Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

“Koj Puas Hlub Kuv Dua Cov No?”

“Koj Puas Hlub Kuv Dua Cov No?”

“Yauhas tus tub Ximoos’e, koj puas hlub kuv dua cov no?”​—YAUHAS 21:15, NW.

ZAJ NKAUJ: 32, 45

1, 2. Yexus nug Petus li cas thiab qhov ntawd pab tau nws li cas?

MUAJ ib hmos Yexus cov thwjtim mus ntaus ntses hauv Hiavtxwv Kalilais. Lawv 7 leej ntaus ntses ib hmos kaj ntug, ntaus tsis tau ib tug li. Thaum sawv ntxov ua cas Yexus nyob tim ntug hiavtxwv ntsia lawv. Yexus “hais rau lawv tias, ‘Cia li ntaus vas rau ntawm lub nkoj sab xis mas yuav tau ntses.’ Lawv thiaj ntaus ib vag rau hauv, tau ntses ntau kawg rub tsis taus lub vas los.”​—Yauhas 21:1-6.

2 Yexus muab ncuav thiab ntses rau nws cov thwjtim noj. Thaum lawv noj tshais tas, nws txawm nug Ximoos Petus tias: “Yauhas tus tub Ximoos’e, koj puas hlub kuv dua cov no?” Yexus paub tias Petus nyiam nuv ntses heev. Tej zaum nws txhob txwm nug seb Petus puas nyiam nuv ntses tshaj li nws nyiam Yexus thiab nyiam txoj xov zoo. Petus teb Yexus tias: “Tus Tswv. Koj yeej paub tias kuv hlub koj.” (Yauhas 21:15, NW) Txij hnub ntawd los, Petus thiaj kub siab mus tshaj tawm txoj xov zoo thiab tuav tes haujlwm tseem ceeb hauv lub koom txoos. Petus tes haujlwm qhia tias nws yeej hlub Yexus dua tiag.

3. Cov Khixatia yuav tau ceev faj li cas?

3 Tej uas Yexus hais rau Petus qhia tias peb yuav tsum hlub Yexus Khetos tiag tiag. Yexus paub tias peb lub neej yeej tsis yoojyim. Hauv lub qab ntuj no, peb yuav raug ntau yam kev nyuaj siab. Yexus thiaj qhia ib zaj lus piv txwv txog tus uas tseb noob. Yexus hais tias thaum muaj ib txhia hnov txoj xov zoo “txog Vajtswv lub tebchaws [Nceeg Vaj],” lawv yeej nyiam heev, tiamsis thaum kawg “tej kev txhawj xeeb hauv ntiajteb thiab tej kev qaug siab rau nyiaj txiag laum tej lus ntawd lawm.” (Mathai 13:19-22; Malakau 4:19) Yog peb tsis ceev faj, tej kev txhawj xeeb yuav laum tau peb txojkev ntseeg, ua rau peb tsis xav ua Yehauvas tes haujlwm. Yexus thiaj ceeb toom nws cov thwjtim tias: “Yuav tsum ceev faj zoo tsam ces nej lub siab qaug rau tej kev tsis tsheej haj, kev qaug dej qaug cawv thiab tej kev txhawj txog lub neej tiam no.”​—Luka 21:34.

4. Yuav ua li cas peb txojkev hlub rau Khetos thiaj tsis txias? (Saib daim duab ntawm sab 21.)

4 Peb yuav ua li cas qhia tias peb hlub Khetos? Peb yuav tsum xyaum Petus es muab tes haujlwm tshaj tawm txoj xov zoo tso ua ntej. Yuav kom peb txojkev hlub tsis txias peb yuav tsum siv sijhawm los xav txog cov lus nug no: ‘Kuv nyiam ua tej yam twg tshaj? Tes haujlwm twg ua rau kuv zoo siab dua, Yehauvas tes los yog lub qab ntuj no tes?’ Hauv zaj no, peb yuav kawm txog 3 yam no: kev khwv noj khwv haus, kev ua si, thiab kev ntshaw ntau tsav ntau yam. Yog peb tsis ceev faj ces 3 yam no yuav ua rau peb txojkev hlub rau Khetos txias.

