Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Yehauvas Lub Ntsiab Rau Kev Txij Nkawm

Yehauvas Lub Ntsiab Rau Kev Txij Nkawm

“Vajtswv [Yehauvas] hais tias, ‘Tsis tsim nyog cia tus neeg no nyob tib leeg. Kuv yuav tsim ib tug pab uas phim nws.’”​CHIV KEEB 2:18.

ZAJ NKAUJ: 36, 11

1, 2. (1) Leejtwg yog tus muab thawj tug txivneej thiab pojniam los txis ua txij ua nkawm? (2) Thawj tug txivneej thiab pojniam nkag siab li cas txog kev txij nkawm? (Saib daim duab ntawm sab no.)

TIBNEEG niaj hnub nrhiav txij nrhiav nkawm. Tiamsis leejtwg yog tus muab thawj tug txivneej thiab pojniam los txis ua txij ua nkawm? Kev txij nkawm lub ntsiab yog dabtsi? Yog peb paub lub ntsiab ces peb yuav saib taus kev txij nkawm. Thaum Vajtswv tsim tau thawj tug txiv neej Adas, nws txib Adas mus tis npe rau tej tsiaj txhu. Adas pom tias cov tsiaj puavleej muaj khub, tiamsis Adas “tsis muaj ib tug pab uas phim” nws. Vajtswv thiaj ua rau Adas tsaug zog heev, ces nws mam li muab Adas ib tug tav rho los puab ua ib tug pojniam. Vajtswv mam li coj tus pojniam ntawd mus cob rau Adas, es muab nkawd txis ua niam txiv. (Nyeem Chiv Keeb 2:20-24.) Zaj no qhia tias Vajtswv yog tus tsim kev txij nkawm.

2 Ntau xyoo tom qab no Yexus tseem qhia txog Yehauvas cov lus no: “Tus txivneej yuav ncaim ntawm nws niam nws txiv thiab nrog nws tus pojniam tsheej xeeb ua ke mas ob tug koom ua ib lub cev.” (Mathai 19:4, 5) Vim Vajtswv muab Adas tus tav los tsim ua nws tus pojniam, nkawd yeej paub tias nkawd yog ib lub cev, nkawd yuav tsum nyob ua ke mus li. Yehauvas tsim nkawd li ntawd vim nws tsis xav kom cov niam txiv sib nrauj lossis yuav niam hlob niam yau.

KEV TXIJ NKAWM YOG YEHAUVAS LUB NTSIAB

3. Kev txij nkawm lub ntsiab yog li cas?

3 Thaum Vajtswv coj tus pojniam los cob rau Adas, nws zoo siab kawg li. Nws muab nws tus pojniam tis npe hu ua Eva. Eva yog tus pab uas phim Adas. Nkawd ob niam txiv zoo siab heev. (Chiv Keeb 2:18) Yehauvas tsim kev txij nkawm kom muaj tub ki puv lub ntiajteb. (Chiv Keeb 1:28) Vajtswv tsim kom cov menyuam txawj hlub niam hlub txiv. Tiamsis thaum lawv hlob tiav niam tiav txiv lawd, nyias yuav tau mus nrhiav nyias neej ua. Vajtswv xav kom noob neej huam vam thoob qab ntuj thiab kom muab lub ntiajteb tu ua ib lub vaj kaj siab.

4. Ua li cas rau thawj nkawm niam txiv?

4 Thawj nkawm niam txiv tsis mloog Yehauvas lus, nkawd thiaj raug kev nyuaj siab ntau yam. “Tus nab txwj nab laug” uas yog Xatas Ntxwg Nyoog tau dag tias yog Eva noj lub txiv ntawm “tsob ntoo uas pub kom paub qhov zoo qhov phem,” ces nws yuav muaj tswvyim. Xatas xav kom Eva ntseeg tias yog nws noj lub txiv ces nws yuav paub txiav txim siab tias yam twg zoo yam twg phem. Thaum Eva hnov li no, nws puas mus nug Adas? Nws tsis nug. Nws cia li de kiag lub txiv los noj, ua saib tsis taus Adas uas yog nws lub taubhau. Adas tseem hla Vajtswv txojcai nrog Eva noj lub txiv thiab.​—Qhia Tshwm 12:9; Chiv Keeb 2:9, 16, 17; 3:1-6.

