Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

KUV LUB NEEJ

Yehauvas Pab Kuv Txawj Ua Nws Tes Haujlwm

Yehauvas Pab Kuv Txawj Ua Nws Tes Haujlwm

Kuv hais rau tus thawj tub rog tias kuv twb raug kaw ib zaug lawm vim kuv tsis kam mus ua tub rog. Kuv thiaj nug nws tias: “Koj xav coj kuv rov mus kaw dua thiab lod?” Zaum no yog zaum 2 uas lawv hu kom kuv mus ua tub rog rau tebchaws U.S.A.

KUV yug xyoo 1926 nyob hauv lub nroog Crooksville [dlhu·vi·yau] xeev Ohio [au·hai· yau] tebchaws U.S.A. Kuv niam kuv txiv tsis ntseeg Vajtswv tiamsis nkawd xav kom peb 8 leej menyuam mus ntseeg. Kuv thiaj li mus koom cov Methodist [me·tau·div]. Thaum kuv muaj 14 xyoos, tus xibhwb muab ib qho khoom pub rau kuv vim kuv mus tsis tu ncua tau 1 xyoo nkaus.

Margaret Walker pab kuv los paub qhov tseeb (suav ntawm sab laug mus, nws yog tus 2)

Lub sijhawm ntawd, muaj ib tug pojniam nyob ze peb hu ua Margaret Walker [ma·nka·liv va·kaws] uas yog Yehauvas ib tug Timkhawv. Nws pheej tuaj nrog kuv niam tham txog Vajlugkub. Muaj ib hnub kuv txawm los zaum mloog thiab. Kuv niam xav tias tsam kuv tab kaum nkawd ces nws muab kuv ntiab mus ua si, tiamsis kuv pheej nyiag mloog nkawd tham. Tom qab Margaret tuaj ob peb zaug lawd, nws nug kuv tias, “Koj puas paub Vajtswv lub npe hu li cas?” Kuv teb tias, “Leejtwg yuav tsis paub, hu ua Vajtswv no xwb.” Nws hais rau kuv tias, “Mus nqa koj phau Vajlugkub los es nyeem Ntawv Nkauj 83:18.” Kuv mam pom tias Vajtswv lub npe hu ua Yehauvas. Kuv txawm dhia loo mus hais kuv cov phoojywg tias, “Hmo no nej mus txog tsev, mus nyeem Ntawv Nkauj 83:18 seb Vajtswv lub npe hu li cas.” Hmo ntawd kuv txawm siv qhia Vajlugkub lawm.

Kuv pib kawm Vajlugkub thiab tau ua kevcai raus dej rau xyoo 1941. Tsis ntev xwb, kuv tau coj lub koom txoos kev kawm Vajlugkub rau ib pawg me. Kuv txhawb kom kuv tsev neeg tuaj koom ces lawv sawvdaws kuj tuaj thiab. Kuv txiv tib leeg thiaj tsis tuaj xwb.

RAUG TAWM TSAM HAUV TSEV

Kuv tau tuav haujlwm ntau zuj zus hauv lub koom txoos, thiab kuv tej ntaub ntawv Vajlugkub ntau zuj zus tuaj. Muaj ib hnub kuv txiv txawm taw tes nki rau cov ntawv thiab hais tias: “Koj puas pom tej ntawd? Coj tej ntawd es tawm hauv kuv lub tsev mus.” Kuv thiaj tsiv mus nyob lub nroog Zanesville [ze·ne·vi·yau], xeev Ohio. Txawm li ntawd los kuv tseem niaj hnub mus xyuas lawv mus txhawb lawv lub zog.

Kuv txiv txwv tsis pub kuv niam mus kev sib txoos li. Tej thaud, kuv niam twb sawv kev mus los kuv txiv tseem caum qab muab nws cab rov mus tsev. Tiamsis thaum mus txog tsev kuv niam ho tawm lwm lub qhov rooj mus lawm. Kuv hais rau kuv niam tias: “Txhob ntshai. Muaj ib hnub txiv yuav nkees caum koj.” Thaum kawg, kuv txiv kuj tsis caum kuv niam lawm tiag, ces kuv niam mam tau zoo mus kev sib txoos.

Xyoo 1943, txawm pib muaj Kev Kawm Tshaj Tawm, ces kuv thiaj xyaum cev lus qhuab qhia. Tom qab kuv cev ib zaj lus qhia tas, tus kwvtij pab ntuas kuv. Tej uas nws ntuas ntawd ua rau kuv yimhuab txawj cev lus ntxiv.

