Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Ua Koj Lub Neej Raws Li Lub Hwj Huam Dawb Huv Kam Tiag!

Ua Koj Lub Neej Raws Li Lub Hwj Huam Dawb Huv Kam Tiag!

“Cia li ua lub neej raws li [lub hwj huam dawb huv].”​—KALATIA 5:16.

ZAJ NKAUJ: 136, 10

1, 2. Ib tug kwvtij pom tias nws tu ncua li cas? Thaum kawg nws thiaj ua li cas?

IB TUG kwvtij hu ua Lanpaw (Robert) ua kevcai raus dej thaum nws tseem yog ib tug tub hluas. Tiamsis thaum ntawd nws tsis muab qhov tseeb tso ua ntej hauv nws lub neej. Nws hais tias: “Kuv tsis ua txhaum tiamsis kuv lam teev tiam Yehauvas xwb. Kuv yeej mus txhua zaus kev sib txoos thiab ib xyoos twg kuv rau npe pab tho kev ib ob lub hlis. Luag thiaj xav tias kuv twb nrog Yehauvas sib raug zoo heev lawm. Tiamsis tseem tshuav ib yam uas kuv tu ncua.”

2 Thaum Lanpaw yuav tau pojniam lawd, nws mam li pom tias nws tsis paub Yehauvas zoo. Nws thiab nws pojniam nkawd nyiam ua si sib nug txog phau Vajlugkub. Nws pojniam paub Vajlugkub zoo thiab teb tau yoojyim heev. Tiamsis muaj ntau zaus Lanpaw teb tsis tau ua rau nws txaj muag kawg li. Nws hais tias: “Cuag li kuv tsis paub dabtsi li. Kuv xav twjywm tias, ‘Yog kuv xav ua ib tug txiv tsev zoo uas txhawb tau kuv tus pojniam txojkev ntseeg ces kuv yuav tau hloov.’” Nws thiaj nrhiav kev hloov. Nws hais tias: “Kuv rau siab ntso kawm phau Vajlugkub. Kuv kawm tas kawm thiab, kuv mam li nkag siab cov ntsiab lus zuj zus. Thaum kawg kuv thiaj paub phau Vajlugkub zoo dua, thiab qhov tseem ceeb tshaj, kuv txav ze rau Yehauvas.”

3. (1) Peb kawm tau li cas ntawm Lanpaw tus qauv? (2) Peb yuav kawm txog cov lus nug twg?

3 Peb kawm tau li cas txog Lanpaw tus qauv? Peb kawm tau tias, yog peb paub mentsis txog phau Vajlugkub, mus kev sib txoos, thiab mus tshaj tawm tsis tseg xwb, tsis yog peb muaj Yehauvas txojkev xav tiag. Tej zaum peb twb niaj hnub nrhiav kev txav los ze Yehauvas tiamsis yog peb ua zoo tshuaj peb lub neej, peb yuav pom tias muaj tej yam uas peb yuav tsum tau xyaum ntxiv. (Filipi 3:16) Hauv zaj no, peb yuav kawm 3 lo lus nug no: (1) Peb yuav tshuaj peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas li cas? (2) Yuav ua li cas peb thiaj yimhuab muaj kev ntseeg thiab txav ze rau Yehauvas? (3) Yog peb nrog Yehauvas sib raug zoo, peb yuav coj li cas txhua lub sijhawm?

TSHUAJ PEB TXOJKEV SIB RAUG ZOO NROG YEHAUVAS

4. Cov lus hauv Efexau 4:23, 24 pab tau leejtwg?

4 Thaum peb los teev tiam Vajtswv, peb yeej hloov peb lub neej tag nrho. Tsis yog peb hloov mus txog thaum peb ua kevcai raus dej xwb. Phau Vajlugkub qhia tias: “Cia nej . . . tej kev xav raug hloov dua tshiab.” (Efexau 4:23, 24) Yog li ntawd, vim peb yog neeg txhaum xwb, peb yuav tsum hloov tas zog kom peb coj tau zoo dua qhov qub. Txawm peb twb teev tiam Yehauvas tau ntau xyoo lawm los peb yuav tsum kho thiab hloov qees, peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas thiaj ruaj khov.​—Filipi 3:12, 13.