5. Adas thiab Eva tus qauv qhia li cas rau peb?

5 Thaum Yehauvas nug Adas thiab Eva txog tej no, Adas muab ib puas tsav yam nog rau Eva ris xwb. Nws hais tias: “Twb yog tus pojniam uas koj pub nrog kuv nyob ua ke muab tej txiv ntawd rau kuv mas kuv thiaj noj.” Eva ho liam txhua yam rau tus nab uas ntxias nws yuam kev. (Chiv Keeb 3:12, 13) Nkawd tsuas liam tus ub tus no xwb, tsis kam ris nkawd lub txim. Vim nkawd tsis mloog lus, Yehauvas thiaj teem lub txim tuag rau nkawd. Cia peb nco ntsoov tias yuav kom kev txij nkawm mus taus, ob niam txiv yuav tsum mloog Yehauvas lus. Thaum muaj teeb meem, txhob muab nog rau lwm tus ris tiamsis nyias yuav tsum ris nyias lub nra.

6. Chiv Keeb 3:15 txhais li cas?

6 Thaum Xatas ntxias tau neeg poob kev txhaum lawd, Yehauvas thiaj hais thawj lo lus faj lem hauv lub vaj Edee. (Nyeem Chiv Keeb 3:15.) Yehauvas hais tias muaj ib hnub “tus pojniam caj ces” lossis tus xeeb ntxwv yuav tsoo Xatas lub taubhau. Tus pojniam ntawd piv txog Yehauvas cuab tubtxib saum ntuj. Lawv zoo li Yehauvas tus pojniam vim lawv nrog nraim Yehauvas thiab niaj hnub leg num rau nws. Lo lus faj lem ntawd txhais tias Yehauvas yuav txib ib tug hauv nws cov tubtxib saum ntuj los “tsoo” kom Ntxwg Nyoog ntsoog tag. Tus xeeb ntxwv ntawd yuav qheb kev rau cov uas mloog Vajtswv lus kom tau nyob mus ib txhis hauv lub ntiajteb ib yam li Vajtswv lub ntsiab thaum chiv thawj.​—Yauhas 3:16.

7. (1) Txij thaum Adas thiab Eva fav xeeb rau Yehauvas, kev txij nkawm zoo li cas lawm xwb? (2) Phau Vajlugkub qhia kom cov niam txiv coj li cas?

7 Tom qab Adas thiab Eva fav xeeb rau Yehauvas, nkawd txojkev txij nkawm tsis zoo li qub lawm. Tej kev txij nkawm tom qab no los kuj ntsib kev nyuaj siab ib yam li nkawd thiab. Yehauvas hais tias Eva thiab nws cov ntxhais yuav mob plab heev thaum yug menyuam. Tsis tas li ntawd xwb, tus txiv yuav caij tsuj tus pojniam tiamsis nws yuav ntshaw nrog nws tus txiv ua ke. Niaj hnub no muaj tej tug txiv yeej tsim txom thiab ntaus pojniam li ntawd. (Chiv Keeb 3:16) Yehauvas xav kom tus txiv hlub thiab saib xyuas nws tsev neeg zoo zoo. Yehauvas kuj xav kom tus pojniam hwm nws tus txiv. (Efexau 5:33) Thaum cov niam txiv coj li no, lawv yuav paub tu lawv tej teeb meem.

