Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Koj Puas Txhawb Kev Sib Haum Xeeb?

Koj Puas Txhawb Kev Sib Haum Xeeb?

VAJTSWV YEHAUVAS xav kom nws cov tibneeg nyob sib haum xeeb. Yog muaj teeb meem ces Yehauvas xav kom nws cov tibneeg sib zam thiab nrhiav kev los kho qhov teeb meem ntawd. Yog lub koom txoos muaj kev sib haum xeeb ces yuav pab tau lwm tus los teev tiam Yehauvas thiab.

Nyob hauv tebchaws Madagascar, muaj ib tug txiv neeb pom tias Yehauvas cov tibneeg nyob sib haum xeeb, tsis muaj teeb meem li. Nws thiaj xav twjywm tias, ‘Yog kuv yuav mus coj kevcai tshiab, kuv xav mus koom pawg no.’ Tsis ntev tom qab ntawd, nws txawm tso kev teev dab tseg. Nws kuj kho nws txojkev txij nkawm thiab. Nimno nws teev tiam tus Vajtswv uas nyiam kev sib haum xeeb lawm.

Muaj coob leej ntau tus yeej ntshaw txojkev sib haum xeeb ib yam li tus txivneej no. Yog li ntawd, ib xyoos twg thiaj muaj txhiab txhiab leej los rau hauv lub koom txoos Khixatia. Txawm li ntawd los, phau Vajlugkub tseem ceeb toom lub koom txoos txog kev “cib nyeej khib siab thiab xav ua loj.” Yog peb coj li ntawd ces yuav rhuav tau kev phoojywg thiab tsim tau teeb meem ntau yam hauv lub koom txoos. (Yakaunpau 3:14-16) Phau Vajlugkub pab tau peb zam tus cwj pwm no, peb thiaj nrog tau peb cov kwvtij nkauj muam nyob sib haum. Cia peb kawm seb phau Vajlugkub twb pab tau ib txhia li cas lawm.

TU TEEB MEEM LI CAS?

CHRIS HAIS TIAS: “Muaj ib tug kwvtij nrog kuv ua haujlwm ua ke, tiamsis wb tsis sib haum li. Muaj ib hnub, thaum wb tabtom sib ceg, 2 tug neeg txawm tuaj tom thawj ntawd.”

JANET HAIS TIAS: “Kuv niaj hnub nrog ib tug viv ncaus mus tshaj tawm ua ke. Tiamsis nyob nyob nws cia li tsis kam nrog kuv ua ke lawm. Nws tsis kam nrog kuv hais lus li lawm thiab. Xyov yog tim li cas.”

MICHAEL HAIS TIAS: “Muaj ib zaug kuv nrog 2 tug kwvtij tham xov tooj ua ke. Ib tug txawm hais tias nws mus lawm, kuv thiaj pib taug xaiv txog nws rau tus kwvtij uas tseem nrog kuv tham. Tiamsis ua cas, tus kwvtij i twb tsis tau khwb xov tooj, nws hnov txhua lo huvsi.”

GARY HAIS TIAS: “Hauv peb lub koom txoos muaj 2 tug tho kev tsis sib haum li. Ib tug pheej cem ib tug ua rau cov kwvtij nkauj muam xav tsis tag li.”

Cov teeb meem no tsis loj ua luaj twg, tiamsis yeej rhuav tau txojkev sib haum xeeb hauv lub koom txoos. Tej zaum kuj ua rau cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos xav tsis thoob thiab tu siab kawg li. Tiamsis zoo heev uas cov kwvtij nkauj muam no tau siv Yehauvas lub tswvyim los pab tu lawv cov teeb meem. Nimno lawv puavleej nyob sib haum xeeb lawm. Tej nqe Vajlugkub twg ho pab tau lawv?

