Skip to content

Skip to table of contents

Toreisi Lou Helarona—Oi Dekenai Ena Anina be Dahaka?

Toreisi Lou Helarona—Oi Dekenai Ena Anina be Dahaka?

Toreisi Lou Helarona​—Oi Dekenai Ena Anina be Dahaka?

“Oi be emu imana oi kehoa noho bena mauri gaudia ibounai edia ura oi hagugurua noho.”​—SALAMO 145:​16, NW.

1-3. Haida be vaira negana ai dahaka helaro do idia abia? Haheitalai gwauraia.

ENGLAND dekenai, Manchester ai, Christopher, ena mauri lagani be 9 merona, ena kakana, ena vavana, lalana, bona kasin rua, be daba kahana ai edia Keristani hesiai gaukara ai ruma-ta-ruma-ta gaukara idia karaia. Awake! magasin ese ia vara gauna be inai bamona ia gwauraia. “Adorahi ai, gabu idia itaia totona davara badinai ia noho laga-ani gabuna ta ladana Blackpool dekenai idia lao. Idia ibounai 6 be motuka aksiden ta dekenai idia mase, idia mase taudia ibounai be 12, pulisi taudia idia gwau unai ‘be dika bada hereana ta.’ ”

2 Unai hanuaboi ai dika bada idia do davaria lasi neganai, unai ruma bese be Kongrigeisen Buka Stadi idia lao henia, bona unuseniai mase idia herevalaia. Christopher ena tamana ia gwau: “Christopher be gau idauidau ia laloa namonamo merona. Unai hanuaboi ai, tanobada matamata bona ena helaro vaira negana totona be ia gwauraia namo herea. Vadaeni, ai herevahereva noho lalonai, Christopher be karaharaga ia gwau: ‘Ita Iehova ena Witnes taudia eda namo ta be, ena be mase dainai ita lalohisihisi, to ita diba dina ta tanobada ai do ita hedavari lou.’ Ai noho taudia ibounai ai laloa lasi gabeai unai hereva be do ai laloaboio lasi.” *

3 Lagani haida gunanai, lagani 1940 ai, German Witnes tauna ta ladana Franz be Iehova ia badinaia noho dainai ia idia hamasea. Franz be Berlin ena dibura rumana amo ena sinana ia tore henia, ia gwau: “Lau dibaia gauna be, bema tuari karaia totona gwauhamata lau karaia, kara dika lau karaia unai, bona ena davana be mase. Lau dekenai unai be maoro lasi. Lau be do lau toreisi lou lasi. . . . Bona hari, egu lalokau sinana bona egu tadikaka bona taihu ibounai e, umui gari lasi, hari dina lau idia hadibaia do lau mase, bona kerukeru dabai lau do idia hamasea. Dirava dekena amo goada lau abia, idaunegai Keristani korikori taudia edia goada hegeregerena. . . . Bema umui abidadama noho ela bona umui mase, do ita hedavari lou toreisi lou neganai. . . . Ela bona do ita hedavari lou.” *

4. Ataiai idia gwauraia ekspiriens ese oi edena bamona ia durua, bona gabeai dahaka do ita herevalaia?

4 Toreisi lou helarona ese Christopher bona Franz ia hagoadaia momokani. Idia dekenai unai be gau korikorina. Momokani, unai sivarai ese iseda kudouna idia hamarerea! Iseda lalokau bona laloa bada karana Iehova dekenai ita habadaia bona iseda helaro toreisi lou dekenai ia hagoadaia, mani toreisi lou do ia vara ena badina bona unai ese ita do ia durua dalana ita tahua.

Tanobada ai Do Ia Vara Toreisi Lou Ena Matahanai

5, 6. Aposetolo Ioane ese Apokalupo 20:​12, 13 ai ia torea matahanaina ese dahaka ia hahedinaraia?

5 Keriso Ena Lagani 1000 Lohia Negana ai idia vara gaudia ena matahanai lalonai, aposetolo Ioane ese tanobada ai ia vara toreisi lou ia itaia. Ia gwau: “Mase taudia, ladana bada taudia bona ladana maragi taudia be lau itaia. . . . Davara lalonai idia mase vadaeni taudia be davara ese idia ia henia daekau lou. Bona Mase, bona mase taudia edia gabu [Hades] ese idia lalonai idia koua noho taudia idia henia daekau lou.” (Apokalupo 20:​12, 13) Herevana edia dagi be dahaka​— “ladana bada” eiava “ladana maragi”—​idia ibounai be Hades (Sheol), taunimanima edia mase guri gabudia, amo do idia raka-lasi. Davara dekenai edia mauri idia haboioa taudia be unai nega ai do idia mauri lou danu. Unai kara namo hereana be Iehova ena ura ena kahana ta.

