Skip to content

Skip to table of contents

KAROA 107

King ese Headava Aria Dekenai Haida Ia Boiria

King ese Headava Aria Dekenai Haida Ia Boiria

MATAIO 22:1-14

  • HEADAVA ARIA ENA PARABOLE

Iesu ena haroro gaukara be kahirakahira ia ore neganai, ia ese parabole amo taravatu hadibaia taudia bona dubu biagudia edia kerere ia hahedinaraia. Unai dainai idia ura ia idia hamasea. (Luka 20:19) Herevana dahaka, Iesu ese edia kara dika ia gwauraia hedinarai. Parabole ma ta ia gwauraia:

“Guba Basileia be king ta bamona, ena natuna mero totona headava aria ia karaia. Bona ena hesiai taudia ia siaia ia boiria taudia do idia hamaoroa headava aria dekenai idia mai totona, to idia ura lasi idia mai.” (Mataio 22:2, 3) Iesu ena parabole be inai hereva “Guba Basileia” amo ia matamaia. Anina be “king” be Iehova Dirava. To king ena natuna bona headava aria dekenai idia boiria taudia be daidia? Ia hedinarai goevagoeva, king ena natuna be Iehova ena Natuna, parabole ia gwauraia tauna unai, bona king ese ia boiria taudia be ena Natuna ida guba Basileia ai do idia lohia taudia.

Ia boiria taudia ginigunadia be daidia? Iesu bona ena aposetolo taudia be daidia dekenai Basileia idia harorolaia? Unai be Iuda taudia. (Mataio 10:6, 7; 15:24) Lagani 1513 B.C.E. ai, unai bese ese Taravatu kontrakana idia abia dae, unai amo idia be “basileia ena hahelaga taudia” ginigunadia ai idia lao. (Esodo 19:5-8) To Iehova ese edena nega ai idia be “headava aria” dekenai ia boiria? Lagani 29 C.E. ai, Iesu ese guba Basileia ia harorolaia matamaia neganai, unai boiboi herevana ia halasia.

Israela besena be unai boiboi herevana idia abia dae, a? Iesu ia gwau, “idia ura lasi idia mai.” Tomadiho gunalaia taudia bona taunimanima momo idia abia dae lasi Iesu be Mesia bona Dirava ese ia abia hidi King.

To Iesu ese ia hahedinaraia, king be Iuda taudia ia boiria lou, ia gwau: “[King ese] hesiai taudia ma haida ia siaia lou, ia gwau, ‘Lau boiria taudia umui hamaoroa: “Egu aniani lau hegaegaelaia vadaeni, egu boromakau tau bona animal namodia be idia alaia, bona gau ibounai idia hegaegaelaia vadaeni. Headava aria dekenai umui mai.”’ To ia boiria taudia be unai idia laloa bada lasi, bona idia lao, ta be ena uma dekenai, bona ma ta be ena bisinesi dekenai, to ma haida ese ena hesiai taudia idia dogoatao, idia botaia, bona idia alaia mase.” (Mataio 22:4-6) Keristani kongrigeisen idia haginia neganai, unai ia vara. Unai nega ai, dala ia kehoa Iuda taudia be Basileia lalonai idia vareai totona, to momo be unai idia dadaraia, bona king ena “hesiai taudia” idia dadabaia danu.​—Kara 4:13-18; 7:54, 58.

Unai dainai dahaka ia vara? Iesu ia gwau: “King be ia badu dikadika bona ena tuari taudia ia siaia, unai ala-ala taudia idia alaia bona edia siti idia gabua.” (Mataio 22:7) Lagani 70 C.E. ai, Roma taudia ese “edia siti,” Ierusalema, idia hadikaia neganai, Iuda taudia be unai idia mamia.

Idia ese king ena boiboi herevana idia dadaraia dainai, ma haida do ia boiria lasi, a? Iesu ena parabole ai haere ita davaria. Iesu ma ia gwau: “Bena [king be] ena hesiai taudia dekenai ia gwau, ‘Headava aria be ia hegaegae vadaeni, to headava ariana totona idia hegeregere lasi taudia lau boiria. Unai dainai, dala badadia dekenai umui lao bona umui davaria taudia ibounai be headava aria dekenai umui boiria mai.’ Vadaeni, hesiai taudia be dala badadia dekenai idia lao bona idia davaria taudia ibounai idia haboua, kara dika bona kara namo taudia, bona headava rumana be vadivadi taudia amo ia honu.”​—Mataio 22:8-10.

Aposetolo Petero be gabeai Idau Bese taudia—idia be Iuda bese amo lasi—ia durudia bona idia be Keristani taudia ai idia lao. Lagani 36 C.E. ai, Roma ami ofesa Korenelio bona ena ruma bese be lauma helaga idia abia, bona idia be Iesu ese ia gwauraia guba Basileiana lalonai idia vareai.​—Kara 10:1, 34-48.

Iesu ese ia hahedinaraia aria dekenai idia mai taudia ibounai be “king” ese do ia abia dae lasi. Ia gwau: “King be vadivadi taudia itaia totona ia vareai neganai, ia itaia tau ta be headava aria totona headava dabua ia karaia lasi. Vadaeni ia dekenai ia gwau, ‘Edena bamona iniseniai oi vareai, oi be headava dabua oi karaia lasi?’ Ia be hereva ta ia gwauraia lasi. Bena king be ena hesiai taudia dekenai ia gwau, ‘Iena imana bona aena umui kwatua bona murimuri ena dibura dekenai umui negea. Unuseniai do ia taitai bona ena isena do ia koria.’ King ese taunimanima momo ia boiria, to haida sibona ia abia hidi.”​—Mataio 22:11-14.

Dubu gunalaia taudia be unai parabole idia kamonai neganai, reana ena anina idia lalopararalaia lasi. To idia badu bona idia ura dikadika idia ia hahemaraia tauna idia hamasea.