Skip to content

Skip to table of contents

Emu Matamata Negana Lalonai Iehova Oi Hesiai Henia

Emu Matamata Negana Lalonai Iehova Oi Hesiai Henia

Emu Matamata Negana Lalonai Iehova Oi Hesiai Henia

“Oi ese oi abia dae, bona oi abidadama henia hereva momokani, be do oi badinaia namonamo noho.”​​—⁠2 TIM. 3:​14.

1. Iehova be ena Witnes matamata taudia edia hesiai gaukara ia laloa bada, a?

PEROVETA herevana ta ese ia hahedinaraia, Iehova dekenai matamata taudia edia hesiai gaukara be mai anina bada. Unai be salamo torea tauna ese ia gwauraia: “Oi tuari henidia dinana dekenai, oiemu orea taudia ese oi dekenai do idia haboua, bona mai edia ura kwalimu danu oi do idia durua. Daba maragi neganai paripari ia hedinarai bamona, oiemu durua taudia [“matamata taudia,” NW ] be oi dekenai do idia haboua, ororo helagana dekenai.” (Sal. 110:⁠3) Oibe, bema matamata taudia be Iehova ena hesiai gaukara idia ura henia bona idia karaia, Iehova be unai matamata taudia ia lalodia bada.

2. Daidia ese matamata taudia idia hagoadaia vaira negana ai kohu o moni idia tahua totona?

2 Matamata taudia e, oi be Iehova dekenai oi gwauhamata vadaeni, a? Momo idia laloa, Dirava momokani hesiai henia karana idia abia hidi be ia auka. Bisinesi biagudia, tisa bona nega haida famili o turadia be matamata taudia idia hagoadaia kohu o moni idia tahua totona. Bema mero o kekeni ta be Iehova tomadiho henia karadia ia tahua, nega momo haida idia maumau. To, Dirava momokanina oi hesiai henia karana oi tahua be namo herea. (Sal. 27:⁠4) Unai dainai, inai henanadai toi mani oi laloa: Dahaka dainai Dirava oi hesiai henia be namo? Edena dala ai Dirava dekenai emu mauri oi gwauhamatalaia diba, herevana ma haida edia hereva bona kara be namo lasi? Edena hesiai gaukara helagadia oi karaia diba?

Iehova Ita Hesiai Henia be Maoro

3. Iehova ia havaraia gaudia ita laloa neganai, unai ese ita do ia durua dahaka ita karaia totona?

3 Dahaka dainai ia mauri noho Dirava momokanina ita hesiai henia be namo? Apokalupo 4:​11 be badina ginigunana ia gwauraia: “Aiemai Lohiabada, aiemai Dirava e, oi be hegeregere momokani vadaeni, taunimanima ibounai ese hairai bona mataurai, be oi dekenai do idia henia, bona oiemu siahu henunai do idia noho. Badina gau ibounai be oi ese oi havaraia. Oiemu ura dainai oi karadia, bona oiemu ura dainai idia noho.” Iehova be gau ibounai ia Havaraia Tauna hereadaena. Tanobada be hairai momokani! Au, flaoaflaoa, animal, davara, ororo, bona sinavai​​—⁠unai ibounai be Iehova ese ia karaia. Salamo 104:24 ia gwau: “[Dirava] ese [ia] karaia gaudia ibounai ese, inai tanobada idia hahonua momokani.” Iehova ese lalokau dalanai iseda tauanina bona kwara harana ia karaia namo herea dainai, ita be tanobada bona tanobada lalonai idia noho gau namodia ita moalelaia diba! Unai ibounai dainai, mai eda ura ida Iehova ita hesiai henia be namo.

4, 5. Dahaka dainai Iosua be Iehova kahirakahira ia lao?

4 Iehova ita hesiai henia ena badina iharuana be Israela edia hakaua tauna Iosua ese ia herevalaia. Iosua ena mase negana ia kahirakahira neganai, ia ese Dirava ena taunimanima ia hamaoroa: “Umui ibounai be emui lalona, bona emui laumana dekenai umui diba, Lohiabada, emui Dirava, ese iena gwauhamata namodia ibounai umui dekenai ia hamomokania vadaeni, idia ta ia reaia lasi. Ibounai idia vara momokani, ta ia moru lasi.” Dahaka dainai Iosua be unai bamona ia hereva diba?​​—⁠Ios. 23:⁠14.

