Skip to content

Skip to table of contents

STADI ATIKOL 47

Emu Raka Dalana Do Oi Haidaua Noho, A?

Emu Raka Dalana Do Oi Haidaua Noho, A?

“Tadikaka e, egu hereva orena be inai, do umui moale noho, emui lalona do umui hamaoromaoroa noho.”​—2 KOR. 13:11.

ANE 54 “Dala be Inai”

INAI ATIKOL ENA POINT BADANA *

1. Mataio 7:13, 14 ena hereva bamona, dahaka dainai ita gwau diba ita be gabu ta dekenai ita raka lao bamona?

ITA IBOUNAI be gabu ta dekenai ita raka lao noho bamona. Ita ura Iehova ena lohia henunai ia noho tanobada matamatana lalonai do ita vareai. Dina ta ta ai, ita be mauri ia lao henia dalana ai ita raka noho. To, Iesu ena hereva bamona, unai dala be ia maragi bona nega haida ita badinaia be auka. (Mataio 7:13, 14 duahia.) Ita be goevadae lasi taudia dainai unai dala amo ita raka oho diba.​—Gal. 6:1.

2. Inai stadi lalonai dahaka do ita herevalaia? (Maua itaia: “ Manau Karana​—Ita Ia Durua Eda Raka Dalana Ita Haidaua Totona.”)

2 Bema ita ura mauri ia lao henia dala maragina ai ita raka noho, eda lalohadai, eda ura, bona eda kara ita haidaua be namo. Aposetolo Paulo ese Korinto Keristani taudia ia hagoadaia namona be edia ‘lalona do idia hamaoromaoroa noho.’ (2 Kor. 13:11) Unai sisiba be ita totona danu. Inai atikol ai, Baibel bona lo turadia ese ita idia durua gau haida ita haidaua bona mauri ena dala ai ita raka noho dalana do ita herevalaia. Danu do ita itaia, dahaka dainai nega haida Iehova ena orea ese ia henia hakaua herevadia ita badinaia be auka. Do ita itaia, edena dala ai manau karana ese ita ia durua iseda lalona ita haidaua bona mai moale ida Iehova do ita hesiai henia noho.

BAIBEL ENA SISIBA OI ABIA DAE

3. Edena dala ai Baibel ese oi ia durua diba?

3 Ia auka eda lalohadai bona hemami ita tahua namonamo totona. Dahaka dainai? Badina iseda kudouna be mai ena koikoi bona ita diba lasi edena dala dekenai ita do ia veria lao. (Ier. 17:9) Bona “lalohadai koikoi” amo sibona ita koia diba. (Iam. 1:22) Eda lalona ita tahua namonamo totona, Dirava ena Hereva ita gaukaralaia be namo. Baibel ese iseda “kudouna ai idia noho lalohadai bona ura ibounai” ia hahedinaraia diba. (Heb. 4:12, 13) Ita gwau diba, Baibel be X-ray masini ta bamona, ita ia durua ita itaia diba lasi gaudia ita itaia totona. To, bema ita ura Baibel eiava Dirava ena gwaukau taudia ese idia henia sisiba namodia amo namo ita davaria, ita manau be gau badana.

4. Dahaka ese ia hahedinaraia King Saulo be hekokoroku tauna ai ia lao?

4 King Saulo ena haheitalai amo ita diba, ita manau lasi neganai hekwakwanai do idia vara. Saulo ia hekokoroku dainai ia abia dae lasi, ena lalohadai bona kara ia haidaua be namo. (Sal. 36:1, 2; Hab. 2:4) Hegeregere, Iehova ese Saulo dekenai Amaleka taudia ia halusia murinai do ia karaia gauna ia hadibaia, to Saulo be Iehova ia kamonai henia lasi. Bona peroveta tauna Samuela ese unai kerere be ia dekenai ia gwauraia neganai, Saulo be ena kerere ia hunia. Ia ura hahedinaraia ia karaia karana be kerere badana lasi, bona ia gwau ma haida ese ia idia doria dainai unai kerere ia karaia. (1 Sam. 15:13-24) Guna ia be unai bamona kara ia karaia danu. (1 Sam. 13:10-14) To, madi iena kudouna ai hekokoroku lalohadaina ia abia. Iena lalona ia haidaua lasi dainai, Iehova ese ia sisiba henia bona ia dadaraia.

5. Saulo ena haheitalai amo dahaka ita dibaia?

5 Saulo ena haheitalai amo diba ita abia totona, inai henanadai ita laloa be namo: ‘Baibel lau duahia neganai, ekskius lau tahua ena sisiba lau badinaia lasi totona, a? Nega haida lau laloa, lau karaia gauna be kerere badana lasi, a? Lau karaia dika ena kerere be ma haida dekenai lau atoa, a?’ Bema unai henanadai ta ta dekenai iseda haere be oibe, namona be iseda lalohadai bona kara ita haidaua. Badina bema ita haidaua lasi, iseda kudouna ai hekokoroku karana do ia goada, bena Iehova ese ita do ia dadaraia bona iena turana ai do ita lao lasi.​—Iam. 4:6.

