Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

KUV LUB NEEJ

Tso Txhua Yam Tseg Raws Tus Tswv Qab

Tso Txhua Yam Tseg Raws Tus Tswv Qab

Thaum kuv muaj 16 xyoo kuv txiv cem kuv tias: “Yog koj mus tshaj tawm koj tsis yoom rov los tsev. Yog koj los koj yuav lov ceg kiag.” Kuv thiaj tawm tsev mus lawm. Kuv tso txhua yam tseg raws peb tus Tswv Yexus qab.

CIA kuv piav seb ua li cas kuv txiv ho chim ua luaj. Kuv yug lub 7 Hli tim 29, xyoo 1929 hauv cheeb tsam Npulaka (Bulacan) tebchaws Fis Liv Pis (Philippines). Peb tsev neeg tsis muaj li luag tej, tiamsis peb lub neej yoojyim heev. Thaum kuv tseem yau, Nyiv Pooj tuaj txog peb tebchaws tiamsis peb nyob deb nroog loj ces peb tsuas hnov luag piav xwb. Peb tsis muaj xov tooj cua, this vis (T.V.), tej ntawv xo xwm kuj tuaj tsis txog peb lub zos li thiab.

Peb cov nus muag muaj 8 leej. Thaum kuv muaj 8 xyoo kuv mus nrog kuv niam tais yawm txiv nkawd nyob. Txawm peb yog Kav Tos Liv los kuv yawm txiv tsis xyeej lwm tus txoj kev ntseeg. Nws tej phoojywg muab ntaub ntawv rau nws los nws yeej zoo siab hlo txais huvsi. Kuv tseem nco txog thaum nws muab phau ntawv Protection, Safety, thiab Uncovered ua lus Takalau (Tagalog) rau kuv nyeem. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Nws kuj muab phau Vajlugkub rau kuv thiab. Kuv nyiam phau Vajlugkub heev. Thaum kuv nyeem 4 phau txoj xov zoo txog Yexus lub neej, ua rau kuv xav raws Yexus qab xwb.​—Yauhas 10:27.

XYAUM RAWS TUS TSWV QAB

Nyob rau xyoo 1945, Nyiv Pooj mam tawm tebchaws Fis Liv Pis rov qab. Tib lub caij ntawd kuv niam thiab kuv txiv nkawd kom kuv rov mus tsev. Kuv yawm txiv kuj txhawb kom kuv mus thiab ces kuv thiaj rov qab mus tsev.

Lub 12 hlis xyoo 1945 Yehauvas Cov Timkhawv hauv lub moos Ankaj (Angat) tuaj tshaj tawm txog hauv peb zos. Ib tug kwvtij laus laus tuaj txog ntawm peb tsev. Nws ua tib zoo piav tias phau Vajlugkub qhia li cas txog “tiam kawg.” (2 Timaute 3:1-5) Nws caw peb mus kawm Vajlugkub rau ib lub zos tsis deb ntawm peb. Txawm kuv niam kuv txiv tsis mus los kuv mus kuv. Muaj li 20 tawm leej tuaj koom thiab ib txhia nug ntau yam txog phau Vajlugkub.

Kuv tsis to taub tej uas lawv tham li ces kuv thiaj yuav sawv mus. Tiamsis lawv txawm pib hu nkauj qhuas Vajtswv. Zaj nkauj ntawd zoo heev kuv thiaj nyob mloog. Tom qab lawv hu nkauj thiab thov Vajtswv tas lawv caw kom sawvdaws mus koom ib txojkev sib txoos lub rau lim tiam tom ntej hauv lub moos Ankaj.

Txojkev sib txoos ntawd nyob rau hauv tsev neeg Khwj (Cruz). Muaj li 50 leej tuaj koom. Peb ib txhia taug kev 8 kilumev (5 mais) mam mus txog. Kuv xav tsis thoob li vim cov menyuam yaus los paub teb tej lus nug tob heev txog phau Vajlugkub. Tom qab kuv mus kev sib txoos ob peb zaug, ib tug kwvtij hu ua Dami-ee Xatoo (Damian Santos) caw kuv mus so tom nws tsev. Yav tas los nws yog ib tug tswv zos. Nimno nws laus lawm tiamsis nws tseem ua ib tug tho kev. Hmo ntawd wb tham Vajlugkub ntev loo.