UA HAUJLWM KOM HAUJ SIM XWB

5. Tus txiv tsev tes haujlwm hauv lub cuab lub yig yog dabtsi?

5 Thaum Petus mus ntaus ntses tsis yog nws lam mus ntaus ua si xwb, tiamsis yog nws lub luag haujlwm khwv noj khwv haus yug nws tsev neeg. Niaj hnub no los, Yehauvas yeej xav kom tus txiv siv zog mus khwv los yug nws lub cuab lub yig thiab. (1 Timaute 5:8) Nyob rau tiam kawg no, yeej tsis yoojyim rau leej txiv khwv txaus noj txaus siv.

6. Puas yoojyim khwv noj khwv haus?

6 Ntau lub tebchaws tsis muaj haujlwm txaus ua, sawvdaws thiaj sib tw nrhiav noj nrhiav haus. Tibneeg thiaj yeem ua haujlwm ntau txoos teev, tsuav yog tau haujlwm ua xwb. Muaj tej zaug, tus lospav tsuas them tsawg tsawg xwb. Tsis tas li ntawd xwb, tej tsev haujlwm tsis kam ntiav tibneeg coob, tiamsis ho xav kom cov tibneeg siv zog ua haujlwm kom tas ntau. Coob tus thiaj siv zog khwv heev, tshuav qaug xwb, ib txhia cia li mob kiag. Txawm sab npaum li cas los, lawv yeem ua vim lawv tsis xav poob haujlwm.

Peb yuav tsum muab siab npuab Yehauvas dua peb tus lospav tom haujlwm

7, 8. (1) Peb yuav tsum muab siab npuab leejtwg ua ntej? (2) Thaum tus kwvtij Thaib muab Yehauvas tes haujlwm tso ua ntej, nws pom li cas?

7 Peb yog Yehauvas Cov Timkhawv, yog li ntawd, peb yuav tsum muab siab npuab Yehauvas dua peb tus lospav tom haujlwm. (Luka 10:27) Peb mus ua haujlwm kom tau noj tau hnav peb thiaj ua tau Yehauvas tes haujlwm. Yog peb muab kev khwv noj khwv haus saib hlob dhau lawd ces yuav tab kaum tes haujlwm peb ua rau Yehauvas. Cia peb kawm txog ib tug kwvtij uas nyob Thaib Teb. Nws hais tias: “Kuv nyiam ua haujlwm kho koos pis tawj heev. Tiamsis ib hnub twg kuv ua haujlwm ntau txoos teev, kuv thiaj tsis muaj sijhawm ua Yehauvas tes haujlwm. Thaum kawg kuv thiaj ua ib siab muab kuv txoj haujlwm tso tseg kom kuv muaj sijhawm mus ua Yehauvas tes haujlwm.” Cia peb kawm seb tus kwvtij no tau ua li cas.

8 Nws hais tias: “Kuv npaj tau ib lub xyoos, kuv thiaj txiav txim siab tias kuv yuav ua khoom txom ncauj qab zib muag ntawm kev. Thaum ntej nyuaj heev, muag tsis poob li ua rau kuv xav tso tseg. Thaum cov neeg kho koos pis tawj tuaj pom kuv muag khoom ntawm kev, lawv thuam luag kuv tias kuv twb kho koos pis tawj hauv tej tsev uas muaj cua txias zias, tiamsis kuv tseem muab tso tseg los khwv sab npaum li no. Kuv thiaj thov kom Yehauvas pab kuv ua siab ntev peem tiag kom kuv ua tau nws tes haujlwm ntxiv. Tom qab kuv muag khoom tau ib nyuag ntu, kuv pom tias cov neeg yuav khoom nyiam noj li cas, kuv thiaj xyaum ua raws li ntawd. Thaum kuv txawj ua lawd, ib hnub twg kuv yeej muag tau tag nrho cov khoom txom ncauj uas kuv ua huvsi. Kuv tseem khwv tau nyiaj ntau tshaj li thaum kuv kho koos pis tawj lawm thiab. Kuv tsis nyuaj siab li thaum kuv tseem ua kuv txoj haujlwm qub. Qhov zoo tshaj yog qhov uas kuv hajyam nrog Yehauvas sib raug zoo dua yav thaud.”​—Nyeem Mathai 5:6; Luka 11:28.

Puas yog kuv nyiam ua kuv tes haujlwm heev tiamsis kuv tsis muaj siab ua Yehauvas tes haujlwm li?