6. King Saulo bona King Davida edia idau mani oi herevalaia.

6 King Saulo bona iena gabu ia abia tauna King Davida, edia idau mani ita laloa. Davida be ‘Lohiabada ena Taravatu dekenai ia moale’ tauna. (Sal. 1:1-3) Davida ia diba, Iehova be manau taudia ia hamauria, to hekokoroku taudia ia dadaraia. (2 Sam. 22:28) Unai dainai, Davida be Dirava ena taravatu ia abia dae, bona iena lalohadai ia haidaua. Ia gwau: “Lau ese Iehova, lau ia sisiba henia tauna, do lau hanamoa. Hanuaboi ai, egu lalona momokani ai lau laloa gaudia ese lau ia hamaoromaoroa.”​—Sal. 16:7, NWT.

BAIBEL

Dala maorona amo ita raka oho neganai, Baibel ese ita ia sisiba henia. Bema ita manau, Baibel ese eda lalohadai kererena ia hamaoromaoroa diba (Paragraf 7 itaia)

7. Bema ita manau dahaka do ita karaia?

7 Bema ita manau, Baibel ese ita do ia durua iseda lalohadai kererena ita hamaoromaoroa bona dala kererena do ita dadaraia. Dirava ena Hereva be iseda murinai ita kamonai gadona ta bamona do ia gwau: “Dala be inai, ia dekenai do umui raka lao.” Bema ita be dala maorona amo ita raka siri, bona idiba kahana o lauri kahana ita raka lao, ita do ia hadibaia. (Isa. 30:21) Bema Iehova ita kamonai henia, dala idauidau ai hahenamo do ita davaria. (Isa. 48:17) Hegeregere, ma ta ese iseda kara do ia hamaoromaoroa dainai do ita hemarai lasi. Bona Iehova kahirakahira do ita lao, badina ita laloparara Ia ese ita be iena lalokau natuna ta bamona ia kara henia.​—Heb. 12:7.

8. Iamesi 1:22-25 ena hereva bamona, edena dala ai Baibel be hevarivari bamona?

8 Ita dekenai Baibel be hevarivari ta bamona. (Iamesi 1:22-25 duahia.) Daba ibounai ruma ita do rakatania lasi neganai, hevarivari ai iseda toana ita itaia. Unai amo ma haida ese ita idia itaia lasi lalonai, iseda toana ita hanamoa. Unai hegeregerena, dina ta ta ai Baibel ita duahia neganai, do ita itaia iseda lalohadai eiava kara haida ita hamaoromaoroa be namo. Momo idia davaria idia ia durua gauna ta be, daba ta ta ai, ruma idia do rakatania lasi neganai, dina siri idia duahia guna. Bona idia duahia sirina ese edia lalohadai ia biagua. Bena unai dina ibounai lalonai, idia itaia edena dala ai Baibel amo ia mai sisiba idia badinaia diba. Danu, namona be ita ta ta be mai iseda stadi sediual, unai amo dina ta ta ai Dirava ena Hereva ita duahia bona laloa diba. Unai ita karaia be mai anina bada, badina ita do ia durua mauri ia lao henia dala maragina ai ita raka noho totona.

LO TURADIA ITA KAMONAI HENIA

LO TURANA

Lo Keristani turana be mai lalokau ida ita ia sisiba henia. Oi moale badina emu turana be mai gari lasi ida oi ia sisiba henia, a? (Paragraf 9 itaia)

9. Edena nega ai emu turana ta ese oi ia hamaoromaoroa diba?

9 Guna oi be Iehova amo oi raka siri dalana ta oi badinaia, a? (Sal. 73:2, 3) Lo turana ta ese oi ia hamaoromaoroa neganai, iena sisiba oi kamonai bona oi badinaia, a? Bema oibe, unai be abia hidi maorona, bona emu turana ese oi ia hamaoromaoroa dainai oi moale.​—Aon. 1:5.