TSIS TUAJ LEEJTWG TOG THAUM TEBCHAWS NTXHOV

Nyob rau xyoo 1944, kuv raug hu mus ua tub rog. Lub sijhawm ntawd yog Ntsuj Rog Thoob Qab Ntuj Zaum 2. Kuv mus rau lub yeej tub rog Fort Hayes [fau he] hauv nroog Columbus [khau·la·npa] xeev Ohio, mus tshuaj seb puas muaj mob dabtsi thiab ua ntaub ntawv. Thaum kuv hais rau lawv tias kuv yeej tsis kam ua tub rog li, lawv cia li tso kuv mus tsev. Ob peb hnub tom qab xwb, tub ceev xwm txawm tuaj hais rau kuv tias: “Corwin Robison [khau·lee lo· npi·xee], kuv muaj ntawv tso cai tuaj ntes koj.”

Ob lub lim tiam tom qab ntawd, kuv nyob hauv tsev tu plaub. Tus kws tu plaub hais tias: “Yog kuv xwb mas kuv yuav muab koj kaw mus txog hnub tuag. Koj puas muaj lus hais?” Kuv teb tias: “Yawg hlob, kuv yog Vajtswv ib tug tub qhe ua nws tes haujlwm. Kuv mus qhia txhua lub tsev tibsi, thiab kuv tau qhia txoj xov zoo txog lub Nceeg Vaj rau coob tus lawm.” Tus kws tu plaub txawm hais rau pab neeg txiav txim tias: “Tsis yog nej tuaj txiav txim seb tus hluas no puas yog ib tug ua haujlwm rau Vajtswv, nej tuaj no yog tuaj txiav txim seb nws puas kam mus ua rog xwb.” Twb tsis tau muaj 30 feeb, lawv tawm nplawg ntia los thiab txiav txim tias kuv ua txhaum lawm. Kuv raug kaw hauv lub nroog Ashland [a·si·lees] xeev Kentucky [khee·dha·ki] tau 5 lub xyoos.

YEHAUVAS TIV THAIV KUV HAUV TSEV LOJFAJ

Thawj 2 lub lim tiam, luag muab kuv kaw hauv lub nroog Columbus xeev Ohio. Thaum kuv mus txog, kuv nyob kuv chav ib leeg xwb. Kuv thov Yehauvas tias: “Kuv nyob tsis taus hauv chav no mus txog 5 lub xyoos. Kuv tsis paub yuav ua li cas.”

Hnub tom qab xwb, cov uas zov tsev lojfaj tso kuv tawm mus ncig sab nraud. Kuv thiaj mus sawv ntawm ib tug yawg raug txim uas loj siab ntshuas, nrog nws xauj qhov rais. Nws lub npe hu ua Paul [phos]. Nws txawm nug kuv tias, “Teem taub, koj raug txim dabtsi?” Kuv teb tias, “Kuv yog Yehauvas ib tug timkhawv.” Nws hais tias: “Tiag lod? Vim li cas koj ho raug kaw maj?” Kuv teb tias, “Yehauvas Cov Timkhawv tsis mus ua rog tua neeg.” Nws thiaj hais tias, “Luag muab koj kaw vim koj tsis kam mus tua neeg. Lwm cov raug kaw vim lawv tua tibneeg. Tsis txaus ntseeg li yom?” Kuv thiaj teb tias, “Yog, tsis txaus ntseeg li tiag.”

Paul hais ntxiv tias, “Kuv raug kaw tau 15 lub xyoos hauv lwm lub tsev lojfaj, kuv tau nyeem nej cov ntaub ntawv lawm.” Thaum kuv hnov nws hais li ntawd, kuv txawm thov Yehauvas tias, “Yehauvas, thov pab kom tus txivneej no tuaj kuv tog.” Tamsim ntawd, nws cia li hais tias, “Yog leejtwg thab koj, cia li hais kuv paub. Kuv mam muab nws xyuas kiag.” Hauv lub tsev lojfaj ntawd muaj 50 tus txivneej uas raug txim, tiamsis lawv tsis kav ua li cas rau kuv li.

Kuv nrog Yehauvas Cov Timkhawv uas raug kaw hauv lub nroog Ashland xeev Kentucky. Peb raug kaw vim peb tsis kam mus ua rog

Thaum luag muab kuv hloov mus kaw hauv lub nroog Ashland, twb muaj coob tus kwvtij raug kaw hauv lawm. Cov kwvtij txhawb tau kuv txojkev ntseeg nyob ruaj nreeg. Ib lub lim tiam twg, lawv npaj tej nqe Vajlugkub rau sawvdaws nyeem. Tsis tas li ntawd xwb, thaum peb sib sau ua ke cov kwvtij kuj npaj lus nug lus teb thiab. Kuj muaj ib tug kwvtij saib xyuas tej koog qhia Vajlugkub. Peb nyob hauv ib chav loj loj uas muaj txaj teeb ncig raws phab ntsa. Nws hais rau kuv tias: “Robison, koj ua tus saib xyuas cov tibneeg uas pw cov txaj no thiab cov txaj tod. Koj yuav tau qhia Vajlugkub rau lawv ua ntej lawv tawm.” Peb qhia li no peb thiaj tau qhia rau txhua tus.