“Tsis txhob sib cav taug kev.” (Chiv Keeb 45:24) Cov lus no yog Yauxej ntuas nws cov tijlaug thaum nws xa lawv rov mus rau lawv txiv. Thaum muaj teeb meem, yog peb ua ib tug neeg chim taus lossis tsis tswj lub siab ces qhov teeb meem yuav hajyam loj ntxiv xwb. Tej zaum kuj yuav ua rau lwm tus npau taws thiab. Chris pom tias nws yuav tau txo hwjchim thiab mloog lwm tus qhia. Nws xav hloov, nws thiaj mus thov txim ntawm tus kwvtij. Chris kuj xyaum rub nws lub siab kom ntev. Thaum tus kwvtij pom tias Chris hloov zuj zus lawd, tus kwvtij kuj hloov thiab. Nimno nkawd thiaj nyob sib haum teev tiam Yehauvas ua ke lawm.

“Yog tsis muaj chaw sablaj haujlwm yuav plam.” (Paj Lug 15:22) Thaum Janet tus phoojywg tsis kam nrog nws hais lus lawd, Janet thiaj ua li nqe Vajlugkub no hais. Nws thiaj mus nrog tus muam ntawd “sablaj” seb nws tau ua txhaum tus muam li cas. Thaum ntej nkawd kuj txaj muag heev, tiamsis tom qab nkawd tham tau ntev loo lawd, nkawd thiaj dig tau qhov teeb meem tawm los. Thaum kawg tus muam ntawd pom tias yog nws xav yuam kev lawm xwb, thiab qhov teeb meem tsis yog tim Janet. Nws thiaj thov Janet zam txim rau nws. Nimno nkawd rov sib raug zoo teev tiam Yehauvas li qub lawm.

“Vim li no yog koj tabtom muab qhov txhia chaw xyeem rau ntawm lub thaj es nco tau tias koj kwvtij tseem muaj kev tu siab rau koj, koj cia li muab tej uas yuav muab xyeem ntawd tso rau ntawm lub thaj ib sab es rov mus nrog tus kwvtij ntawd hais haum sib raug zoo tso mam li tuaj muab xyeem.” (Mathai 5:23, 24) Yexus hais cov lus no thaum nws cev zaj lus qhia saum roob. Tom qab Michael taug xaiv txog tus kwvtij, nws ntxhov siab heev. Michael pom tias nws yuav tau nrhiav kev los kho qhov teeb meem no. Nws thiaj mus thov kom tus kwvtij ntawd zam txim rau nws. Tom qab ntawd, Michael hais tias: “Tus kwvtij txawm zam hlo kuv lub txim.” Nimno nkawd kuj rov sib raug zoo li qub lawm.

“Ib leeg ua siab ntev rau ib leeg thiab yog leejtwg muaj xaiv muaj lus ib leeg kuj zam ib leeg.” (Khaulauxi 3:12-14) Ua li cas rau 2 tug tho kev uas tau sib ceg thaum mus qhia Vajlugkub? Ib tug txwj laus thiaj ua tib zoo hais nkawd. Nws hais tias qhov uas nkawd pheej sib cav sib ceg ua rau lwm tus xav tsis tag li. Nws ntuas kom nkawd ib leeg ua siab ntev rau ib leeg lub koom txoos thiaj muaj kev sib haum xeeb. Nkawd thiaj mloog tus txwj laus ntawd hais. Nimno nkawd tsis muaj teeb meem li qub lawm.

Khaulauxi 3:12-14 pab kom peb txo hwjchim thiab zam txim rau cov uas tau ua rau peb tu siab. Cov lus no kuj pab kom peb tsis txhob muab tej kev tu siab khaws chim tas zog. Tiamsis yog muaj ib tug tau ua rau peb tu siab es peb pheej zam tsis tau li, peb yuav ua li cas? Thaum zoo li ntawd, Mathai 18:15 yuav pab tau peb. Hauv nqe ntawd, Yexus qhia txog cov uas ua txhaum loj. Tiamsis kuj pab cov uas muaj teeb meem me thiab. Nqe ntawd qhia tias peb yuav tsum txo hwjchim es mus nrog tus kwvtij uas peb muaj teeb meem nrog hais kom sib haum.

