Skip to content

Skip to table of contents

Kara Bukana Ena Hereva Badadia

Kara Bukana Ena Hereva Badadia

Iehova Ena Hereva be Ia Mauri Noho

Kara Bukana Ena Hereva Badadia

KARA bukana ese Keristani kongrigeisen idia haginia matamaia bona ia bada ia lao ena sivarai ia gwauraia. Doketa tauna Luka ese lagani 28 lalodiai​—⁠lagani 33 C.E. ia lao 61 C.E. ai​—⁠idia karaia Keristani gaukara edia sivarai ia herevalaia.

Kara bukana ena kahana ginigunana be aposetolo Petero ena gaukara ia herevalaia, bona ena kahana iharuana be aposetolo Paulo ia herevalaia. Luka ese inai hereva “ai” ia gwauraia neganai, ia hahedinaraia ia be unai nega ai ia noho bona idia vara gaudia ia itaia. Kara bukana lalonai idia noho sivarai ita duahidia namonamo neganai, ita do idia durua Dirava ena Hereva bona Iena lauma helaga ena siahu ita laloa bada totona. (Heb. 4:​12) Danu, ita do ia durua sibona eda ura ita dadaraia bona iseda abidadama Basileia dekenai do ia hagoadaia.

PETERO ESE “GUBA BASILEIA ENA KI” IA GAUKARALAIA

(Kara 1:1–​11:⁠18)

Aposetolo taudia be lauma helaga idia abia murinai, mai goada ida haroro gaukara idia karaia. Petero ese “Guba Basileia ena ki” ia gaukaralaia, Dirava ena hereva idia “idia abia dae” Iuda bona idau bese taudia dekenai dala ia kehoa Basileia lalonai idia vareai totona. (Mat. 16:19; Kara 2:​5, 41) Aposetolo taudia be dagedage bada idia davaria dainai, gabu ma haida dekenai idia lao, to unai amo haroro gaukara be gabu idauidau ai idia karaia.

Aposetolo taudia idia kamonai Samaria taudia be Dirava ena hereva idia abia dae neganai, Ierusalema ai idia noho aposetolo taudia ese Petero bona Ioane be Samaria taudia dekenai idia siaia lao. Unuseniai, Petero ese ki iharuana ia gaukaralaia bona Samaria taudia dekenai dala ia kehoa Basileia lalonai idia vareai totona. (Kara 8:​14-​17) Reana Iesu ia toreisi lou bena lagani ta ia ore murinai, Taso tauna Saulo be ena kara ia haidaua bona Keristani tauna ai ia lao. Lagani 36 C.E. ai, Petero be ki ihatoina ia gaukaralaia, bona Dirava ese lauma helaga​​—⁠davana lasi harihari gauna unai​​—⁠be kopina idia utua lasi taudia dekenai ia bubua.​​—⁠Kara 10:⁠45.

Baibel Henanadaidia Edia Haere:

2:​44-​47; 4:​34, 35​​—⁠Dahaka dainai Keristani taudia ese edia kohu bona tano idia hoihoilaia bona davana idia haria? Tano daudau amo abidadama taudia momo idia mai, bona edia aniani be hegeregere lasi Ierusalema dekenai idia noho daudau totona. To, idia ura lasi edia gabu dekenai idia giroa lou, badina idia ura edia diba idia habadaia bona ma haida dekenai do idia haroro. Keristani taudia be unai bamona taudia idia durua totona, edia kohu bona tano idia hoihoilaia bona davana be dabu taudia dekenai idia henia.

4:​13​​—⁠Petero bona Ioane be idia sikuli lasi o duahiduahi idia diba lasi, a? Lasi. Idia gwauraidia “sikuli bada lasi bona aonega bada lasi taudia,” badina idia be rabi taudia edia sikuli dekenai idia lao lasi.

5:​34-​39​​—⁠Gamaliela be kaunsolo ena hebou lalonai ia herevalaia gauna be Luka ese edena bamona ia dibaia? Dala be toi: (1) Paulo, guna ia be Gamaliela ena stiuden ta ese Luka ia hamaoroa; (2) Luka ese Nikodemo, kaunsolo taudia edia memba ta, ia hereva henia; (3)  lauma helaga ena siahu amo Luka be unai sivarai ia diba.

7:​59​​—⁠Stefano be Iesu dekenai ia guriguri, a? Lasi, ia be Iesu ia guriguri henia lasi. Keristani taudia be Iehova Dirava idia tomadiho henia dainai, Ia sibona idia guriguri henia be maoro. (Luka 4:8; 6:​12) Nega namodia ai, reana Stefano be Iesu ena ladana dekenai Iehova ia guriguri henia. (Ioa. 15:16) To, Stefano be matahanai lalonai ‘Taunimanima ena Natuna ia itaia, Dirava ena idiba kahanai ia gini noho!’ (Kara 7:​56) Stefano ia diba Iesu be mai ena siahu mase taudia do ia hatorea isi lou. Unai dainai Greek gado ai inai siri ena anina be, Stefano be Iesu ia hereva henia ena laumana ia naria totona.​​—⁠Ioa. 5:​27-​29.