TOM QAB KUV TAWM

Ntsuj Rog Thoob Qab Ntuj Zaum 2 xaus rau xyoo 1945, tiamsis kuv tseem nyob hauv tsev lojfaj ib ntus kuv mam tau tawm. Kuv txhawj kuv tsev neeg kawg li rau qhov kuv txiv hais tias yog nws ntiab tau kuv tawm, ces yuav tsis nyuaj rau nws txwv cov. Tiamsis thaum kuv tawm los, ua ciav 7 leej hauv kuv tsev neeg mus kev sib txoos tsis tu ncua thiab kuv 1 tug muam twb ua kevcai raus dej lawm.

Mus qhia Vajlugkub nrog Demetrius Papageorge [de·me·rhia pha·pa·ntsau] uas yog ib tug xaiv tseg thiab tau pib teev tiam Yehauvas xyoo 1913

Xyoo 1950, tebchaws Kaus Lim sawv ua rog thiab tebchaws U.S.A. kuj koom tes pab. Kuv raug hu mus rau lub yeej tub rog Fort Hayes dua. Thaum lawv coj kuv mus sim thiab ntsuas tag, lawv hais tias, “Koj yog ib tug ua tau zoo tshaj hauv koj pawg.” Kuv teb tias, “Txawm muaj li ntawd los, kuv yeej tsis kam mus ua tub rog.” Kuv piav 2 Timaute 2:3 rau nws thiab hais tias, “Kuv twb yog Khetos ib tug tub rog lawm.” Nws cia ntsiag zog ib pliag ces nws tias, “Koj mus los tau.”

Tsis ntev tom qab ntawd, thaum muaj rooj sib txoos hauv Cincinnati [xi·xee·na·ti] xeev Ohio kuv tau mus koom txojkev sib txoos txog Npe-ee. Kwvtij Milton Henschel [mi·too hee·ntshau] hais rau peb tias yog leejtwg xav siv zog ua haujlwm rau lub Nceeg Vaj, lub koom haum yuav zoo siab txais tus ntawd. Kuv thiaj rau npe mus Npe-ee. Lub 8 Hli xyoo 1954, kuv mus nyob lub tsev Npe-ee hauv nroog Brooklyn [nplu·dlee]. Kuv nyob hauv Npe-ee txog tav no.

Muaj haujlwm ntau heev hauv Npe-ee. Kuv saib xyuas cov taub dej kub hauv lub tsev luam ntaub ntawv thiab lub tsev ua haujlwm. Kuv ua haujlwm kho tshuab thiab kho ntsuas phoo. Kuv kuj ua haujlwm hauv cov Tsev Rooj Sib Txoos nyob nroog New York City [nws yauj xi·ti] thiab.

Saib xyuas cov taub dej kub hauv Npe-ee lub tsev ua haujlwm nroog Brooklyn

Kuv nyiam nyob Npe-ee heev. Muaj kev pe hawm thaum sawv ntxov thiab hmo cuab kwvtij Npe-ee kawm Phau Tsom Faj. Kuv kuj mus tshaj tawm nrog lub koom txoos thiab. Muab xav mas, tej no yog tej uas Yehauvas Cov Timkhawv txhua yim yuav tsum ua kom sawvdaws txojkev ntseeg ruaj khov. Cov niam txiv yuav tsum: nyeem phau Niaj Hnub Tshawb Nrhiav nrog cov menyuam txhua hnub, nrog cov menyuam kawm rau hmo tsev neeg pe hawm Vajtswv ua ke, npaj rau tej kev sib txoos thiab mus tshaj tawm txoj xov zoo.

Kuv zeem tau phoojywg coob tus hauv Npe-ee thiab hauv lub koom txoos. Muaj ib txhia yog cov xaiv tseg thiab twb mus saum ntuj ceeb tsheej lawm. Lwm cov ho tsis yog cov xaiv tseg. Tiamsis txhua tus uas teev tiam Yehauvas, tsis hais cov uas nyob hauv Npe-ee los tsis nyob, puavleej yog neeg txhaum. Yog kuv muaj teeb meem nrog ib tug twg, kuv yeej kho tamsid kom sib haum xeeb. Kuv xav txog Mathai 5:23, 24 uas hais tias peb yuav tsum kho peb tej teeb meem. Yeej tsis yoojyim thov lwm tus zam txim rau yus li, tiamsis tom qab kuv thov txim tas, rov muaj kev sib haum xeeb li qub.