Tseem tshuav ntau nqe Vajlugkub uas yuav pab tau peb thiab. Ntau zaus phau Vajlugkub qhia kom peb cia Vajtswv lub hwj huam dawb huv pab peb coj tus cwj pwm zoo. Lub hwj huam pab kom peb muaj “kev hlub, kev xyiv fab, kev siab tus, kev thev taus, kev khuvleej, kev ua zoo, kev ua ncaj, lub siab mos siab muag thiab paub tswj tus kheej.” (Kalatia 5:22, 23) Yog peb cia Yehauvas lub hwj huam dawb huv pab peb muaj tus cwj pwm zoo ces peb yuav nrog peb cov kwvtij nyob sib haum xeeb.

NYIAS MUAJ NYIAS CWJ PWM LUB KOOM TXOOS THIAJ LOM ZEM

Peb sawvdaws nyias muaj nyias tus cwj pwm. Nyias kuj xav nyias lawm ib yam thiab. Twb yog peb cov phoojywg sawvdaws ib leeg txawv ib leeg thiaj muaj kev lomzem. Tiamsis vim peb nyias txawv nyias, muaj zaum puav peb yuav tsis sib haum. Ib tug txwj laus hais tias yeej tsis yoojyim rau ib tug neeg uas lus tsawg tsawg nrog ib tug uas ncauj liab heev ua ke. Tej thaud nkawd yuav muaj teeb meem loj heev. Ua li, ob tug kwvtij uas txawv deb npaum ntawd puas yuav sib haum ib zaug li? Xav txog tus tubtxib Petus thiab Yauhas. Petus yog ib tug ncauj sai heev, tiamsis Yauhas yog ib tug uas xav tas mam teb. Nkawd yeej txawv deb heev. Txawm li ntawd los, nkawd tseem nyob tau sib haum xeeb teev tiam Yehauvas ua ke. (Tubtxib Tes Haujlwm 8:14; Kalatia 2:9) Peb kuj xyaum tau nkawd tus qauv thiab. Txawm peb zoo tsis sib thooj los, peb yeej nyob tau sib haum xeeb ua ke.

Yog tias muaj ib tug hauv lub koom txoos ua meem txom koj heev, koj yuav ua li cas? Koj yuav tau hlub nws rau qhov Khetos kuj tuag txhiv nws ib yam li tuag txhiv koj thiab. (Yauhas 13:34, 35; Loos 5:6-8) Tsis zoo rau peb muab tus ntawd cais rau ib cag es tsis kam nrog nws ua phoojywg thiab tsis kam nrog nws hais lus. Xav seb yog tim li cas es koj thiaj tsis kam nrog nws ua ke. Zoo rau koj xav li no: ‘Tus kwvtij ntawd puas tau ua txhaum Yehauvas txoj kevcai? Puas yog nws txhob txwm ua mob kuv siab? Los yog nws tus cwj pwm txawv kuv tus xwb?’ Kuj zoo rau peb xav li no thiab: ‘Nws puas muaj tej yam uas kuv yuav xyaum tau thiab?’

Muab ua piv txwv tias muaj ib tug kwvtij hauv koj lub koom txoos nyiam hais lus heev tiamsis koj ho tsis nyiam hais lus li. Txawm neb tsis sib thooj los, nws yeej muaj ntau yam zoo uas koj yuav kawm tau. Zoo rau koj nrog nws mus tshaj tawm seb nws txawj nrog tibneeg tham npaum li cas. Lossis tej zaum nws siab dawb heev, nws pub rau cov laus, cov muaj mob, thiab cov txom nyem huvsi. Tej zaum nws tus qauv kuj yuav ua rau koj xav pub rau luag tej thiab. Txawm neb tsis niaj hnub ua ke los, koj yeej pom tias nws yog ib tug kwvtij zoo heev. Qhov no yuav pab kom lub koom txoos thiab neb nyob sib haum xeeb.