5 Iosua be Aigupito ai ia tubu daekau bona ia kamonai Iehova ia gwauhamata Israela taudia dekenai tano ta do ia henia. (Gen. 12:7; 50:​24, 25; Eso. 3:⁠8) Bena Iosua ia itaia Iehova be unai gwauhamata ia hagugurua matamaia, hegeregere Iehova ese Aigupito ai Hisihisi Ten ia havaraia bona kara auka tauna Farao ia doria Israela taudia ia siaia totona. Iosua be Davara Kakakakana amo ia roho mauri danu, bona ia itaia, unai davara ese Farao bona ena tuari taudia ia hamasea. Israela taudia be Sinai ena “taunimanima noho lasi tano badana bona dikana” dekenai idia loaloa neganai, Iosua ia itaia Iehova be Israela taudia edia ura gaudia ia henia. Israela taudia be idia ranu mase lasi o hitolo lasi. (Deu. 8:​3-5, 14-​16; Ios. 24:​5-7) Israela taudia ese Kanana taudia do idia tuari henia bona Gwauhamata Tanona do idia abia negana ia ginidae neganai, Iosua ia itaia ia bona Israela taudia ma haida be idia tomadiho henia Diravana ese idia ia durua.​​—⁠Ios. 10:​14, 42.

6. Dahaka ese oi do ia durua mai emu ura ida Dirava oi hesiai henia totona?

6 Iosua ia diba Iehova be Iena gwauhamata ia hamomokania. Unai dainai, Iosua ia gwau: “Lau, bona lauegu famili taudia, ai ese Lohiabada sibona ena hesiai gaukara do ai karaia.” (Ios. 24:15) Oi be edena bamona? Dirava momokanina ese ia hagugurua vadaeni bona vaira negana ai do idia guguru gwauhamata herevadia oi laloa neganai, oi ura Iosua bamona Iehova oi hesiai henia noho, a?

7. Dahaka dainai ta ese bapatiso ia abia be gau badana?

7 Iehova ese ia havaraia gaudia bona ena gwauhamata idauidau oi laloa dobu neganai, unai ese oi do ia durua Iehova dekenai gwauhamata oi karaia sibona lasi, to bapatiso oi abia totona. Bema ta ia ura Dirava ia hesiai henia, vadaeni bapatiso ia abia be gau badana. Iesu be unai bamona ia karaia, bona ia ita tohotohoa be namo. Iesu be ena Mesia gaukarana ia do hamatamaia lasi neganai, ia be Ioane Bapatiso dekenai ia lao bapatiso ia abia totona. Dahaka dainai Iesu ia ura bapatiso ia abia? Iesu ia gwau: “Guba dekena amo lau diho mai vadaeni, lauegu ura karaia totona lasi, to lau ia siaia Diravana ena ura karaia totona.” (Ioa. 6:​38) Iesu be bapatiso ia abia, unai amo ena Tamana ena ura ia karaia diba.​​—⁠Mat. 3:​13-​17.

8. Dahaka dainai Timoteo be Dirava tomadiho henia karana ia abia hidi? Dahaka oi karaia be namo?

8 Danu, Timoteo ia matamata neganai, Iehova be ia dekenai gaukara badadia momo ia henia. To, dahaka dainai Timoteo be Dirava momokani tomadiho henia karana ia abia hidi? Baibel ia gwau, Timoteo be ‘ia abia dae, bona ia abidadama henia hereva momokani, be ia badinaia namonamo noho.’ (2 Tim. 3:​14) Bema Baibel oi stadilaia bona haida ese oi idia durua dainai oi abia dae Baibel ena hadibaia herevadia be momokani, oi be Timoteo bamona. To, abia hidi ta oi karaia be namo. Namona be oi ura karaia gauna be emu tama sina ida oi herevalaia. Emu tama sina bona kongrigeisen elda taudia be oi idia durua diba bapatiso ena taravatu Baibel dekenai oi lalopararalaia totona.​​—⁠Kara 8:​12 duahia.