9. Peb yuav tsum xav txog lo lus nug twg, peb thiaj paub tias peb lub siab nyob qhovtwg?

9 Yehauvas xav kom peb ua neeg nquag. Cov uas nquag ua haujlwm yeej tau nqe zog. (Paj Lug 12:14) Tiamsis tsis zoo rau peb muab kev khwv noj khwv haus tso ua ntej Yehauvas tes haujlwm. Yexus thiaj qhia li no: “Nej yuav tsum xub nrhiav Vajtswv lub tebchaws [Nceeg Vaj] thiab nws txojkev ncaj ncees ua ntej, mas yuav muab tej no huvsi tsav ntxiv rau nej.” (Mathai 6:33) Zoo rau peb xav txog lo lus nug no: ‘Puas yog kuv nyiam ua kuv tes haujlwm heev tiamsis kuv tsis muaj siab ua Yehauvas tes haujlwm li?’ Peb yuav tsum xav txog lo lus nug no, peb thiaj paub tias peb lub siab nyob qhovtwg tiag.

10. Cov lus uas Yexus hais rau Matha qhia li cas?

10 Yexus qhia tias peb yuav tsum muab peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas saib muaj nqes dua txhua yam. Muaj ib zaug Yexus mus so hauv Maivliag thiab Matha nkawd tsev. Thaum Yexus mus txog, Matha txawm phwb tes tsog npaj zaub npaj mov rau Yexus noj. Tiamsis Maivliag tsuas zaum ntawm Yexus kotaw, mloog nws qhia xwb. Matha txawm yws tias ua cas Maivliag tsis pab nws li. Yexus thiaj hais rau Matha tias: “Maivliag twb xaiv yam uas zoo lawm, tsis muaj leejtwg txeeb tau ntawm nws mus.” (Luka 10:38-42) Ua cas Yexus thiaj hais li no? Nws hais li no rau qhov nws xav kom sawvdaws xaiv “yam uas zoo” dua. Yam ntawd yog peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas. Yog peb xub nrhiav Yehauvas ces peb yuav tsis tas zog txhawj txog kev nrhiav noj nrhiav haus, thiab peb lub neej yuav qhia tias peb hlub Khetos tiag.

TXHOB VUAG KEV UA SI

11. Phau Vajlugkub puas qhia kom peb so?

11 Peb sawvdaws yeej muaj haujlwm ntau heev ua. Peb yuav tsum lauj sijhawm los so kom los siav. Phau Vajlugkub hais tias: “Neeg lub neej tsis muaj ib yam dabtsi zoo dua li qhov uas noj thiab haus thiab tau kev zoo siab ntawm tej haujlwm uas nws ua.” (Laj Lim Tswvyim 2:24) Yexus paub tias nws cov thwjtim yuav tsum muaj caij so. Muaj ib zaug thaum lawv mus qhia txoj xov zoo sab heev los, Yexus hais tias: “Nej cia li nrog kuv mus rau ib qho chaw uas tsis muaj neeg es so kom los siav mentsis.”​—Malakau 6:31, 32.

12. Vim li cas peb yuav tsum tsis txhob vuag kev ua si lomzem? Piav txog tus qauv.

12 Kev lomzem ua si yeej pab tau peb so los siav. Tiamsis peb yuav tsum ceev faj tsis txhob vuag kev ua si xwb. Thaum ub coob tus tau hais tias: “Cia peb noj tiag haus tiag rau qhov tagkis peb yuav tuag.” (1 Khaulee 15:32) Niaj hnub no, coob leej ntau tus tseem xav li ntawd thiab. Muaj ib tug tub hluas nyob rau sab Yus Luv tau ua li ntawd. Nws twb kawm Vajlugkub thiab mus kev sib txoos lawm tiamsis nws nyiam ua si heev, nws thiaj tsis kam nrog Yehauvas Cov Timkhawv lawm. Tom qab no, nws mam li pom tias qhov uas nws vuag kev lomzem tsim ntau yam teeb meem rau nws lub neej. Nws thiaj rov qab kawm Vajlugkub dua. Nws kawm tau ib ntus ces nws kuj pib mus tshaj tawm txoj xov zoo lawm thiab. Thaum nws ua kevcai raus dej tas lawd, nws hais tias: “Kuv khuvxim qhov uas kuv siv sijhawm ntau heev mus vuag kev ua si. Nimno kuv mam li pom tias qhov uas teev tiam Yehauvas ua rau yus zoo siab dua tej kev ua si hauv lub qab ntuj no.”