10. Emu turana ta ese oi ia sisiba henia neganai, dahaka do oi karaia?

10 Baibel ia gwau: “Oiemu turana ese oi ia hahisia neganai, unai be oi do ia hanamoa totona.” (Aon. 27:6) Unai siri ena anina be dahaka? Mani inai oi laloa: Oi be motuka momo dalana oi ura hanaia, bena emu mobael fon ia rini. Oi raka lao to emu matana be mobael oi itaia noho. Karaharaga, emu turana ta ese emu imana ia dogoatao bona saidi dekenai oi ia veria lao. Emu imana ia veria auka dainai oi ia haberoa, to ia karaharaga dainai motuka ese oi ia bampaia lasi. Ena be emu imana be dina haida lalonai do ia hisihisi, to emu turana ese oi ia veria dainai do oi badu henia, a? Lasi momokani! Oi ia durua dainai do oi tanikiu henia. Unai hegeregerena, bema emu turana ta ese oi ia sisiba henia badina emu hereva o kara be Dirava ena kara maoromaoro taravatudia hegeregerena lasi, reana matamanai do oi lalohisihisi. To, aonega karana be iena sisiba do oi abia dae bona oi badu henia lasi. (Had. 7:9) To, namona be oi moale badina emu turana be mai gari lasi ida oi ia hereva henia.

11. Dahaka dainai haida ese edia turana namona ena sisiba idia dadaraia?

11 Dahaka dainai haida ese edia turana namona ena sisiba idia dadaraia? Idia hekokoroku dainai, badina unai bamona taudia be “idia ura henia gaudia sibona idia kamonai.” Idia ese “hereva momokani do idia kamonai henia lasi.” (2 Tim. 4:3, 4) Idia laloa idia be ma haida idia hereaia bona edia aonega be bada dainai, idia ura lasi ma haida edia sisiba idia abia dae. To, aposetolo Paulo ia gwau: “Bema ta ia laloa ia be mai anina bada, to momokani ia be anina lasi, ia be sibona ia koia noho.” (Gal. 6:3) King Solomona ese unai ia hahedinaraia goevagoeva, ia gwau: “Ia ogogami to mai ena aonega merona ese ia buruka vadaeni king ia hereaia, badina king be sisiba ia abia dae lasi.”​—Had. 4:13, NWT.

12. Galatia 2:11-14 amo dahaka ita dibaia?

12 Mani aposetolo Petero ena haheitalai ita laloa, Paulo ese taunimanima edia vairanai ia sisiba henia neganai, Petero be dahaka ia karaia? (Galatia 2:11-14 duahia.) Petero ia badu diba, badina Paulo ese ia hereva henia auka bona taunimanima edia vairanai ia sisiba henia. To Petero be ia aonega. Paulo ena sisiba ia abia dae bona ia badu henia noho lasi. Gabeai ia ese Paulo ia gwauraia iena “lalokau tadikaka.”​—2 Pet. 3:15.

13. Bema ita ura haida ita sisiba henia, dahaka gaudia ita laloatao be namo?

13 Bema oi ura emu turana ta oi sisiba henia, dahaka gaudia oi laloatao be namo? Emu turana oi do hereva henia lasi neganai, sibona oi nanadaia, ‘Lau be kara maoromaoro lau badinaia auka, a?’ (Had. 7:16) Kara maoromaoro ia badinaia auka herea tauna ese Dirava ena kara maoromaoro hegeregerena ma haida ia hahemaoro henidia lasi, to ia sibona ena kara maoromaoro lalohadaina amo ia hahemaoro henidia. To, bema oi laloa namonamo murinai, oi itaia emu turana oi sisiba henia be namo, namona be ia dekenai ia vara hekwakwanai oi gwauraia hedinarai. Unai murinai henanadai haida oi henia ena lalohadai ia gwauraia totona, unai amo do ia laloparara ia karaia karana be kerere. Namona be emu hereva be Baibel amo oi abia, bona laloatao emu turana be Iehova ese do ia hahemaoro henia, oi lasi. (Roma 14:10) Namona be Baibel lalonai idia noho aonega herevadia dekenai oi tabekau, bona ta oi sisiba henia neganai, Iesu ena hebogahisi karana do oi tohotohoa. (Aon. 3:5; Mat. 12:20) Dahaka dainai? Badina ita ese ma haida ita kara henidia hegeregerena, Iehova ese ita do ia kara henia.​—Iam. 2:13.

OREA ESE IA GWAURAIA DALANA BADINAIA

DIRAVA ENA OREA

Dirava ena orea ese pablikeisen, vidio, bona hebou ia hegaegaelaia, bona unai gaudia ese ita idia durua Baibel ena sisiba ita badinaia totona. Nega haida, Hakaua Oreana ese iseda gaukara ita karaia dalana idia haidaua (Paragraf 14 itaia)

14. Iehova ena orea ese ita dekenai dahaka gaudia idia henia?

14 Iehova ese iena tanobada oreana amo ita ia hakaua, mauri ia lao henia dalana ai ita raka noho totona. Unai orea ese pablikeisen, vidio, bona hebou amo ita idia durua Dirava ena Hereva amo idia mai sisiba ita badinaia totona. Unai gaudia ibounai edia hereva be Baibel amo idia abia. Hakaua Oreana ese haroro gaukara karaia dalana namona idia lalohadailaia neganai, lauma helaga ena hakaua dalana idia badinaia. To, nega ta ta Hakaua Oreana ese idia karaia abia hidi idia laloa lou bona idia itaia bema gau haida idia haidaua be namo. Dahaka dainai? “Badina inai tanobada ena toana be ia idau ia lao noho” bona Iehova ena orea ese dala matamatadia ia abia dae be namo.​—1 Kor. 7:31.