Nyob thawj 100 xyoo muaj 2 tug muam hu ua Yu-audia thiab Xithikhe uas tsis sib haum. Nkawd nyias muaj nyias ib tug cwj pwm. Povlauj thiaj ntuas kom nkawd “muaj lub siab sib haum rau hauv tus Tswv.” (Filipi 4:2) Cia peb nco ntsoov Povlauj cov lus kom peb nrog tau peb cov kwvtij nkauj muam teev tiam Yehauvas ua ke thiab txhawb tau lub koom txoos kom nyob sib haum xeeb.

TXHOB SIB CHIM MUS LI

Thaum lwm tus ua rau peb tu siab, vim li cas tsis zoo rau peb muab khaws chim? Tsis zoo rau qhov kev tu siab zoo li tej nroj uas tuaj laum lub vaj paj. Yog tsis muab cov nroj ntawd nthua ces yuav ua rau lub vaj tsis zoo nkauj. Ib yam li ntawd, yog peb tsis sib zam es pheej cib nyeej ces yuav tsim tau teeb meem rau lub koom txoos thiab. Yog peb hlub Yehauvas thiab peb cov kwvtij, peb yuav nrhiav kev los txhawb kom lub koom txoos nyob sib haum xeeb.

Nrhiav kev tu teeb meem thiaj muaj kev sib haum xeeb

Thaum peb mus hais peb cov kwvtij, tej zaum yuav tsis nyuaj npaum li peb xav thiab. Ib tug muam tau pom li ntawd. Nws hais tias: “Muaj ib tug viv ncaus pheej saib li kuv yog menyuam yaus xwb. Meem txom kuv heev. Ntev mus kuv thiaj txhob txwm teb nws ib lo ib lo xwb. Kuv xav tias, ‘Nws twb saib tsis taus kuv ces kuv kuj saib tsis taus nws thiab.’ ”

Tom qab ntawd tus muam tau muab tej no ua tib zoo xav. Nws thiaj hais tias: “Kuv pom tias kuv twb tsis zoo ua luaj twg, muaj ntau yam uas kuv ua yuam kev. Kuv thiaj txiav txim siab hloov kuv txojkev xav. Kuv thov Yehauvas txog tej no thiab kuv thiaj sau ib tsab ntawv mus thov txim thiab muab tau ib qho khoom pub mus rau tus viv ncaus ntawd. Nws thiaj khawm nkaus kuv thiab wb thiaj tham tias wb yuav tsis hais txog qhov teeb meem ntawd ib zaug ntxiv lawm. Txij hnub ntawd los wb tsis muaj teeb meem lawm.”

Txhua leej txhua tus yeej xav kom sawvdaws nyob sib haum xeeb. Tiamsis yog peb tsis txo hwjchim ces peb yuav tsis zam luag thaum muaj teeb meem. Lossis yog peb pheej txhawj tias luag txawj dua peb ces peb yuav nrog luag sib tw. Lub qab ntuj no yeej txhawb kom tibneeg coj li ntawd, tiamsis Yehauvas xav kom nws cov tibneeg coj txawv. Yehauvas thiaj kom Povlauj sau tias cov Khixatia yuav tsum coj tus cwj pwm uas ‘phim qhov uas Vajtswv hu lawv los.’ Nws sau tias: “Nej yuav tsum txo kiag lub siab, thiab ua lub siab mos siab muag, ua lub siab ntev, thiab ua siab thev ib leeg rau ib leeg ntawm txojkev hlub, thiab kub siab tuav rawv qhov uas koom ua ib lub siab uas [lub hwj huam] pub, muab txojkev sib haum xeeb los khi nej.” (Efexau 4:1-3) Txojkev sib haum xeeb muaj nqes heev rau Yehauvas cov tibneeg. Cia peb txhua tus nrhiav kev los kho peb tej teeb meem kom peb thiaj nyob sib haum xeeb nrog peb cov kwvtij nkauj muam.