Kuv mus ob peb zaug kev sib txoos xwb ces cov kwvtij nug seb leejtwg puas xav ua kevcai raus dej. Kuv cia li teb tias kuv xav. Kuv tsuas xav “ua koom tu tus Tswv Khetos” xwb. (Khaulauxi 3:24) Lub caij ntawd yus kawm Vajlugkub ib ntus xwb los yus ua tau kevcai raus dej. Peb thiaj mus rau ntawm ib tug dej uas kuv thiab ib tug kwvtij tau ua kevcai raus dej, rau lub 2 Hlis tim 15, xyoo 1946.

Kuv to taub tias yog ua kevcai raus dej lawm, kuv yuav tsum tshaj tawm tsis tseg ib yam li Yexus tau ua. Tiamsis kuv txiv hais tias kuv hluas dhau lawm txawm kuv ua kevcai raus dej los tsis tsim nyog kuv mus tshaj tawm rau lwm tus. Kuv piav rau kuv txiv tias Vajtswv xav kom peb tshaj tawm txoj xov zoo txog Nws lub Nceeg Vaj. (Mathai 24:14) Kuv yuav tsum ua raws li kuv tau cog lus rau Vajtswv lawd. Kuv txiv thiaj npau taws heev thiab cem kuv li tau hais thaum xub pib zaj no. Nws tseev kom kuv txhob mus tshaj tawm kiag li. Nov yog thawj zaug uas kuv tso txhua yam tseg rau tom qab xwv kuv thiaj tau teev tiam Yehauvas.

Tsev neeg Khwj thiaj tos txais kuv mus nrog lawv nyob hauv Ankaj. Lawv kuj txhawb kom kuv thiab lawv tus txhais nkauj ntxawm Naula (Nora) tho kev. Lub 11 Hlis tim 1, 1947 wb thiaj pib tho kev. Naula tho kev lwm lub zos tiamsis kuv tho kev hauv Ankaj.

TSO TXHUA YAM TSEG

Tom qab kuv tho kev tau 2 xyoos, muaj ib tug kwvtij hu ua E-au Xituvaw (Earl Stewart) tuaj Npe-ee tuaj. Nws cev ib zaj lus qhuab qhia rau 500 leej hauv lub moos Ankaj. Nws hais ua lus Askiv kuv mam txhais ua lus Takalau. Nov yog thawj zaug uas kuv txhais lus qhuab qhia. Vim li cas kuv thiaj to taub lus Askiv thiab txhais tau ua lus Takalau? Kuv kawm ntawv tau 7 xyoo xwb tiamsis cov xibhwb qhia ntawv yeej qhia ua lus Askiv ntau, kuv thiaj kawm tau mentsis lus Askiv. Tsis tas li ntawd, thaum kuv nyeem tej ntaub ntawv Vajlugkub los kuv nyeem ua lus Askiv vim tsis tau muaj lus Takalau.

Kwvtij Xituvaw qhia lub koom txoos tias xyoo 1950 cov tshaj tawm txawv tebchaws yuav mus koom rooj sib txoos hauv xeev Nus Yauj (New York), tebchaws U.S.A. Yog li ntawd, ceg Npe-ee xav tau 1 los 2 tug tho kev mus pab Npe-ee. Cov kwvtij thiaj caw kuv mus. Kuv rov tso txhua yam tseg kuv thiaj tau mus ua haujlwm hauv Npe-ee.

Kuv mus txog Npe-ee lub 6 Hli tim 19, 1950. Npe-ee nyob rau ib thaj av uas dav heev, muaj 2.5 acre (47,840 tshim). Muaj 10 tawm tug kwvtij ua haujlwm hauv Npe-ee. Thaum sawv ntxov kuv pab ua tshais noj, thaum 9 teev kuv mus liv khaubncaws. Yav tav su los kuv ua tib yam li ntawd thiab. Tom qab cov tshaj tawm txawv tebchaws rov los txog, lawv cia kuv nyob hauv Npe-ee. Kuv ua txhua yam uas cov kwvtij kom kuv ua. Kuv qhwv thiab khaws cov ntawv niaj hli rau cov kwvtij xa mus, thiab pab tos txais qhua.

TSO TEBCHAWS FIS LIV PIS TSEG, MUS KAWM KILE-A

Xyoo 1952, kuv thiab 6 tus kwvtij hauv Fis Liv Pis tebchaws raug caw mus koom Kev Kawm Vajlugkub Kile-a. Peb yog pab 20 uas tau mus kawm. Kuv zoo siab kawg li! Thaum mus txog tebchaws U.S.A., peb pom ntau yam tshiab. Kuv ib txwm nyob tej zos me me xwb, ua cas luag lub neej txawv yus lub ntau ua luaj.