9. Bapatiso oi abia neganai, taunimanima haida be edena bamona do idia kara?

9 Bema bapatiso oi abia, unai ese oi do ia hagoadaia Dirava momokanina ena hesiai gaukara oi karaia totona. Bapatiso oi abia neganai be heau helulu ta lalonai oi vareai bamona, bona iena ahuna be mauri hanaihanai bona moale​​—⁠hari Dirava ena ura oi karaia lalonai oi abia moalena unai. (Heb. 12:​2, 3) Danu, emu famili taudia bona kongrigeisen ai oi bamoa taudia be unai heau helulu lalonai idia vareai vadaeni, bona idia be emu abia hidi dekenai do idia moale. Gau badana be inai: Oi ese Iehova ena lalona do oi hamoalea. (Aonega Herevadia 23:15 duahia.) To, ma haida do idia daradara dahaka dainai oi be Iehova tomadiho henia karana oi abia hidi, bona reana idia gwau oi be abia hidi kererena oi karaia. Reana oi do idia dagedage henia danu. To unai hahetoho ibounai oi hanaia diba.

Haida Idia Henanadai Eiava Dagedage Neganai

10, 11. (a) Iehova hesiai henia karana oi abia hidi neganai, taunimanima be dahaka henanadai idia henia? (b) Iesu ese henanadai haida ia haerelaia dalana amo dahaka ita dibaia?

10 Iehova oi hesiai henia karana oi abia hidi dainai, reana emu sikuli turadia, dekena taudia bona varavara do idia daradara. Reana oi do idia nanadaia dahaka dainai unai kara oi abia hidi bona dahaka oi abia dae. Edena bamona do oi haere? Momokani, gau badana be oi laloa namonamo guna, unai amo emu abia hidi ena badina oi herevalaia namonamo diba. Danu, oi abia dae gaudia oi herevalaia neganai, namona be Iesu ena haheitalai oi tohotohoa.

11 Iuda tomadiho gunalaia taudia be Iesu dekenai toreisi lou karana idia henanadailaia neganai, Iesu be siri ta ia gaukaralaia​​—⁠reana Iuda taudia be unai siri idia diba to ena anina idia laloa bada lasi. (Eso. 3:6; Mat. 22:​23, 31-​33) Taravatu hadibaia tauna ta be Iesu ia nanadaia, “Taravatu ibounai dekenai, edena be taravatu badana?” Iesu be Baibel siri maorodia amo ia haere. Unai tau be Iesu ena haere ia moalelaia. (Lev. 19:18; Deu. 6:5; Mar. 12:​28-​34) Iesu ese Baibel ia gaukaralaia bona ena hereva dalana dainai “taunimanima be idia hapararaia,” bona dagedage taudia be Iesu idia hadikaia diba lasi. (Ioa. 7:​32-​46) Bema ta be oi abia dae gaudia ia henanadailaia, namona be Baibel oi gaukaralaia bona “mai mataurai bona manau danu” oi haere. (1 Pet. 3:​15) Bema henanadai ta ena haere oi diba lasi, vadaeni ruma tauna oi hadibaia oi be haere oi diba lasi bona oi tahua guna be namo. Bena emu ruma oi lao neganai, Gima Kohorona Bukadia Baibel Siri Indeks o English gado gaudia hegeregere Watch Tower Publications Index bona Watchtower Library CD-ROM ai haere oi tahua diba. Bema oi hegaegae namonamo, vadaeni ruma tauna dekenai “do oi haere” namonamo.​​—⁠Kol. 4:⁠6.

12. Dahaka dainai dagedage lalonai ita lalomanoka lasi?

12 To hahetoho ma ta do ita davaria danu. Laloatao, Dirava ese ia inai henia tauna, Satani Diabolo be tanobada taudia ibounai ia gunalaia noho. (1 Ioane 5:​19 duahia.) Unai dainai, ita abia dae haida be ita do idia hanamoa bona lalonamo henia, to ma haida be ita do idia dagedage henia. Haida be ‘ita idia hereva dika henia noho,’ bona reana unai bamona do idia karaia momo. (1 Pet. 4:⁠4) To laloatao, ita sibona be hisihisi ita abia lasi. Iesu Keriso bona aposetolo Petero danu be dagedage idia abia. Paulo ia gwau: “Lauegu lalokau taudia e, inai hisihisi bada, umui ia hisihisi henia noho gauna, be umui tohoa totona ia vara noho. Unai dainai do umui hoa lasi, do umui laloa lasi idau gauna ta be umui dekenai ia ginidae vadaeni. Lasi, to Keriso danu umui hisihisi hebou dainai do umui moale.”​​—⁠1 Pet. 4:​12, 13.