6 Keriso ena lagani 1000 lohia negana ia matamaia neganai, Satani do ia lokaia bona guri dobu masemasena dekenai do ia negea diho. Unai lohia negana ai, Satani be kara ta do ia karaia diba lasi dainai, idia toreisi lou taudia eiava hisihisi badana amo idia roho mauri taudia do ia koia lasi. (Apokalupo 20:​1-3) Reana oi laloa lagani 1000 be nega bada herea, to Iehova vairanai ia be “dina tamona bamona.”​—2 Petero 3:8.

7. Keriso Ena Lagani 1000 Lohia Negana ai, ta be edena dala ai do idia kota henia?

7 Matahanai hegeregerena, Keriso Ena Lagani 1000 Lohia Negana be kota negana. Aposetolo Ioane ia gwau: “Mase taudia, ladana bada taudia bona ladana maragi taudia be lau itaia, helai gabuna badana ena vairanai idia gini. Vadaeni Dirava ese buka haida ia kehoa, bona buka ma ta ia kehoa, mauri bukana. Bona mase taudia be Dirava ese ia kota henia, edia kara buka lalonai ia torea hegeregerena. . . . Vadaeni idia danu be Kota Biaguna ese edia kara hegeregerena idia ia kota henia.” (Apokalupo 20:​12, 13) Unai be tau ta guna ia do mase lasi lalonai ia karaia eiava ia karaia lasi gaudia dainai idia kota henia lasi. (Roma 6:7) To, do idia kehoa “buka” ta ia herevalaia. Tau ta be unai buka ena hereva ia dibaia murinai, ia karaia karadia ese do ia hahedinaraia, ena ladana be “mauri bukana” lalonai do idia torea eiava lasi.

“Do Idia Toreisi Mauri Hanaihanai” Eiava “Kota Henia Totona”

8. Idia toreisi lou taudia dekenai dahaka gau rua do idia vara?

8 Guna Ioane ena matahanai lalonai, ia gwau Iesu ese “mase ena ki, bona mase taudia edia gabu [Hades] ena ki” ia dogoatao. (Apokalupo 1:18) Iesu be Iehova ese ia gaukaralaia “Mauri ia havaraia” gaukarana ia karaia totona, Dirava ese siahu ia henia “mauri noho taudia, mase vadaeni taudia” ia kota henia totona. (Kara 3:15; 2 Timoteo 4:1) Unai be edena bamona do ia karaia? Idia mase vadaeni taudia do ia hamauridia lou. Iesu ese ia haroro henia taudia ia hamaoroa: “Inai kara dekenai do umui hoa lasi. Badina be nega ta do ia mai, mase guria gabu dekenai idia noho taudia ibounai ese iena gadona do idia kamonai. Vadaeni guria gabu dekena amo do idia toreisi.” Bena ma ia gwau: “Kara namo taudia ese do idia toreisi mauri hanaihanai totona, to kara dika taudia do idia toreisi kota henia totona.” (Ioane 5:​28-30) Unai dainai, idaunegai idia noho abidadama tatau bona hahine edia vaira negana be edena bamona?

9. (a) Mase taudia idia toreisi lou neganai, momo be dahaka do idia dibaia? (b) Dahaka hadibaia gaukara badana do ia vara?

9 Unai idaunegai abidadama taudia idia toreisi lou neganai, do idia diba idia abidadama henia gwauhamatadia be idia vara momokani. Do idia ura bada idia diba Dirava ena hahine ena garana, Baibel ese ia gwauraia peroveta herevana ginigunana Genese 3:15 (NW ) dekenai, be daika! Unai gwauhamata Mesiana, Iesu, be Dirava ia badinaia ela bona ia mase, unai amo ena mauri be boubou gauna bamona ia henia karana idia kamonai neganai, do idia moale bada herea! (Mataio 20:28) Toreisi lou taudia idia welkam henia taudia be do idia moale bada herea idia durudia totona, unai amo idia toreisi lou taudia do idia abia dae Iehova ena hebogahisi dainai unai mauri davana ia henia. Idia toreisi lou taudia be Dirava ena Basileia ese tanobada ai Iehova ena ura ia hagugurua karana idia dibaia neganai, edia kudouna be Iehova hanamoa herevadia amo do ia honu. Dala do ia kehoa edia lalokau guba Tamana bona ena Natuna dekenai edia badinaia karana idia hahedinaraia totona. Idia mauri taudia ibounai be hadibaia gaukara badana do idia moalelaia, guri gabuna amo idia giroa mai taudia bilioni momo do idia hadibaia, unai taudia be Dirava ese Keriso amo ia henia mauri davana idia abia dae danu be namo.