Cov uas nrog kuv kawm Kile-a

Peb xyaum siv tej tshuab, tej twj taig twj dia uas peb ib txwm tsis tau siv dua li. Tej huab cua los txawv tag! Muaj ib tagkis kuv sawv los ua ciav txhua yam nraum zoov dawb paug. Yog thawj zaug uas kuv tau pom daus xib daus npu. Zoo nkauj kawg, kuv mus kov ua cas txias zias!

Kev Kawm Vajlugkub Kile-a yog ib qho zoo kawg li, kuv nyiam heev. Txawm kuv yuav tau kawm ntau yam tshiab los tsis muaj teeb meem rau kuv. Cov kwvtij txawj qhia kawg li, lawv ua tib zoo qhia kom peb txawj tshawb nrhiav. Tej uas kuv kawm hauv Kile-a txhawb tau kuv txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas kawg li.

Kuv kawm Kile-a tas ces cov kwvtij txib kuv mus ua ib tug tho kev tshwj xeeb tau ib nyuag ntus rau hauv koog Nploo (Bronx) lub nroog Nus Yauj. Nyob rau lub 7 Hlis xyoo 1953 kuv thiaj tau mus koom rooj sib txoos hu ua New World Society Assembly uas muaj nyob hauv koog ntawd. Tom qab rooj sib txoos ntawd lawv mam xa kuv rov mus rau tebchaws Fis Liv Pis.

TSO TEJ NROOG LOJ TSEG

Cov kwvtij hauv Npe-ee txib kom kuv mus ua tus saib xyuas thaj tsam. Kuv xav tias Yexus kuj ua tes haujlwm zoo li no thiab. Nws mus ib lub zos dhau ib lub, mus deb mus ze mus pab Yehauvas cov tibneeg. (1 Petus 2:21) Kuv saib xyuas ib thaj tsam dav heev hauv lub pov txwv Luxoo (Luzon). Lub pov txwv ntawd yog lub loj tshaj hauv tebchaws Fis Liv Pis. Kuv mus ncig xyuas xeev Npulaka, Neva Exentsa (Nueva Ecija), Talaj (Tarlac), thiab Xanpale (Zambales). Yuav kom mus txog tej zej zos me, kuv tau hla cov roob Xi-awla Manres (Sierra Madre) thiaj mus txog. Tej chaw no yeej tsis muaj tsheb npav lossis tsheb nqaj mus li. Kuv thiaj thov cov tsav tsheb thauj ntoo seb lawv puas kam kuv zaum saum cov cav ntoo. Ntau zaus lawv cia kuv zaum, tiamsis tsis zoo zaum li.

Feem ntau cov koom txoos tsawg tsawg thiab muaj cov los tshiab coob xwb. Cov kwvtij zoo siab heev thaum kuv pab lawv npaj kev sib txoos thiab kev mus tshaj tawm.

Tom qab no, lawv ho hloov kuv mus ncig xyuas thoob plaws thaj tsam Npiko (Bicol). Nyob rau thaj tsam ntawd muaj ntau pawg me uas cov tho kev tshwj xeeb twb mus txog lawm thiab. Kuv tau mus so hauv ib yim uas chav tsev dej tsuas yog ib lub qhov uas muaj 2 tug las ntoo tuam hauv plawv xwb. Thaum kuv tsuj 2 tug las ntoo ces, cia li hlauv hlo rau hauv qhov lawm. Kuv cia li poob kiag rau hauv lawm thiab. Ua rau kuv tu ntev heev mam tau los noj tshais!

Thaum kuv tabtom ncig xyuas thaj tsam no, kuv pib xav txog Naula uas nrog kuv tib txhij tho kev. Lub sijhawm no nws ua ib tug tho kev tshwj xeeb hauv lub nroog Dumakete (Dumaguete), ces kuv thiaj mus saib nws. Tom qab ntawd, wb ib leeg sau ntawv rau ib leeg tau ib nyuag ntu ces xyoo 1956 wb thiaj sib sau los ua neej. Tom qab noj tshoob tas xwb, wb mus xyuas ib lub koom txoos hauv lub pov txwv Lapu Lapu (Rapu Rapu Island). Wb nce toj nqes hav taug kev deb heev, tiamsis wb zoo siab kawg li uas wb tau ua ke thiab tau pab cov kwvtij uas nyob tej zos deb deb.