13. Dahaka dainai dagedage lalonai Keristani taudia idia moale diba?

13 Oi be Keristani tauna dainai haida be oi do idia dagedage henia, to oi haheauka bona oi moale be namo. Dahaka dainai? Badina bema tanobada ena lalonamo oi abia, anina be oi be Satani ena ura oi badinaia bona Dirava ena ura oi dadaraia. Iesu ia gwau: “Taunimanima ibounai ese umui do idia hanamoa neganai, madi umui be dika, badina be edia sene taudia ese peroveta koikoi taudia dekenai unai bamona idia hanamoa.” (Luka 6:​26) Dagedage oi davaria neganai, anina be Satani bona ena tanobada be oi idia badu henia badina oi be Iehova oi hesiai henia. (Mataio 5:​11, 12 duahia.) Baibel ia gwau: “Umui be Keriso ena taudia dainai, do umui moale bema haida ese umui idia hereva dika henia.”​​—⁠1 Pet. 4:​14.

14. Bema ta be hisihisi lalonai Iehova ia badinaia, ia be dahaka kara namodia foa ia karaia diba?

14 Dagedage lalonai Iehova oi abidadama henia noho neganai, oi be kara namodia foa oi karaia. Oi be Dirava bona ena Natuna totona oi haroro. Emu abidadama bona haheauka karana be emu tadikaka taihu ia hagoadaia. Iehova idia diba lasi taudia haida be emu abidadama dainai Iehova idia tahua matamaia. (Filipi 1:​12-​14 duahia.) Bona hisihisi lalonai Iehova ese oi ia hagoadaia karana oi itaia neganai, unai ese emu lalokau Iehova dekenai ia habadaia.

“Iduara Badana Ia Kehoa Vadaeni” Oi Totona

15. Paulo be edena “iduara badana” dekenai ia vareai?

15 Aposetolo Paulo be Efeso ai ia karaia haroro gaukarana ia herevalaia neganai, ia gwau: “Iduara badana ia kehoa vadaeni, bona hari be gaukara badana bona mai anina ena nega namona.” (1 Kor. 16:​8, 9) Unai iduara badana ia kehoa ena anina be, Efeso dekenai ta ese sivarai namona ia harorolaia bona hahediba taudia halaoa gaukarana ia karaia be namo. Paulo be unai iduara lalonai ia vareai, bona ia ese momo ia durua Iehova idia dibaia bona tomadiho henia totona.

16. Edena dala ai horoa orena taudia be lagani 1919 ai ia kehoa “iduara ta” dekenai idia vareai?

16 Lagani 1919 ai, Iesu Keriso ese horoa orena taudia edia vairanai “iduara ta” ia kehoa. (Apok. 3:⁠8) Horoa orena taudia be unai iduara dekenai idia vareai bona sivarai namona idia harorolaia goadagoada, bona Baibel ena hereva momokani idia hadibaia matamaia, guna bamona lasi. Edia haroro gaukara lalonai dahaka anina namona idia havaraia? Hari inai negai, sivarai namona be tanobada ibounai dekenai ia lao vadaeni, bona taunimanima 7 milioni bamona idia abia dae idia be Dirava ena tanobada matamata lalonai mauri hanaihanai do idia abia.

17. Edena dala ai “iduara badana” dekenai oi vareai diba?

17 Hari, Iehova ena hesiai taudia edia vairanai “iduara badana” ia kehoa noho. Unai iduara ai idia vareai bena sivarai namona idia harorolaia taudia ibounai be idia moale. Bema oi be Iehova ena Witnes merona o kekenina, namona be haida oi durua ‘Sivarai Namona idia abidadama henia’ totona. (Mar. 1:​14, 15) Palani oi karaia regula o heduru painia gaukara oi karaia totona, a? Umui momo be gaukara haida hegeregere Kingdom Hall konstraksen, Betele gaukara, o gabu ma haida dekenai haroro gaukara umui durua diba. Satani ena tanobada dikana be kahirakahira do ia ore dainai, dina ta ta ai unai bamona Basileia ena hesiai gaukara oi durua be gau badana. Nega sisina ia do noho lalonai, oi be unai “iduara badana” dekenai do oi vareai, a?