13. (1) Muab ua lus piv txwv seb yog vim li cas tsis zoo rau peb vuag kev ua si? (2) Yuav ua li cas peb thiaj paub tias peb ua si heev dhau lawm?

13 Lub caij uas peb mus ua si yog lub caij uas peb tau so kom los siav. Tsim nyog peb mus ua si npaum li cas xwb? Cia peb muab kev ua si piv rau tej khoom qab zib. Coob tus nyiam noj tej khoom qab zib heev. Tiamsis yog peb noj ntau dhau lawd, yuav ua rau peb tej roj ntsha tsis zoo. Zoo rau peb noj tej zaub mov uas yuav pab tau peb lub cev. Ib yam li ntawd, yog peb vuag kev ua si dhau lawd ces kuj yuav tsis zoo rau peb txojkev ntseeg thiab. Peb yuav tsum lauj sijhawm los ua tej yam uas yuav pab tau peb txojkev ntseeg. Yuav ua li cas peb thiaj paub tias peb ua si heev dhau lawm? Muab xam seb ib lub lim tiam twg peb siv sijhawm ntau npaum li cas mus kev sib txoos, mus tshaj tawm txoj xov zoo, thiab los kawm Vajlugkub. Tom qab ntawd, xam seb peb siv sijhawm ntau npaum li cas mus ntaus pob ncaws pob, saib this vis, lossis tua nkees. Muab 2 lub sijhawm ntawd los luj seb peb vuag tej twg ntau dua. Yog peb muab luj li no, peb yuav paub tias peb ua si heev dhau lawm los tsis ua.​—Nyeem Efexau 5:15, 16.

14. Yuav ua li cas peb thiaj muaj tswvyim xaiv tej kev ua si uas zoo?

14 Yehauvas tso cai rau peb txhua tus xaiv seb peb nyiam tej kev ua si zoo li cas. Nws kuj tso cai rau tus txiv tsev xaiv seb txojkev ua si twg yuav zoo rau nws tsev neeg. Yehauvas twb muab nws tej hauv paus ntsiab lus sau cia hauv phau Vajlugkub lawm. Yog peb siv nws lub tswvyim ces yuav pab tau peb xaiv tej kev ua si uas zoo. * (Saib cov lus hauv qab taw qhia.) Tej kev ua si uas zoo yog “yam uas Vajtswv pub.” (Laj Lim Tswvyim 3:12, 13) Tsis yog sawvdaws yuav nyiam tib hom kev ua si rau qhov nyias yeej nyiam nyias lawm ib yam. (Kalatia 6:4, 5) Txawm peb yuav xaiv txojkev ua si twg los, zoo rau peb ua kom hauj sim xwb. Yexus hais tias: “Koj tej nyiaj txiag [lossis yam uas muaj nqes rau koj] nyob qhovtwg, koj lub siab yeej nyob qhov ntawd.” (Mathai 6:21) Yog peb hlub Yexus Khetos ces tej peb hais, tej peb xav, thiab tej peb ua yuav qhia tias peb muab lub Nceeg Vaj tso ua ntej.​—Filipi 1:9, 10.

TXHOB VUAG TEJ QHOV TXHIA CHAW

15, 16. (1) Vim li cas peb yuav tsum ceev faj txhob vuag tej qhov txhia chaw? (2) Yexus tau qhia li cas txog cov uas ntshaw ntau tsav ntau yam?

15 Niaj hnub no, coob leej ntau tus tsuas xav txog tej khaub ncaws, tej xov tooj, lossis tej koos pis tawj uas tawm tshiab xwb. Lawv cia lawv lub siab ntshaw ntau tsav ntau yam, lawv thiaj muab tej qhov txhia chaw thiab tej nyiaj txiag saib hlob. Peb uas yog Yehauvas Cov Timkhawv puas coj li ntawd? Xav txog cov lus nug no: ‘Kuv siv sijhawm ntau npaum li cas los xav txog tej tsheb lossis tej khaub ncaws tshiab? Kuv puas siv sijhawm ntau npaum li ntawd los npaj rau cov kev sib txoos thiab? Puas yog kuv cia ntau yam los tab kaum kuv, ua rau kuv tsis muaj sijhawm thov Vajtswv thiab nyeem phau Vajlugkub?’ Yog peb tsis ceev faj, peb yuav muab tej qhov txhia chaw saib hlob dua Yexus Khetos thiab. Nco ntsoov Yexus cov lus no: “Ceev faj tib zoo tsis txhob ua siab hlob rau txhua yam.” (Luka 12:15) Ua cas Yexus ho hais li ntawd?