KEV TXIJ NKAWM TIAM ADAS NYOB MUS TXOG DEJ DAG NYAB NTIAJTEB

8. Adas tiam los txog rau thaum dej dag nyab ntiajteb, kev txij nkawm zoo li cas xwb?

8 Adas thiab Eva muaj tub muaj ntxhais ua ntej nkawd tas sim neej. (Chiv Keeb 5:4) Nkawd tus tub hlob Khayee yuav nkawd ib tug ntxhais xeeb ntxwv. Khayee tus tub xeeb ntxwv Lame yog thawj tug hauv phau Vajlugkub uas muaj niam hlob niam yau. (Chiv Keeb 4:17, 19) Adas tiam los txog Nau-a tiam tsuas muaj qho leej thiaj teev tiam Yehauvas xwb. Ib txhia yog Anpee, Enauj, thiab Nau-a thiab nws tsev neeg. Nyob Nau-a tiam, “Vajtswv cov tub pom tias neeg tej ntxhais zoo nkauj heev.” Ib txhia thiaj nqes los “yuav cov uas lawv nyiam ua pojniam.” Yehauvas yeej tsis tsim cov tubtxib saum ntuj los yuav neeg tej ntxhais li ntawd, lawv thiaj yug tau ib co menyuam loj siab ua nruj ua tsiv heev. Luag thiaj muab lawv hu ua cov Nefili. Tiam ntawd “neeg tej kev phem loj kawg rau hauv lub ntiajteb, thiab pom tias lawv tsuas yog pheej xav zaj phem rau hauv lub siab mus li xwb.”​—Chiv Keeb 6:1-5.

9. (1) Yehauvas tau txiav txim li cas rau cov neeg limhiam nyob Nau-a tiam? (2) Nau-a tiam qhia peb li cas?

9 Yehauvas hais tias nws yuav tso dej dag los nyab ntiajteb los rhuav tshem cov neeg limhiam. Nau-a uas yog tus “tshaj tawm txojkev ncaj ncees” thiaj ceeb toom sawvdaws txog qhov ntawd. (2 Petus 2:5) Tiamsis tibneeg tsuas khwv noj khwv haus, ua tshoob ua kos, tsis quav ntsej Nau-a tej lus ceeb toom li. Yexus thiaj hais tias tiam peb nyob no yuav zoo ib yam li Nau-a tiam ntag. (Nyeem Mathai 24:37-39.) Niaj hnub no feem coob tsis xav mloog txoj xov zoo txog Vajtswv lub Nceeg Vaj. Txawm li ntawd los cia peb tau hau ntsoov tshaj tawm txoj xov zoo. Tshuav tsis ntev lawm xwb lub qab ntuj phem no twb yuav raug rhuav tshem. Tsis txhob coj li cov uas nyob Nau-a tiam es cia kev nrhiav txij nrhiav nkawm lossis kev ntshaw metub menyuam ua rau peb tsis nco qab txog Yehauvas hnub.

KEV TXIJ NKAWM TOM QAB DEJ DAG NYAB NTIAJTEB TXOG YEXUS TIAM

10. (1) Muaj ntau haiv neeg tso cai li cas? (2) Aplahas thiab Xala tseg tus qauv zoo li cas rau cov txij nkawm?

10 Nau-a thiab nws 3 tug tub ib leeg tsuas muaj ib tug pojniam xwb. Tiamsis tom qab dej dag nyab ntiajteb, tej txivneej txawm pib yuav niam hlob niam yau. Muaj ntau haiv neeg tso cai rau tibneeg ua nkauj ua nraug ywj siab. Ib txhia tseem coj tej kevcai dab qhuas uas txuam nrog kev sib daj sib dee thiab. Thaum Aplahas thiab Xala khiav mus nyob rau tebchaws Khana-as, cov neeg uas nyob puag ncig nkawd ua nkauj ua nraug loj heev thiab saib tsis taus kev txij nkawm. Cov neeg hauv Xaudoo thiab Kaumaula kuj nyiam ua plees ua yi heev, Yehauvas thiaj muab lawv rhuav tshem. Tiamsis Aplahas tsis coj li cov neeg hauv lub tebchaws ntawd. Nws yog ib tug txiv tsev uas saib xyuas nws tsev neeg zoo heev. Xala kuj yog ib tug pojniam uas hwm nws tus txiv kawg li. (Nyeem 1 Petus 3:3-6.) Aplahas ua zoo nrhiav ib tug nyab uas teev tiam Yehauvas los ua Yiha tus pojniam. Tom qab no, thaum Yiha nrhiav nyab rau nws tus tub Yakhauj, nws kuj qhia kom Yakhauj yuav ib tug ntxhais uas pe hawm Yehauvas thiab. Thaum kawg Yakhauj cov tub thiaj ciaj ua 12 xeem Yixayee.