5. Peb yuav tsum xav txog cov lus nug twg?

5 Txawm peb laus peb hluas, peb yuav tsum tshuaj peb tus kheej tas li. Muab xav li no: ‘Puas yog kuv txav ze zuj zus rau Yehauvas lawm? Kuv puas coj li Khetos zuj zus ntxiv? Kuv puas coj tus cwjpwm kom phim Yehauvas thiab Yexus nkawd? Thaum kuv mus kev sib txoos kuv coj li cas? Kuv tham txog dabtsi heev tshaj xwb? Tej ntawd qhia li cas txog tej uas kuv lub siab ntshaw? Kuv puas rau siab kawm Vajlugkub? Kuv puas hnav tej tsoos uas haum Yehauvas siab? Kuv puas txo hwjchim mloog yog luag ntuas kuv? Thaum kuv txojkev ntseeg raug sim, kuv coj li cas xwb? Kuv puas yog ib tug Khixatia uas paub tab lawm?’ (Efexau 4:13) Peb yuav tau ua zoo tshuaj peb tus kheej li no, peb thiaj pom tias peb nrog Yehauvas sib raug zoo npaum li cas tiag.

6. Leejtwg yuav pab tshuaj peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas?

6 Muaj tej lub sijhawm, lwm tus yuav tau pab tshuaj seb peb txojkev sib nraug zoo nrog Yehauvas zoo li cas lawm. Tus tubtxib Povlauj hais tias tus uas coj raws li cev nqaij tawv ntshaw tsis paub tias Vajtswv tsis txaus siab rau nws lub neej. Tiamsis tus uas coj raws li lub hwj huam dawb huv yeej paub Yehauvas txojkev xav. Nws paub tias Yehauvas tsis pom zoo cov uas coj raws li cev nqaij tawv ntshaw. (1 Khaulee 2:14-16, NW; 3:1-3) Cov txwj laus uas muaj Khetos txojkev xav yeej paub thaum ib tug twg pib qaug rau sab nqaij tawv. Cov txwj laus thiaj nrhiav kev los pab nws. Yog cov txwj laus xav pab peb, peb puas kam? Peb puas kam hloov peb lub neej raws li lawv ntuas? Yog peb txo hwjchim hloov ces qhia tias peb xav kom peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas ruaj khov.​—Laj Lim Tswvyim 7:5, 9.

YIMHUAB MUAJ KEV NTSEEG THIAB TXAV ZE YEHAUVAS

7. Puas yog peb paub Vajlugkub xwb ces peb yuav tuav kev ntseeg ruaj nreeg?

7 Txawm peb paub Vajlugkub los, tsis yog peb twb muaj lub siab xav li Yehauvas lawm. Cia peb muab Vajntxwv Xalaumoo los ua pivtxwv. Xalaumoo paub ntau yam txog Yehauvas. Nws tej lus tseem muaj nyob hauv phau Vajlugkub rau peb tau kawm. Txawm li ntawd los, tom qab no Xalaumoo txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas tsis ruaj khov nws thiaj tso Yehauvas tseg lawm. (1 Vajntxwv 4:29, 30; 11:4-6) Yog li ntawd, qhov uas peb paub Vajlugkub xwb yeej tsis txaus. Peb yuav tsum txhawb peb txojkev ntseeg rau Yehauvas kom ruaj khov. (Khaulauxi 2:6, 7) Peb yuav txhawb peb txojkev ntseeg li cas?

8, 9. (1) Yuav ua li cas peb txojkev ntseeg thiaj nyob ruaj khov? (2) Vim li cas peb thiaj lauj sijhawm los kawm thiab ua tib zoo xav txog phau Vajlugkub?

8 Nyob thawj 100 xyoo, Povlauj txhawb cov Khixatia li no: “Peb cia li mus txog qhov uas hlob tiav lawm.” (Henplais 6:1) Yuav ua li cas peb thiaj hlob tiav? Zoo rau peb kawm phau ntawv Nyob Hauv Vajtswv Txojkev Hlub. Phau ntawv no qhia kom peb coj peb lub neej raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus. Yog koj twb kawm phau no los lawd, tseem muaj dua lwm phau uas yuav pab tau koj txojkev ntseeg ruaj khov. (Khaulauxi 1:23) Peb yuav ua li cas ntxiv xwv peb thiaj hlob tiav? Peb yuav tsum ua tib zoo xav txog tej uas peb kawm thiab thov Yehauvas pab peb coj raws li peb tau kawm.

