lawv kuj rov qab tuag lawm thiab. Tiamsis cov uas ciaj sawv rov los nyob hauv lub ntiajteb tshiab yuav nyob mus ib txhis tsis txawj laus txawj tuag li lawm.​—Henplais 11:35.

20. Ua li cas peb ho paub tias Vajtswv yuav tsis tib txhij tsa cov tuag ciaj sawv rov los?

20 Phau Vajlugkub hais tias cov uas mus saum ntuj ceeb tsheej yuav “sawv raws ib qeb zuj zus.” (1 Khaulee 15:23) Yog li ntawd, peb yeej tso siab tau tias hauv ntiajteb no los Vajtswv yuav tsis ua tib txhij tsa tag nrho cov tuag ciaj sawv rov los. Tej zaum peb xav paub tias: Thaum Khetos Kav 1,000 Xyoo, cov twg yuav ciaj sawv rov los ua ntej? Puas yog cov uas nyuam qhuav tuag es lawv tsev neeg thiaj paub tos txais lawv? Lossis cov uas coj Vajtswv haiv neeg puag thaum ub xwv lawv thiaj paub coj cov uas nyob hauv lub ntiajteb tshiab? Ua li, cov tsis tau paub Yehauvas yuav ciaj sawv rov los rau thaum twg thiab qhovtwg? Muaj ntau yam uas peb tsis tau paub tiamsis txhob txhawj, cia peb ua siab ntev tos seb Yehauvas yuav ua li cas. Thaum txog hnub ntawd peb yuav muaj kev zoo siab xyiv fab tshaj plaws li.

21. Koj muaj siab vam li cas?

21 Ua ntej hnub ntawd los txog, cia peb tsav kev ntseeg ruaj nreeg rau Yehauvas. Yexus twb qhia peb lawm tias Yehauvas yeej nco ntsoov cov uas tau tas sim neej lawd, thiab nws yuav tsa lawv ciaj sawv rov los. (Yauhas 5:28, 29; 11:23) Yexus kuj hais hlo tias Aplahas, Yiha, thiab Yakhauj lawv “tseem muaj txojsia nyob rau ntawm Vajtswv.” (Luka 20:37, 38) Yog li ntawd, peb yeej hais tau ib yam li tus tubtxib Povlauj tias: ‘Kuv muaj siab vam rau hauv Vajtswv tias cov tuag yuav sawv hauv qhov tuag rov los.’​—Tubtxib Tes Haujlwm 24:15.