11. Mauxe Txoj Kevcai tiv thaiv cov Yixayee li cas?

11 Tom qab no, Yehauvas nrog haiv neeg Yixayee sib cog lus. Yehauvas thiaj muab Mauxe Txoj Kevcai rau lawv coj. Txoj Kevcai ntawd tiv thaiv cov txij nkawm li cas? Mauxe Txoj Kevcai qhia lawv txog tej kev tshoob kev kos, txojkev yuav niam hlob niam yau, thiab txwv kom lawv tsis txhob mus yuav cov neeg teev dab teev mlom. (Nyeem Kevcai 7:3, 4.) Thaum cov niam txiv muaj teeb meem loj, muaj cov txwj laus los pab tu. Muaj kevcai txwv tsis pub mus deev luag poj luag sev. Kuj muaj kevcai txwv kom cov txij nkawm tsis txhob sib khib, tiamsis ib leeg yuav tsum ntseeg ib leeg siab. Txoj Kevcai tso cai sib nrauj, tiamsis yuav tsum nrauj raws cai xwb. Yog tus pojniam “poob koob lawm,” tus txiv thiaj nrauj tau xwb. (Kevcai 24:1) Phau Vajlugkub tsis qhia tias qhov uas nws “poob koob” yog li cas tiag. Tiamsis lo lus sam hwm ntawd lub ntsiab qhia tias tus txiv tsis muaj cai lam tau lam nrauj nws tus pojniam.​—Levi Tej Kevcai 19:18.

TXHOB TSO KOJ TUS TXIJ NKAWM TSEG

12, 13. (1) Nyob Malakhi tiam, cov txivneej Yudai puas hlub lawv cov pojniam? (2) Yog ib tug uas twb ua kevcai raus dej lawd nrog luag sib pus khiav kom tau nrauj nws tus txij nkawm, nws yuav raug ntuas li cas?

12 Nyob Malakhi tiam, cov txivneej Yudai lam tau lam muab lawv cov pojniam nrauj. Lawv txhob txwm ua li ntawd lawv thiaj tau yuav cov pojniam hluas hluas lossis cov uas tsis teev tiam Yehauvas. Nyob Yexus tiam, cov txivneej Yudai tseem coj ib yam li ntawd. Phau Vajlugkub hais tias lawv nrauj lawv cov pojniam txawm “raug txoj kevcai los tsis raug.” (Mathai 19:3) Vajtswv Yehauvas ntxub cov uas lam tau lam sib nrauj li ntawd.​—Nyeem Malakhi 2:13-16.

13 Niaj hnub no, Yehauvas cov tibneeg yeej tsis pub cov uas muaj txij nkawm mus tham dua lwm tus. Tsuas yog qho tus thiaj ua tsis ncaj rau lawv tus txij nkawm xwb. Yog ib tug Timkhawv uas twb ua kevcai raus dej lawd txhob txwm nrog luag sib pus khiav kom tau nrauj nws tus txij nkawm es mus yuav tus ntawd, nws yuav raug ntuas li cas? Yog nws tsis ntxeev dua siab tshiab ces nws yuav raug rho tawm xwv lub koom txoos thiaj dawb huv. (1 Khaulee 5:11-13) Ua ntej nws rov los hauv lub koom txoos, nws yuav tsum ‘ua lub neej kom phim qhov uas nws ntxeev dua siab tshiab.’ (Luka 3:8; 2 Khaulee 2:5-10) Yuav ncua sijhawm ntev li cas mam li pub nws rov los? Lub koom haum tsis tshwj cia ib lub sijhawm li ntawd. Tej zaum yuav yog 1 xyoos rov saud thiaj li paub tseeb tias nws twb ntxeev dua siab tshiab lawm tiag. Thaum ntawd mam li txais nws rov los hauv lub koom txoos. Tiamsis txawm lub koom txoos rov txais yuav nws lawm los, thaum kawg nws yuav tau “sawv ntawm Vajtswv lub zwm txwv txiav txim.”​—Loos 14:10-12; mus saib Phau Tsom Faj Askiv, lub 11 Hlis tim 15, 1979, sab 31-32.