10, 11. (a) Lagani 1000 lalonai tanobada ai idia noho taudia ibounai dekenai dahaka nega namona do idia abia? (b) Edena dala ai unai ese ita ia durua be namo?

10 Aberahamo ia toreisi lou neganai, ia naria noho “hanua” ena lohia henunai mauri namona ia guguru neganai, do ia moalelaia bada herea. (Heberu 11:10) Bema idaunegai ia noho abidadama tauna Iobu ia kamonai, ena mauri sivaraina ese hahetoho lalonai Iehova idia badinaia hesiai taudia ma haida ia hagoadaia, unai ese ia do ia hamoalea bada herea! Bona Daniela be do ia ura bada Dirava ena lauma amo ia torea peroveta herevadia idia guguru dalana ia dibaia!

11 Momokani, kara maoromaoro tanobadana ai mauri idia abia taudia ibounai, herevana toreisi lou amo eiava hisihisi badana amo, be gau momo Iehova ena ura tanobada bona taunimanima dekenai, do idia dibaia. Do ita mauri hanaihanai bona Iehova do ita hanamoa ela bona hanaihanai dainai, unai Lagani 1000 hadibaia gaukarana be do ita moalelaia bada. To, mai anina bada gauna be unai buka lalonai ita dibaia herevadia be ita ta ta ese do ita badinaia. To, ita dibaia gaudia do ita badinaia, a? Unai mai anina bada herevana do ita laloa dobu bona ita badinaia ese ita do ia hagoadaia Satani ena hahetoho ginigabena, hereva momokani amo ita ia hakaua oho totona, do ita dadaraia, a?

12. Dahaka ese taunimanima ta ta do ia durua hadibaia gaukara bona tanobada be paradaiso ai halaoa gaukarana idia karaia goadagoada totona?

12 Keriso ese ena mauri davalaia boubouna ia gaukaralaia neganai, do ita abia hahenamo namodia ita laloaboio lasi. Idia toreisi lou taudia be hari ita davaria gorere eiava dika idauidau do idia davaria lou lasi. (Isaia 33:24) Tanobada matamatana ai taunimanima ibounai edia tauanina do ia goada bona do idia gorere lasi dainai, toreisi lou taudia bilioni momo dekenai mauri dalana idia hadibaia gaukarana do idia karaia goadagoada. Bona tanobada ai do ia vara gaukara badana do idia durua​—inai tanobada ibounai be paradaiso ai do idia halaoa, Iehova hanamoa totona.

13, 14. Hahetoho ginigabena ai, dahaka dainai Satani idia ruhaia, bona ita ta ta be dahaka do ita davaria diba?

13 Hahetoho ginigabena totona Satani be guri dobu masemase amo idia ruhaia neganai, do ia ura taunimanima ia koia toho lou. Apokalupo 20:​7-9 hegeregerena, Satani ese ia koia ‘tanobada taudia’ ibounai be kota do idia abia: ‘Lahi be guba dekenai amo do ia diho bona idia do ia araia ore.’ Lagani 1000 Lohia Negana lalonai idia toreisi lou bona unai dika idia davaria taudia be idia toreisi lou kota henia totona. To Dirava idia badinaia taudia be idau, idia be mauri hanaihanai ena harihari gauna do idia abia. Momokani, do idia “toreisi mauri hanaihanai totona.”​—Ioane 5:29.

14 Hari inai negai danu, edena dala ai toreisi lou helarona ese ita ia hagoadaia diba? Momokani, vaira negana ena hahenamo ita abia totona, dahaka ita karaia be namo?

Hari Ita Dibaia Gaudia

15. Edena dala ai toreisi lou abidadama henia karana ese hari oi ia durua diba?

15 Reana vanegai sibona oiemu lalokau tauna ta ia mase, bona unai dainai ia vara senisi badadia haida oi haheaukalaia noho. Toreisi lou helarona ese oi ia durua lalomaino bona goada oi abia totona, hereva momokani idia diba lasi taudia be unai idia abia lasi. Paulo ese Tesalonika taudia ia hagoadaia: “Ai ura lasi mase dekenai idia mahuta noho taudia totona umui lalohisihisi. Ia namo lasi umui be lalohisihisi bada, Keristani lasi taudia bamona. Idia ese Dirava idia abidadama henia lasi, bona idia ese mase amo toreisi lou mauri totona idia naria lasi.” (1 Tesalonika 4:13) Emu lalona ena matana ai oi sibona oi itaia unai tanobada matamatana dekenai oi noho bona do ia vara toreisi lou do oi itaia, a? Bema oibe, namona be helaro namona oi lalohadailaia, unai negai emu lalokau taudia do oi hedavari henidia lou.