9 Vim li cas peb thiaj lauj sijhawm los kawm thiab ua tib zoo xav txog phau Vajlugkub? Peb ua li ntawd rau qhov peb xav muaj lub siab npuab Yehauvas, mloog nws lus thiab ua haum nws siab. (Ntawv Nkauj 40:8; 119:97) Tsis tas li ntawd xwb, peb xav muaj lub siab ntxub tej yam uas rhuav tau peb txojkev ntseeg.​—Titau 2:11, 12.

10. Cov hluas yuav ua li cas lawv thiaj nrog tau Yehauvas sib raug zoo?

10 Cov hluas, yav tom hauv ntej nej xav ua tes haujlwm twg rau Yehauvas? Nej twb npaj li cas lawm? Ib tug kwvtij uas ua haujlwm hauv Npe-ee hais tias nws nyiam nug cov hluas uas tabtom yuav ua kevcai raus dej seb lawv tau npaj li cas. Nws pom tias coob tus twb paub lawm tias lawv xav ua tes haujlwm twg rau Yehauvas. Ib txhia xav ua haujlwm puv ntoob rau Yehauvas. Lwm cov ho xav mus pab tej lub koom txoos uas tsis muaj cov tshaj tawm coob pes tsawg. Tiamsis kuj muaj ib co hluas uas tsis pom qab teb nws. Puas yog cov hluas ntawd xav tias lawv tsis tas npaj los tuav haujlwm ntxiv rau Yehauvas? Yog koj tseem hluas, ua zoo xav txog cov lus nug no: ‘Puas yog kuv mus kev sib txoos thiab mus tshaj tawm rau qhov kuv niam kuv txiv xav kom kuv mus xwb? Los yog kuv mus vim kuv hlub Yehauvas?’ Peb txhua tus, tsis hais tus laus tus hluas, yuav tsum npaj seb peb yuav ua haujlwm li cas ntxiv rau Yehauvas. Yog peb ua tib zoo npaj ces peb yuav hajyam nrog Yehauvas sib raug zoo.​—Laj Lim Tswvyim 12:1, 13.

11. (1) Peb yuav tsum ua li cas peb thiaj hajyam nrog Yehauvas sib raug zoo? (2) Hauv phau Vajlugkub, peb xyaum tau leejtwg tus qauv?

11 Thaum peb pom tej uas peb tu ncua, peb yuav tsum hloov peb lub neej tiag tiag. Yog peb tsis hloov ces peb yuav plam peb txojsia. (Loos 8:6-8) Yehauvas paub tias peb ua tsis tau txhua yam zoo tiav log. Nws thiaj pub nws lub hwj huam dawb huv los pab peb. Tiamsis peb yuav tsum rau siab ntso peem tiag thiab. Kwvtij Yauhas Npa (John Barr) uas yog ib tug ntawm Pab Uas Ntaus Thawj tau muab Luka 13:24 qhia li no tias: “Coob tus peem tsis dhau rau qhov lawv tsis rau siab kawm thiab coj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus, lawv thiaj tsis muaj zog.” Yog li ntawd, peb yuav tsum peem li Yakhauj. Thaum ub Yakhauj nrog ib tug tubtxib saum ntuj sib qhau mus txog thaum Yehauvas foom koob hmoov rau nws. (Chiv Keeb 32:26-28) Thaum peb nyeem Vajlugkub tsis yog peb nyeem li piav dab neeg kom lom zem. Tiamsis peb yuav tsum nrhiav tej ntsiab lus uas yuav pab peb ua neej.

12, 13. (1) Yuav ua li cas peb thiaj xyaum tau raws li Loos 15:5? (2) Petus tus qauv thiab nws cov lus ntuas pab tau peb li cas? (3) Peb yuav ua li cas peb thiaj tau nrog Yehauvas sib raug zoo? (Saib lub ntsiab me “ Yimhuab Nrog Yehauvas Sib Raug Zoo.”)