Ita Dibaia Gaudia:

1:⁠8. Lauma helaga ena heduru dainai, Iehova idia tomadiho henia taudia be tanobada hegegemadai haroro gaukara idia karaia namonamo bona idia hagugurua.

4:⁠36–​5:​11. Kupro tauna Iosepa, be ladana ma ta idia henia Banaba, ena anina be “Goada henia tauna.” Aposetolo taudia ese idia boiria Banaba, badina ia be hebogahisi tauna bona ma haida ia durua. Banaba ita tohotohoa be namo, bona Anania bona Sapira edia kara bamona ita karaia lasi, idia be koikoi taudia.

9:​23-​25. Iseda haroro gaukara ita karaia noho totona, eda inai taudia amo ita heau boio be kavakava karana lasi.

9:​28-​30. Teritori haida dekenai ita haroro o ita haroro henia taudia idia ura ita idia dagedage henia, eiava ita idia doria kara maoromaoro taravatudia ita utua, eiava idia ura iseda hetura karana Iehova ida idia hadikaia neganai, namona be ita aonega bona iseda teritori o haroro negadia ita haidaua be namo.

9:​31. Dagedage ita davaria lasi negadiai, gau badana be sibona eda stadi bona laloa dobu karana do ita goadalaia, unai amo iseda abidadama do ia goada noho. Ita dibaia gaudia ita badinaia bona haroro gaukara ita goadalaia karana ese ita do ia durua Iehova ita gari henia totona.

PAULO ENA HARORO GAUKARA

(Kara 11:⁠19–​28:⁠31)

Lagani 44 C.E. ai, peroveta tauna Agabo be Antioka dekenai ia lao, unuseniai Banaba bona Saulo be “lagani ta” lalonai hahediba gaukarana idia karaia. Agabo ia gwau “hitolo bada negana do ia vara” bona lagani rua idia ore murinai unai peroveta herevana ia guguru. (Kara 11:​26-​28) Saulo bona Banaba be Ierusalema dekenai moni idia abia lao murinai, idia ruaosi be Antioka dekenai idia giroa lou. (Kara 11:​29, 30; 12:25) Saulo ena kara ia haidaua bena lagani 12 murinai, lagani 47 C.E. ai Saulo bona Banaba be lauma helaga ese ia abidia hidi misinari gaukara idia karaia totona. (Kara 13:​1-4) Lagani 48 C.E. ai, idia giroa lou Antioka dekenai, unuseniai “ekalesia ese idia ruaosi Dirava ena hariharibada lalonai idia atodia.”​​—⁠Kara 14:⁠26.

Hua 9 murinai, Paulo (ena ladana ta be Saulo) ese Sila ia abia hidi bona ena laolao iharuana dekenai idia ruaosi idia lao. (Kara 15:40) Timoteo bona Luka be dala dekenai Paulo idia davaria bona idia bamoa. Luka be Filipi dekenai ia noho, to Paulo be Atena bona Korinto dekenai ia lao, bona unai gabu dekenai Akwila bona Prisikila ia davaria bona lagani ta bona hua 6 be unuseniai ia noho. (Kara 18:11) Paulo ese Timoteo bona Sila be Korinto dekenai ia rakatania, bena lagani 52 C.E. ena matamana ai Akwila bona Prisikila ida Suria dekenai idia lao. (Kara 18:18) Akwila bona Prisikila be Paulo idia bamoa bona Efeso dekenai idia lao, unuseniai Paulo ese idia ia rakatania.

Paulo be Suria bona Antioka dekenai nega sisina daudau ia noho murinai, lagani 52 C.E. ai ena laolao ihatoina ia karaia. (Kara 18:23) Paulo be Efeso dekenai lagani toi mai kahana ia noho. (Kara 20:31) Unuseniai “Lohiabada ena hereva ia bada daekau bona ia kwalimu.” (Kara 19:20) Bena, Pentekoste 56 C.E. ai, Ierusalema dekenai ia lao. Roma taudia ese ia idia dogoatao murinai, lohia taudia vairadiai mai gari lasi ida ia haroro. Roma ai, Paulo be dibura ruma dekenai lagani rua ia noho (59-​61 C.E. bamona), bona unuseniai dala ia tahua Basileia ia harorolaia bona “Lohiabada Iesu Keriso ena sivarai ia hadibaia” totona.​​—⁠Kara 28:​30, 31.