KUV TES HAUJLWM UAS TAWG PAJ TXI TXIV

Nimno tsis yoojyim rau kuv mus tshaj tawm lub tsev rau tsev lawm. Tiamsis kuv ua npaum li kuv ua tau. Kuv kawm tau ob peb lo lus Suav thiab kuv nyiam mus qhia Vajlugkub rau cov Suav ntawm tej kev. Muaj tej tagkis kuv tseb tau 30, 40 phau rau lawv nyeem.

Qhia Vajlugkub rau cov Suav hauv nroog Brooklyn xeev New York

Kuv kuj qhia Vajlugkub txog puag tim Suav teb thiab tiag! Muaj ib hnub ib tug ntxhais tseb ntawv muag txiv noj, luag ntxhi rau kuv. Kuv kuj luag nyav thiab muab Phau Tsom Faj thiab phau Awake! ua lus Suav rau nws. Nws zoo siab hlo txais 2 phau ntawv thiab qhia tias nws lub npe hu ua Katie [khe·ti]. Thaum twg nws pom kuv nws kuj los nrog kuv tham. Kuv qhia tej txiv hmab txiv ntoo ua lus Askiv rau nws ces nws qog ua qab. Kuv kuj piav Vajlugkub thiab muab phau Vajlugkub Qhia rau nws. Tiamsis ob peb lim tiam xwb cia li pawv nws lawm.

Tau ob peb hlis tom qab ntawd, kuv tseb Phau Tsom Faj thiab phau Awake! rau ib tug ntxhais uas tseb ntawv muag txiv noj. Lub lim tiam tom qab xwb, kuv rov ntsib tus ntxhais ntawd, nws cev xov tooj rau kuv thiab hais tias, “Koj nrog Suav teb tham no.” Kuv hais tias, “Kuv tsis paub leejtwg nyob Suav teb.” Tiamsis nws tseev kom kuv tham xwb, kuv thiaj txais lub xov tooj thiab hais tias, “Kuv yog Robison.” Lub suab hauv xov tooj thiaj hais tias: “Robby [lo·npi], kuv yog Katie, kuv rov mus Suav teb lawm.” Kuv teb tias, “Suav teb?” Katie hais tias, “Aws. Robby, koj puas paub tus uas muab xov tooj rau koj? Nws yog kuv tus niam hluas. Koj qhia ntau yam zoo rau kuv lawm. Thov pab qhia rau kuv tus niam hluas thiab.” Kuv thiaj hais tias, “Aws, kuv mam qhia npaum li kuv qhia tau. Ua tsaug koj qhia kuv tias koj nyob qhovtwg.” Kuv rov ntsib Katie tus niam hluas rau zaum kawg tiamsis txawm 2 tug ntxhais no nyob qhovtwg lawm los, kuv cia siab tias nkawd yuav kawm ntxiv txog Yehauvas.

Kuv ua Yehauvas tes haujlwm tau 73 lub xyoos lawm. Kuv zoo siab tias Yehauvas tau pab kuv sawv ruaj nreeg tsis mus ua rog. Thaum kuv raug kaw nws pab kuv txojkev ntseeg nyob ruaj khov. Thiab txawm kuv raug txiv tawm tsam heev los, kuv tsev neeg hais rau kuv tias qhov uas kuv tsis tso Yehauvas tseg, txhawb tau lawv zog kawg li. Tom qab no, kuv niam, kuv cov kwv thiab cov muam 6 leej tau los ua kevcai raus dej. Thiab kuv txiv los tsis tawm tsam peb lawm. Ua ntej nws tas sim neej, nws kuj mus kev sib txoos zaum puav thiab.

Yog Vajtswv pom zoo, nws mam tsa kuv tsev neeg thiab kuv cov phoojywg uas dua tag lawd, sawv rov los nyob hauv lub ntiajteb tshiab. Lub sijhawm ntawd ntshe peb yuav zoo siab xyiv fab nrog cov uas peb hlub tshua, pe hawm Yehauvas mus ib txhiab ib txhis. *—Saib cov lus hauv qab taw qhia.

^ nqe 32 Thaum tabtom npaj zaj no, Corwin Robison tau tas sim neej lawm. Nws muab siab npuab Yehauvas txog hnub kawg.