12 Yog peb peem kom peb yimhuab tau nrog Yehauvas sib raug zoo, lub hwj huam dawb huv yuav pab peb hloov peb txojkev xav. Ntev mus peb yuav xyaum tau Khetos tus yamntxwv. (Loos 15:5, TMZ) Yog peb lub siab pheej ntshaw ib yam uas tsis haum Yehauvas siab, lub hwj huam dawb huv yuav pab peb tshem tau txojkev ntshaw ntawd tawm hauv peb lub siab mus thiab pab peb coj tau raws li Vajtswv lub siab nyiam. (Kalatia 5:16, 22, 23) Yog peb pheej huas ntshis tej qhov txhia chaw thiab tej kev lom zem ua si xwb, cia li thov Yehauvas tsis tseg txog tej no. Nws lub hwj huam dawb huv yuav pab peb xam pom yam uas tseem ceeb dua ntais. (Luka 11:13) Nco ntsoov tus tubtxib Petus. Tsis yog Petus ib txwm muaj Khetos lub siab. (Mathai 16:22, 23; Luka 22:34, 54-62; Kalatia 2:11-14) Petus peem qees xwb, Yehauvas thiaj pab nws. Petus xyaum ib qho zuj zus, nws mam yoog tau Khetos tus cwj pwm. Cia peb peem ib yam li Petus xwv peb thiaj yoog tau li Khetos.

13 Petus qhia tias muaj tej yam uas peb yuav tau xyaum peb thiaj yimhuab nrog Yehauvas sib raug zoo. (Nyeem 2 Petus 1:5-8.) Peb yuav tsum xyaum tswj peb tus kheej, muaj lub siab ntev thev, thiab sib hlub li kwvtij. Tseem muaj ntau yam ntxiv rau peb xyaum. Txhua hnub, peb yuav tsum xav li no: ‘Hnub no kuv yuav xyaum coj li cas kom kuv yimhuab txav ze rau Yehauvas?’

SIV TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS TXHUA LUB SIJHAWM

14. Yog peb xav txog peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas ua ntej, yuav pab peb lub neej li cas?

14 Yog peb muaj Khetos lub siab tiag, peb yuav coj li Khetos tus cwjpwm rau txhua lub sijhawm, tsis hais tom tsev haujlwm los tsev kawm ntawv. Tej lus uas peb hais thiab txhua yam uas peb txiav txim siab ua yuav tsum qhia tias peb xyaum li Khetos. Peb tsis xav kom ib yam dabtsi rhuav tau peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas. Thaum peb txojkev ntseeg raug sim, peb yuav sawv ruaj nreeg vim peb xav txog Yehauvas ua ntej. Thiab ua ntej peb txiav txim siab ua ib yam dabtsi twg, peb yuav tsum nres thiab xav txog cov lus nug no: ‘Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus pab tau kuv li cas? Yexus Khetos puas pom zoo yam uas kuv xaiv? Kuv yuav txiav txim siab li cas thiaj haum Yehauvas siab?’ Peb yuav tsum xav li no ua ntej peb ua ib yam dabtsi twg. Cia peb kawm ntxiv txog tej hauv paus ntsiab lus uas yuav pab tau peb lub neej.

15, 16. (1) Qhov uas peb xav li Khetos xav, pab peb xaiv txij nkawm li cas? (2) Yog peb muaj Khetos lub siab, peb yuav xaiv cov phoojywg zoo li cas?

15 Xaiv txij nkawm. Lub hauv paus ntsiab lus hauv 2 Khaulee 6:14, 15 yuav pab peb xaiv txij xaiv nkawm. (Nyeem.) Povlauj twb qhia meej lawm tias tus neeg uas cia lub hwj huam dawb huv coj nws txoj hau kev txawv deb ntawm tus uas coj raws li cev nqaij tawv ntshaw xwb. Nqe Vajlugkub hauv 2 Khaulee 6:14, 15 yuav pab peb xaiv txij xaiv nkawm li cas?

16 Xaiv phoojywg. Lub hauv paus ntsiab lus ntawm 1 Khaulee 15:33 yuav pab peb xaiv phoojywg zoo. (Nyeem.) Tus uas muab nws txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas tso ua ntej yeej tsis nrog cov uas tsis hlub Yehauvas ntaus phoojywg tsam yuav txo tau nws txojkev ntseeg. Xav seb 1 Khaulee 15:33 pab tau koj rau txojke twg xwb. Piv txwvtias koj yuav siv ib lub vej xaij ntaus phoojywg, nqe Vajlugkub ntawd pab tau koj li cas? Yog koj yuav nrog lwm tus hauv Is Taws Nej tua nkees (video game) nqe Vajlugkub ntawd pab tau koj li cas?