16. Toreisi lou ia vara neganai, oiemu mamina be edena bamona?

16 Adamu ena kara dika dainai, reana hari oi be idia hanamoa diba lasi gorerena ta dainai oi hisihisi noho. To namo lasi unai oi lalohisihisilaia dainai, toreisi lou ena moale bona tanobada matamatana dekenai oi mauri lou bona tauanina goadana do oi abia ena moale oi laloaboio. Bena emu matana oi kehoa bona oi idia welkam henia totona idia gini taudia edia moale toadia bona oi toreisi lou dainai idia moale karana oi itaia neganai, Dirava ena hebogahisi-mai-lalokauna dainai ia do oi tanikiu henia bada.

17, 18. Edena mai anina bada gaudia rua ita laloatao be namo?

17 Unai ita naria noho lalonai, namona be ita dibaia gaudia rua ita laloatao be gau badana. Ginigunana be, hari inai negai mai iseda kudouna ibounai ida Iehova ita hesiai henia be gau badana. Iseda biaguna, Keriso Iesu ita tohotohoa dainai, sibona eda ura ita dadaraia karana ese ia hahedinaraia Iehova bona iseda dekena taudia ita lalokau henia. Bema dagedage eiava inai henia karana dainai iseda moni gaukara ita haboioa eiava ita dekenai ura kwalimu be lasi, namona be iseda lalona ita hadaia ita gini goada totona, herevana dahaka hahetoho ita davaria. Bema dagedage taudia idia ura ita idia hamasea, vadaeni toreisi lou helarona ese ita ia hagoadaia Iehova bona ena Basileia ita badinaia noho totona. Oibe, Basileia ita harorolaia bona hahediba taudia halaoa gaukarana ita karaia goadagoada dainai, unai ese dala ia kehoa Iehova ese kara maoromaoro taudia dekenai do ia henia noho hanaihanai hahenamona ita abia totona.

18 Gau iharuana be, tauanina ena ura dikadia ese ia havaraia hahetoho idauidau ita haheaukalaia dalana. Toreisi lou helarona ita diba bona Iehova ena hebogahisi ita laloa bada karana ese ita do ia durua, abidadama dekenai ita gini goada totona. Aposetolo Ioane ia gwau: “Tanobada do umui ura henia lasi, bona tanobada ena gaudia danu do umui ura henia lasi. Bema tanobada umui ura henia noho neganai, Tamana Dirava umui ura henia lasi inai. Badina be tanobada gaudia ibounai, tauanina ena ura dikadia, matabodaga ena ura dikadia, bona hekokoroku, inai gaudia be Tamana Dirava dekena amo idia mai lasi. Idia be tanobada dekena amo idia mai noho. Tanobada, mai ena gau dikadia, taunimanima idia ura dikadika gaudia, be kahirakahira do idia ore. To Dirava ena ura ia karaia noho tauna be do ia noho ela bona hanaihanai.” (1 Ioane 2:​15-17) Tanobada ena lalona veria gaudia, hegeregere kohu, be do ita laloa momo lasi, bema unai kohu be “mauri korikori” ida ita hahegeregerea. (1 Timoteo 6:​17-19; NW ) Bema matabodaga karadia karaia totona hahetoho ita abia, ita dadaraia momokani be namo. Ita laloparara bema Aramagedono ia do mai lasi neganai ita mase bona Iehova ia moale lasi karadia ita karaia, reana do ita toreisi lou lasi.

19. Dahaka hahenamo badana ita laloaboio lasi be namo?

19 Unai ibounai ia hereaia gauna be, namona be iseda hahenamo badana ita laloaboio lasi, unai be Iehova ita hamoalea hari ela bona hanaihanai. (Aonega Herevadia 27:11) Ita abidadama noho ela bona ita mase eiava Dirava ita badinaia noho ela bona inai tanobada dikana ia ore, ese Iehova dekenai ia hahedinaraia hepapahuahu badana lalonai, ita be daika ena kahanai ita gini. Vadaeni, herevana hisihisi badana amo ita roho mauri eiava hoa dalanai ita toreisi lou, do ita moale bada tanobada Paradaiso dekenai ita noho totona!