15. Orea ese dahaka disisen ia karaia, bona pablisa haida edia hemami be edena bamona?

15 Momokani, Iehova ena orea ese Baibel ena hahediba herevana ta dekenai diba matamata o kara maoromaoro taravatudia be ita dekenai idia hadibaia neganai, ita abia dae bona badinaia. To, dahaka ita karaia bema orea ese ia karaia disisen ta ese iseda mauri do ia haidaua? Hegeregere, vanegai lagani lalodiai tomadiho rumadia haginia bona hanamoa gaukara ena davana be ia daekau momokani. Unai dainai, Hakaua Oreana ia gwau kongrigeisen momo ese Kingdom Hall tamona do idia gaukaralaia. Unai disisen idia karaia dainai, kongrigeisen momo idia hatamonaia bona Kingdom Hall haida idia hoihoilaia. Idia abia monina amo Kingdom Hall be lasi gabudia ai Kingdom Hall idia haginia. Bema oi noho gabuna ai Kingdom Hall haida idia hoihoilaia bona kongrigeisen momo idia hatamonaia, reana unai senisi oi abia dae be auka. Hari pablisa haida be edia hebou totona gabu daudau idia lao. Pablisa haida idia gaukara goada Kingdom Hall idia haginia o hanamoa murinai, orea ese ia hoihoilaia dainai idia daradara. Idia mamia edia nega bona goada idia haorea kava. To, unai disisen matamata idia abia dae dainai, idia ita hanamoa be namo.

16. Kolose 3:23, 24 ena sisiba ita badinaia neganai, edena dala ai iseda moale do ita habadaia?

16 Do ita moale noho bema inai ita laloatao, ita be Iehova ita hesiai henia bona Ia be ena orea ia hakaua noho. (Kolose 3:23, 24 duahia.) King Davida ese dubu helaga haginia totona kontribusen moni ia henia karana be haheitalai namona. Ia gwau: “To lau be daika, bona egu orea taudia be daika, vadaeni ai ese inai harihari gaudia bada herea ai henia diba? Badina be gau ibounai be oi dekena amo idia mai noho, bona oi sibona oiemu gau, be ma ai henia lou vadaeni oi dekenai.” (1 Siv. 29:14) Kontribusen moni ita henia neganai, ita be Iehova amo ia mai gauna ita henia giroa. Iena gaukara ita durua totona, iseda nega, goada bona moni ita henia neganai, Iehova ia moale.​—2 Kor. 9:7.

DALA MARAGINA AI ITA RAKA NOHO

17. Emu raka dalana oi haidaua neganai, dahaka dainai oi lalomanoka lasi be namo?

17 Mauri ia lao henia dala maragina ai ita raka noho totona, ita ibounai ese Iesu ena aena gabudia do ita badinaia. (1 Pet. 2:21) Bema oi itaia emu raka dalana oi haidaua be namo, oi lalomanoka lasi. Unai be toa namona, ia hahedinaraia oi be Iehova ena hakaua dalana oi abia dae. Laloatao, ita be kara dika taudia, bona Iehova ia diba Iesu ena haheitalai do ita tohotohoa goevagoeva lasi.

18. Ita ibounai ese dahaka ita karaia be namo?

18 Namona be ita ibounai ese vaira negana ita laloa bona mai iseda lalona ibounai ida iseda lalohadai, ura bona kara ita haidaua. (Aon. 4:25; Luka 9:62) Namona be ita manau, ‘ita moale noho, bona iseda lalona do ita hamaoromaoroa noho.’ (2 Kor. 13:11) Bema unai bamona ita karaia, “lalokau bona maino Diravana be [ita] ida do ia noho.” Bona ita do ia durua hari ita moale totona, bona tanobada matamatana ai ita dekenai mauri do ia henia.

ANE 34 Kara Maoromaoro Badinaia

^ par. 5 Reana nega haida do ia auka iseda lalohadai, iseda ura, eiava iseda kara ita haidaua totona. Inai stadi ai, iseda mauri ai gau haida ita haidaua ena badina, bona unai ita karaia ena namo do ita herevalaia.

^ par. 76 LAULAU: Matamata tadikaka ta be abia hidi kererena ia karaia dainai ia vara gauna ia herevalaia neganai, lo tadikaka be mai manau ida ia kamonai namonamo, bona ia itaia bema sisiba do ia henia eiava lasi.