Tej uas kuv txiav txim siab ua puas yuav pab kom kuv yimhuab nrog Yehauvas sib raug zoo? (Saib nqe 17)

17-19. Yog peb muab peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas tso ua ntej (1) peb yuav zam tej haujlwm tsis muaj qab hau twg? (2) peb yuav npaj peb lub neej li cas? (3) peb yuav coj li cas thaum luag tsis sib haum nrog peb?

17 Tej yam uas txo tau peb txojkev ntseeg. Nqe Vajlugkub hauv Henplais 6:1 yog lus ceeb toom zoo heev rau peb. (Nyeem.) Nqe ntawd qhia kom peb zam “tej haujlwm uas coj mus txog kev tuag.” Tej haujlwm ntawd zoo li cas? Yog txhua yam haujlwm tsis muaj qab hau uas yuav txo tau peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas. Cia peb nco ntsoov cov lus ceeb toom ntawd es xav txog cov lus nug no: ‘Yam haujlwm uas kuv yuav ua, puas muaj qab hau rau kuv tiag? Yog lwm tus nug kom kuv koom ib txojkev lag luam twg, puas tsim nyog kuv koom nrog lawv? Muaj ntau lub koom haum uas xav kho tej teeb meem puag ncig peb, tiamsis ua cas tsis tsim nyog peb pab txhawb lawv?’

Tej uas kuv txiav txim siab ua puas yuav pab kuv npaj los tuav haujlwm rau Yehauvas? (Saib nqe 18)

18 Npaj ua haujlwm rau Yehauvas ntxiv. Thaum Yexus cev zaj lus qhia saum roob, nws yeej qhia kom peb npaj rau yav tom hauv ntej. (Mathai 6:33) Ib tug neeg uas cia lub hwj huam dawb huv coj nws txoj hau kev yuav xub nrhiav lub Nceeg Vaj. Lub hauv paus ntsiab lus hauv Mathai 6:33 yuav pab peb teb cov lus nug no: ‘Puas tsim nyog kuv mus kawm ntawv qeb siab ntxiv? Puas tsim nyog kuv lees ua tes haujlwm no?’

Tej uas kuv txiav txim siab ua puas yuav pab kuv nrog luag sib raug zoo? (Saib nqe 19)

19 Thaum tsis sib haum. Thaum peb tsis sib haum nrog lwm tus, zoo rau peb nco ntsoov Povlauj cov lus ntuas rau cov Khixatia hauv Loos. (Loos 12:18) Peb xyaum li Khetos, peb thiaj xav ‘nrog luag nyob sib haum xeeb.’ Tiamsis thaum peb tsis sib haum nrog lwm tus, peb coj li cas xwb? Thiab thaum luag lwm tus xav txawv ntawm peb, puas nyuaj rau peb yuav li lawv hais? Luag tej puas pom tias peb yog ib tug uas nyiam kho kom sawvdaws nyob sib haum xeeb?​—Yakaunpau 3:18.

20. Vim li cas koj thiaj xav nrog Yehauvas sib raug zoo tiag tiag?

20 Cov qauv no qhia tias phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yuav pab peb txiav txim tau zoo. Thaum kawg sawvdaws thiaj pom tias peb yeej coj raws li Vajtswv lub hwj huam dawb huv tiag. Yog peb muab peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas tso ua ntej, peb yuav txaus siab rau peb lub neej tiag. Tus kwvtij Lanpaw uas peb tau tham txog hais tias: “Thaum kuv nrog Yehauvas sib raug zoo tiag tiag lawd, kuv ua tau ib tug txiv thiab ib leejtxiv zoo dua. Kuv txaus siab hlo rau kuv lub neej tiag.” Yog peb ua txhua yam kom peb txojkev phoojywg nrog Yehauvas ruaj khov, peb yuav txais ntau yam koob hmoov. Peb yuav muaj kev zoo siab tiag tiag, thiab yav tom hauv ntej peb yuav tau lub neej uas “tseeb” tiag.​—1 Timaute 6:19.