Iseda Ura Gaudia Ita Abia

20, 21. Dahaka ese ita do ia durua Dirava do ita badinaia noho, herevana toreisi lou ena henanadai haida edia haere ita abia lasi? Gwauraia hedinarai.

20 Toreisi lou ita herevalaia lalonai, henanadai ibounai edia haere ita davaria lasi. Idia headava bona idia mase taudia totona, Iehova ese dahaka do ia karaia? (Luka 20:​34, 35) Taunimanima idia mase gabuna dekenai toreisi lou do ia vara, a? Idia toreisi lou taudia be edia ruma bese kahirakahira do idia toreisi lou, a? Toreisi lou dekenai henanadai ma haida edia haere be ita do abia lasi. To, Ieremia ena hereva ita laloatao be namo: “Lohiabada idia abidadama henia taudia, be Lohiabada ese ia hanamodia noho. Unai dainai Lohiabada ese ita do ia hamauria totona, do ita naria noho be namo, do ita naria mai abidadama danu be namo.” (Lalohisihisi Ena Ane 3:​25, 26) Iehova ena nega korikori ai, henanadai ibounai do ia haerelaia diba. Dahaka dainai unai ita diba momokani?

21 Salamo torea tauna ese Iehova dekenai ia abia anena ena hereva oi laloa: “Oi be emu imana oi kehoa noho bena mauri gaudia ibounai edia ura oi hagugurua noho.” (Salamo 145:​16, NW ) Ita buruka ita lao neganai, iseda ura gaudia idia idau. Ita maragi neganai iseda ura gauna be hari iseda ura gauna bamona lasi. Ita dekenai idia vara gaudia bona ita naria noho gaudia hegeregerena mauri ita laloa. To, tanobada matamatana ai iseda ura namodia ibounai be Iehova ese do ia hagugurua.

22. Dahaka badina namona dainai Iehova ita hanamoa be namo?

22 Hari ita ta ta ita laloa bada gauna be Dirava ita badinaia noho. “Hesiai tauna ena gaukara lalonai gau badana momokani be inai: Iena biaguna ena ura do ia karaia momokani.” (1 Korinto 4:2) Ita be Dirava ena Basileia ena sivarai namona ena hesiai taudia. Ita gaukara goadagoada sivarai namona be ita davaria taunimanima ibounai dekenai ita harorolaia ese ita ia durua, mauri ena dala dekenai ita raka noho totona. Namona be ita laloatao, idia “vara kava” gaudia dainai ita ibounai be nega dika ita davaria noho. (Hadibaia Tauna 9:11) Ita lalohekwarahi badina iseda mauri lalonai dahaka do idia vara be ita diba lasi, unai bamona lalohekwarahi ita hamaragia totona, namona be iseda helaro namona toreisi lou dekenai ita dogoatao auka. Laloaboio lasi, bema toana be Keriso ena Lagani 1000 Lohia Negana ia do matamaia lasi neganai oi mase, oi moale be namo badina gabeai do oi toreisi lou. Iehova ena nega ai, oi be Iobu ese ena Havaraia Tauna dekenai ia gwauraia herevana do oi gwauraia lou: “Oi ese lau dekenai do oi boiboi, vadaeni oi dekenai do lau haere.” Ia ura dikadika idia mase taudia ia hatorea isi lou Diravana, Iehova, ita hanamoa be namo!​—Iobu 14:15.

[Footnotes]

^ par. 2 Awake! July 8, 1988 itaia, rau 10, Iehova ena Witnes taudia ese idia halasia.

^ par. 3 Jehovah’s Witnesses​—Proclaimers of God’s Kingdom, rau 662, Iehova ena Witnes taudia ese idia halasia.

Oi Laloatao, A?

• Lagani 1000 lalonai, dahaka gaudia dainai taunimanima do idia kota henia?

• Dahaka dainai haida be “idia toreisi mauri hanaihanai totona” bona ma haida be “idia toreisi kota henia totona”?

• Hari inai negai, edena dala ai toreisi lou helarona ese ita ia hagoadaia diba?

• Edena dala ai Salamo 145:16 [NW ] ena hereva ese ita ia durua toreisi lou dekenai haere ita abia lasi henanadai haida ita lalodia totona?

[Study Questions]

[Pictures on page 27]

Hari inai negai, edena dala ai toreisi lou helarona abidadama henia karana ese ita ia durua diba?