Baibel Henanadaidia Edia Haere:

14:​8-​13​​—⁠Dahaka dainai Lusitera ai idia noho taudia ese “Banaba ena ladana idia atoa Dio, bona Paulo ena ladana idia atoa Hereme”? Greek taudia edia gori sivaraidia lalonai Dio be dirava idauidau edia lohia tauna, bona ena natuna Hereme be hereva gwauraia namonamo tauna. Paulo be ia hereva momo dainai, Lusitera taudia ese idia gwauraia Hereme bona Banaba idia gwauraia Dio.

16:​6, 7​​—⁠Dahaka dainai lauma helaga ese Paulo bona ena bamodia ia koua, Asia bona Bitunia ai idia haroro lasi? Gaukara taudia be momo lasi. Unai dainai, kamonai taudia momo idia noho gabudia dekenai lauma helaga ese idia ia hakaua lao.

18:​12-​17​​—⁠Dahaka dainai Sositene idia botaia neganai, gavana Galio ese ia koudia lasi? Reana Galio ia laloa Sositene be Paulo ia dagedage henia dainai, hanua taudia ese Sositene idia botaia be namo. Unai be iena kerere ena davana. To, unai kara amo ia vara gau namona be, Sositene be Keristani tauna ta ai ia lao. Gabeai, Paulo be Sositene ia gwauraia “iseda varavara tauna.”​​—⁠1 Kor. 1:⁠1.

18:18​​—⁠Paulo be dahaka gwauhamata ia karaia? Diba bada taudia haida idia gwau, Paulo be Nasiri taudia edia gwauhamata ia karaia. (Num. 6:​1-​21) To, Paulo ese dahaka ia gwauhamatalaia be Baibel ese ia gwauraia lasi. Danu, Baibel ia gwau lasi Paulo be Keristani tauna ai ia do lao lasi lalonai o Keristani tauna ai ia lao murinai unai gwauhamata ia karaia. Bona Baibel ia hahedinaraia lasi, unai negai Paulo be gwauhamata ta ia hamatamaia o ia hadokoa. To herevana edena negai unai gwauhamata ia karaia, unai be kerere lasi.

Ita Dibaia Gaudia:

12:​5-​11. Namona be iseda tadikaka taihu totona ita guriguri.

12:​21-​23; 14:​14-​18. Heroda ia ura taunimanima be iena ladana idia hanamoa bona hairai idia henia, to Dirava dekenai idia henia lasi. Heroda ese ia karaia karana be Paulo bona Banaba edia amo ia idau, idia ruaosi be idia ura lasi taunimanima ese edia ladana idia abia isi! Namo lasi ita be Iehova ena hesiai gaukara idauidau ita karaia dainai ita ura taunimanima ese iseda ladana idia abia isi.

14:​5-7. Ita danu bema ita aonega neganai, ena be dagedage ita abia, to hesiai gaukara ita karaia noho diba.​​—⁠Mat. 10:⁠23.

14:22. Keristani taudia idia diba dagedage do idia davaria, bona namo lasi edia abidadama idia hadikaia, unai hisihisi idia mamia lasi totona.​​—⁠2 Tim. 3:​12.

16:​1, 2. Keristani matamata taudia be Dirava ena hesiai gaukara idia laloa bada bona kongrigeisen lalodiai gaukara idauidau idia karaia, bona ladana namona idia abia totona Iehova ena heduru idia tahua be gau badana.

16:⁠3. Baibel ena taravatu idia utua lasi daladia ibounai amo taunimanima idauidau dekenai sivarai namona ita harorolaia, do idia abia dae totona.​​—⁠1 Kor. 9:​19-​23.

20:​20, 21. Ruma-ta-ruma-ta gaukarana be iseda haroro gaukara ena kahana badana.

20:24; 21:13. Iseda mauri ita laloa bada lasi, to iseda abidadama Dirava dekenai do ia goada noho be mai anina bada.

21:​21-​26. Namona be mai eda ura ida sisiba namona ita badinaia.

25:​8-​12. Hari inai negai Keristani taudia be gavamani edia heduru idia tahua, ‘Sivarai Namona ena momokani idia gwauraia, bona Keriso idia harorolaia’ totona.​​—⁠Fili. 1:⁠7.

26:​24, 25. Namona be “tauanina ia abidadama henia tauna” dekenai “hereva momokani bona maoromaoro” ita harorolaia, ena be ia laloa idia be kavakava herevadia.​​—⁠1 Kor. 2:​14.

[Picture on page 30]

Edena negai Petero ese “Guba Basileia ena ki” ia gaukaralaia?

[Picture on page 31]

Lauma helaga ena heduru dainai, Iehova ena Witnes taudia be tanobada hegegemadai haroro gaukara idia karaia