COV KHIXATIA TXOJKEV TXIJ NKAWM

14. Mauxe Txoj Kevcai pab tau Vajtswv haiv neeg li cas?

14 Cov Yixayee coj Mauxe Txoj Kevcai tau 1,500 tawm xyoo. Txoj Kevcai ntawd pab Vajtswv haiv neeg li cas? Pab kom lawv paub tu teeb meem hauv lub cuab lub yig, thiab coj lawv txojkev mus txog thaum tus Mexiyas los. (Kalatia 3:23, 24) Mauxe Txoj Kevcai xaus rau thaum Yexus tuag. Thaum ntawd Vajtswv thiaj tsa dua ib txoj kevcai tshiab. (Henplais 8:6) Txij thaum ntawd los, qho yam uas Mauxe Txoj Kevcai tso cai rau cov Yudai ua, cov Khixatia ua tsis tau lawm.

15. (1) Hauv lub koom txoos Khixatia, cov txij nkawm yuav tsum sib yuav ntev npaum li cas? (2) Ib tug Khixatia uas yuav sib nrauj yuav tsum xav txog dabtsi ua ntej?

15 Muaj ib zaug cov Falixai nug Yexus txog kev sib nrauj. Yexus qhia tias Vajtswv yeej ib txwm tsis pom zoo sib nrauj. Twb yog cov tibneeg tawv ncauj heev, Mauxe thiaj tso cai rau lawv sib nrauj xwb. (Mathai 19:6-8) Yexus qhia ntxiv tias thaum chiv keeb Vajtswv yeej tsim kom cov txij nkawm sib yuav mus li. Cov Khixatia yuav tsum coj ib yam li ntawd. (1 Timaute 3:2, 12) Cov txij nkawm twb koom “ib lub cev” lawm. Yog nkawd hlub Vajtswv thiab txawj sib hlub, nkawd yimhuab koom tau ib lub siab. Cov uas lam tau lam sib nrauj, uas tsis yog tim kev nkauj kev nraug, tsis muaj cai mus yuav dua lwm tus. (Mathai 19:9) Yog yus tus txij nkawm mus ua nkauj ua nraug tiamsis ho rov los lees txim, yus zam nws lub txim los tau. Vajtswv tus tub qhe Hauxeya tau ua li ntawd. Hauxeya tus pojniam Kaumaw mus deev hluas nraug tiamsis Hauxeya tseem zam txim rau nws thiab. Yehauvas haiv neeg kuj tau ntxeev siab rau nws ib yam li tus pojniam uas mus deev hluas, tiamsis Yehauvas tseem zam txim rau lawv thaum lawv lees txim. (Hauxeya 3:1-5) Nco ntsoov tias yog yus tus txij nkawm mus ua nkauj ua nraug, es yus tseem rov qab nrog nws pw ua ke thiab, ces twb yog yus zam nws lub txim lawm. Yog tom qab ntawd yus tseem muab nws nrauj, ces tsis raws li Vajlugkub qhia lawm.

16. Yexus qhia li cas txog cov uas tsis muaj txij nkawm?

16 Yexus qhia tias cov niam txiv Khixatia tsuas muaj cai sib nrauj yog ib tug mus pw nrog lwm tus lawm xwb. Tom qab ntawd Yexus ho qhia tias “muaj qee leej tsis yuav [txij nkawm], rau qhov lawv xav ua Vajtswv tes haujlwm.” Yexus hais tias: “Yog leejtwg coj tau raws li txojlus no qhia, cia li khaws coj.” (Mathai 19:10-12, TMZ) Coob leej ntau tus txhob txwm tsis yuav txij nkawm vim lawv tsis xav kom ib yam dabtsi los tab kaum lawv tes haujlwm rau Yehauvas. Tsim nyog peb qhuas cov uas tau txiav txim siab coj lub neej zoo li ntawd!