Yog peb muaj lub siab ntshaw tej qhov txhia chaw ces peb yuav tsis kub siab ua Yehauvas tes haujlwm

16 Yexus hais tias “tsis muaj leejtwg yuav ua qhev tau rau ob tug lospav.” Nws hais ntxiv tias: “Nej yuav ua Vajtswv li qhev thiab ua nyiaj txiag li qhev ua ke tsis tau.” Yog peb ntshaw tej qhov txhia chaw heev ces peb yuav tsis kub siab ua Yehauvas tes haujlwm. Yexus hais tias thaum peb vuag 2 tug lospav ces peb “yuav ntxub ib tug nyiam ib tug, lossis yuav npuab ib tug saib tsis taus ib tug.” (Mathai 6:24) Peb yog neeg txhaum, yog li ntawd, peb yuav tsum tswj lub siab uas ntshaw ntau tsav ntau yam es txhob ua “raws li lub cev nqaij tawv ntshaw.”​—Efexau 2:3.

17. (1) Vim li cas ib txhia muaj lub siab ntshaw ntau tsav ntau yam? (2) Yuav ua li cas peb thiaj tswj tau lub siab uas ntshaw ntau yam?

17 Coob leej ntau tus tsuas niaj hnub xav txog tej uas lawv ntshaw xwb. Lawv lub siab thiaj ntshaw ntau tsav ntau yam. (Nyeem 1 Khaulee 2:14.) Lawv tsis paub luj seb yam twg zoo yam twg phem, yam twg haum Vajtswv siab yam twg tsis haum. (Henplais 5:11-14.) Lawv tsuas pom ntshaw ib yam tas ib yam tuaj xwb. Tej lawv ntshaw lawv twb tau lawm los, lawv tseem xav tau ntau ntxiv. (Laj Lim Tswvyim 5:10) Yuav ua li cas peb thiaj tswj tau peb lub siab? Peb yuav tsum nyeem Vajtswv Txojlus tsis tseg. (1 Petus 2:2) Thaum Xatas ntxias Yexus, twb yog Yexus muaj Vajtswv lub tswvyim nws thiaj tsis qaug rau Xatas tej lus ntxias. (Mathai 4:8-10) Niaj hnub no, peb yuav tsum siv Yehauvas lub tswvyim, peb thiaj tswj tau lub siab uas ntshaw ntau tsav ntau yam. Yog peb tswj peb lub siab ces qhia tias peb yeej muab Yexus saib hlob dua tej qhov txhia chaw.

Yam twg tseem ceeb dua ntais hauv koj lub neej? (Saib nqe 18)

18. Zaj kawm no pab tau koj txiav txim siab li cas?

18 Thaum Yexus nug Petus tias, “Koj puas hlub kuv dua cov no?” nws tus nru lus yog li cas? Nws xav kom Petus to taub tias thaum peb teev tiam Yehauvas ces peb yuav tsum muab Yehauvas saib hlob dua txhua tsav txhua yam. Petus lub npe txhais tias “pob zeb.” Petus yeej muaj kev ntseeg thiab kev hlub khov kho li lub pob zeb tiag. (Tubtxib Tes Haujlwm 4:5-20) Niaj hnub no, peb kuj xav kom peb txojkev hlub rau Khetos cog ruaj khov li lub pob zeb thiab. Cia peb nco ntsoov, tsis txhob muab kev khwv noj khwv haus, kev ua si, thiab kev ntshaw ntau tsav ntau yam saib hlob dua Khetos. Yog peb ua tej ntawd kom hauj sim xwb ces peb yeej hais tau li Petus hais no: “Tus Tswv. Koj yeej paub tias kuv hlub koj.”

^ nqe 14 Mus saib tshooj 6 zaj hu ua “Xaiv Tej Kev Lomzem Uas Huv” hauv phau “Nyob Hauv Vajtswv Txojkev Hlub.”