RAUG CAW ROV MUS NYOB NPE-EE

Thaum wb ua tes haujlwm ncig xyuas thaj tsam tau 4 lub xyoos cov kwvtij caw wb rov mus nyob hauv Npe-ee. Wb thiaj pib ua haujlwm hauv Npe-ee lub 1 Hlis xyoo 1960. Txij thaum wb los nyob hauv Npe-ee kuv kawm tau ntau yam. Cov kwvtij hauv Npe-ee khwv kawg li los saib xyuas tej haujlwm hauv Yehauvas lub koom haum. Naula kuj tau ua ntau yam haujlwm hauv Npe-ee thiab.

Cev lus qhuab qhia, ib tug txhais ua lus Cenpuanau (Cebuano)

Wb nco Yehauvas txiaj ntsig heev rau qhov nimno muaj neeg coob kawg li los teev tiam Yehauvas hauv tebchaws Fis Liv Pis lawm. Thaum kuv tseem hluas tsis tau muaj pojniam, kuv tuaj nyob hauv Npe-ee, tsuas muaj 10,000 tus tshaj tawm hauv tebchaws Fis Liv Pis xwb. Nimno muaj tshaj 200,000 tus tshaj tawm lawm, thiab muaj pua pua tus kwvtij nkauj muam tuaj ua haujlwm hauv Npe-ee, los txhawb tes haujlwm tshaj tawm.

Thaum peb coob zuj zus tuaj peb cheem tsum ib lub tsev Npe-ee loj zog. Pab Uas Ntaus Thawj kom peb nrhiav av ntxiv. Tus kwvtij saib xyuas kev luam ntaub ntawv wb thiaj mus ib lub tsev rau ib lub, wb nug cov neeg zej zos seb puas muaj leejtwg xav muag av. Tsis muaj leejtwg xav muag li, muaj ib tug tseem hais rau wb tias: “Suav tsis muag av. Peb tseem yuav av xwb.”

Txhais lus rau kwvtij Alanpaw Saudaws (Albert Schroeder)

Tiamsis muaj ib hnub cov neeg zej zos ib yim yuav khiav mus nyob tebchaws U.S.A. Nws txawm nug seb peb puas xav yuav nws thaj av. Txawm muaj dua ib yim txiav txim siab muag nws thaj av rau peb, nws txhawb kom lwm cov muag lawv li thiab. Peb kuj tau yuav tus yawg uas hais tias, “Suav tsis muag av” ntawd thaj av lawm thiab. Tsis ntev xwb, thiaj muab ceg Npe-ee ua tau loj tshaj 3 npaug ntxiv. Kuv ntseeg tias Yehauvas yeej xav kom muaj li no ntag.

Xyoo 1950, kuv yog tus hluas tshaj cov ua haujlwm hauv Npe-ee. Tamsim no kuv pojniam wb yog ob tug laus tshaj cov. Kuv tau raws Yexus qab mus rau txhua qhov uas nws coj kuv mus, kuv yeej tsis xav txog lig. Txawm kuv niam kuv txiv ntiab kuv tawm los Yehauvas pub ib tse neeg coob heev uas hlub nws rau kuv. Kuv ntseeg tau tias Yehauvas pub txhua yam uas wb cheem tsum rau wb, txawm yog tes haujlwm twg los xij. Naula wb nco Yehauvas txiaj ntsig kawg li rau txhua yam nws npaj tseg. Wb yeej xav kom sawvdaws cia li sim saib Yehauvas zoo npaum li cas.​—Malakhi 3:10.

Muaj ib zaug Yexus caw kom Mathai Levi los raws nws qab. Mathai ua li cas xwb? “Levi txawm sawv tsees tso txhua yam tseg raws Yexus qab mus.” (Luka 5:27, 28) Kuv kuj tau tso txhua yam tseg thiab raws Yexus qab. Kuv xav kom txhua tus ua li ntawd thiab, lawv yeej yuav tau txais Vajtswv tej tshav ntuj.

Ua haujlwm hauv tebchaws Fis Liv Pis los txog niaj hnub nimno

^ nqe 6 Yav tas los Yehauvas Cov Timkhawv luam cov ntawv no.