17. Cov Khixatia uas tsis tau muaj txij nkawm yuav tsum xav txog tej yam twg?

17 Hmoob ib txwm txaj muag hais phua hlo li yuav hais no, tiamsis yuav tsum piav lub ntsiab kom meej sawvdaws thiaj paub zam tej yam uas Vajtswv ntxub. Txhua tus Khixatia yuav tsum txiav txim siab seb nws yuav nrhiav txij nkawm los tsis nrhiav. Ua ntej nws txiav txim siab, nws yuav tsum xav txog nws tus kheej seb nws puas tswj tau nws lub siab los nyob ib leeg xwb. Tus tubtxib Povlauj qhia tias lub neej tsis muaj txij nkawm khab seeb dua. Tiamsis nws ho hais ntxiv tias: “Tim qhov uas ua nkauj nraug, tsim nyog txhua tus txivneej nyias muaj nyias pojniam thiab txhua tus pojniam nyias muaj nyias txiv.” Povlauj kuj qhia li no thiab: “Yog lawv tswj tsis tau lawv tus kheej, lawv yuav tsum yuav txij nkawm. Vim tias qhov uas yuav txij nkawm kuj zoo dua qhov uas lub siab kub lug tswj tsis tau.” (1 Khaulee 7:2, 9) Yog li ntawd, muaj tej tug xav nrhiav txij nkawm lawv thiaj tsis qaug rau kev nkauj kev nraug, lossis tej kev xyaum phem xws li xuas lossis rhoob qhov chaw mos. Txawm li ntawd los, lawv yuav tsum xav seb lawv puas tau muaj hnub nyoog txaus. Povlauj piav tias: “Yog leejtwg xav tias nws yuav tswj tsis tau nws lub cev kom coj dawb huv, thiab nws hnub nyoog nchav lawd, ces cia nws ua raws li nws lub siab ntshaw los tau, tsis yog ib qho txhaum. Cia lawv sib yuav.” (1 Khaulee 7:36, NW; 1 Timaute 4:1-3) Yog ib tug twg tswj tsis tau nws tus kheej, puas yog peb yuav txhawb kom nws nrhiav txij nkawm? Tsis yog. Yeej nyuaj heev rau cov hluas tswj lawv tus kheej tiamsis yog peb txhawb kom lawv lam tau lam nrhiav txij nkawm, lawv yuav tsis paub ua neej.

18, 19. (1) Cov Khixatia yuav nrhiav tus txij nkawm zoo li cas? (2) Peb yuav kawm txog dabtsi rau lwm zaj?

18 Cov Khixatia uas xav nrhiav txij nkawm yuav tsum yog cov uas twb ua kevcai raus dej lawm. Nkawd ob leeg yuav tsum hlub Yehauvas kawg siab kawg ntsws. Tsis tas li ntawd xwb, nkawd yuav tsum sib hlub tiag tiag nkawd thiaj xav ua neej. Yehauvas yuav foom koob hmoov rau cov uas yuav “tus uas ntseeg tus Tswv.” (1 Khaulee 7:39) Cov txij nkawm uas coj raws li phau Vajlugkub qhia, yuav muaj kev zoo siab tiag tiag.

19 Tamsim no peb nyob rau “tiam kawg” lawm. Coob leej ntau tus tsis paub ua ib tug txiv tsev lossis niam tsev. (2 Timaute 3:1-5) Nyob rau lwm zaj, peb yuav kawm txog phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus uas yuav pab tau cov txij nkawm Khixatia muaj kev zoo siab. Yog cov txij nkawm coj raws li tej hauv paus ntsiab lus ntawd, ces yog lawv taug txojkev mus tau txojsia ib txhis tsis kawg.​—Mathai 7:13, 14.