“Oi Mamia Toho, Bena Oi Diba, Iehova be Namo”

18, 19. (a) Dahaka dainai Davida ia ura bada Iehova ia hesiai henia? (b) Edena bamona ita diba Davida be Iehova hesiai henia karana ia moalelaia?

18 Salamo torea tauna be ma haida ia boiria bona ia gwau: “Oi mamia toho, bena oi diba, Iehova be namo.” (Sal. 34:​8, BHğ) Israela ena King Davida be mamoe ia naria merona ta, to Iehova ese animal dikadia amo ia hamauria. Danu, Dirava ese Davida ia durua Goliata ia tuari henia, bona dika ma haida amo ia hamauria. (1 Sam. 17:​32-​51; Sal. karoa 18) Dirava ena hebogahisi-mai-lalokauna dainai, Davida ia gwau: “Lohiabada e, lauegu Dirava, oiemu durua karadia ai dekenai be momo herea. Tau ta be oiemu kara bamona ia karaia diba lasi. Lau ese oiemu kara, bona oiemu laloa, be taunimanima dekenai lau ura gwauraia, to lau be hegeregere lasi momokani.”​​—⁠Sal. 40:⁠5.

19 Davida be Iehova ia lalokau henia bada, bona ia ura mai ena kudouna bona lalona ibounai ida Iehova ia hanamoa. (Salamo 40:​8-​10 duahia.) Ena be Davida ia buruka, to ia moale badina ena mauri ibounai lalonai ia be Dirava momokanina ia tomadiho henia. Davida dekenai Dirava badinaia karana be gau ginigunana, badina unai kara amo moale bada ia abia. Davida ia gwau: “Lohiabada Dirava e, oi be egu mauri namona abia dalana. Lohiabada e, egu uhau dinadia ia mai bona hari, lau ese oi lau abidadama henia vadaeni. Momokani hari lau be buruka, bona egu huina idia kurokuro vadaeni. To Dirava e, lau do oi rakatania lasi.” (Sal. 71:​5, 18) Ena be Davida ena tauanina ena goada ia ore ia lao, to Iehova ia abidadama henia bona tura henia hanaihanai.

20. Dahaka dainai Dirava oi hesiai henia be mauri dala hereadaena?

20 Iosua, Davida, bona Timoteo edia sivarai ese idia hamomokania, Iehova ita hesiai henia be mauri dala hereadaena. Bema mai eda kudouna bona mauri ibounai lalonai Iehova ena hesiai gaukara ita karaia, ita be noho hanaihanai hahenamodia do ita abia, to inai tanobada ena gaukara namona ta be unai bamona hahenamo ia henia diba lasi. (Ios. 22:⁠5) Bema oi be guriguri amo Iehova dekenai gwauhamata ta oi do karaia lasi, vadaeni oi sibona oi nanadaia, ‘Dahaka be lau ia koua dainai, lau be Iehova ena Witnes tauna (o hahinena) ta ai lau do lao lasi?’ Bema oi be bapatiso oi abia vadaeni bona Iehova oi tomadiho henia noho, oi ura emu moale oi habadaia, a? Namona be emu hesiai gaukara oi habadaia, bona nega ibounai oi gaukara goada Keristani tauna goadana ai oi lao totona. Stadi gabena ese do ia hahedinaraia, edena dala ai aposetolo Paulo bamona unai bamona ita karaia totona.

Edena Bamona Do Oi Haere?

• Dirava ita hesiai henia ena badina rua mani oi gwauraia.

• Dahaka ese Timoteo ia durua Dirava hesiai henia karana ia abia hidi totona?

• Dahaka dainai dagedage lalonai oi haheauka be namo?

• Edena iduara ia kehoa vadaeni oi totona?

[Study Questions]

[Picture on page 18]

Iehova oi hesiai henia be mauri hereadaena

[Picture on page 19]

Haida ese oi abia dae gaudia idia henanadailaia neganai, oi haere diba, a?