Skip to content

Skip to table of contents

Korea Dekenai Lau Itaia Dirava Ena Orea be Ia Bada Ia Lao

Korea Dekenai Lau Itaia Dirava Ena Orea be Ia Bada Ia Lao

Korea Dekenai Lau Itaia Dirava Ena Orea be Ia Bada Ia Lao

Milton Hamilton Ese Ia Sivarailaia

“Ai ura umui ai hadibaia, Republic of Korea ena gavamani ese emui visa ia abia dae lasi bona ia ura lasi umui be Korea dekenai misinari gaukara umui karaia.  . . . Unai dainai, Japan dekenai umui ai siaia lao.”

LAGANI 1954 ena dokonai, lau bona egu adavana ese Brooklyn, New York, U.S.A. amo unai revareva ai abia. Lagani 1954 ena matamanai, New York dekenai, ai be Gilead Sikuli ena klas namba 23 ai haorea. Unai revareva ai abia neganai, ai be Indianapolis, Indiana dekenai misinari gaukara ai karaia.

Haisikuli dekenai, lau bona egu adavana, Liz (guna ena ladana be Liz Semock), be klas tamona. Gabeai, lagani 1948 lalonai, ai ruaosi ai headava. Ia be ful-taim hesiai gaukara ia ura henia bada, to ia ura lasi United States ia rakatania bona tano ma ta dekenai ia lao. To dahaka ese ena lalona ia haidaua?

Liz be ena lalona ia hadaia lau ida Gilead Sikuli idia ura lao taudia edia hebou dekenai ai lao totona. Unai hebou be lagani 1953 ai, Yankee Stadium, New York ena intenesenel hebouhebou dekenai idia karaia. Unai murinai, ai be Gilead Sikuli ena aplikeisen ai atoa. Ai hoa, badina February 1954 ai, ai idia boiria Gilead Sikuli ai lao totona.

Ai be Korea dekenai idia siaia lao. Unuseniai lagani toi lalonai idia karaia tuarina be lagani 1953 ai ia ore, bona unai tano be ia dika momokani. Ataiai ia noho revarevana bamona, guna ai be Japan dekenai ai lao. Lau, egu adavana bona misinari taudia siks be dina 20 lalonai bouti amo ai lao, bona January 1955 ai, Japan dekenai ai ginidae. Lloyd Barry, Japan betele ia naria tadikaka be daba 6:superscription0 a.m. ai, uopu dekenai ai ia naria. Bona nega sisina murinai ai lao emai misinari rumana Yokohama dekenai, bena gabeai haroro gaukara totona ai lao.

Korea Dekenai Ai Ginidae

Gabeai, Republic of Korea dekenai ai lao totona visa ai abia. March 7, 1955 ai, Haneda International Airport, Tokyo, dekenai peleini ai guia bona hora toi murinai Yoido Airport, Seoul, dekenai ai ginidae. Bona Korea dekenai idia noho Witnes taudia 200 mai kahana bamona be ai idia welkam henia. Ai be tadikaka ai itaia dainai ai moale bada bona ai tai. Unai nega ai, Korea dekenai Witnes taudia be 1,000 idia noho. Nao taudia ma haida bamona, ai laloa ena be Asia taudia be tano idauidau amo idia mai, to edia toana bona kara be tamona. To, hua haida murinai, ai laloparara emai lalohadai be maoro lasi. Korea taudia be mai edia gado bona alfabet, edia aniani be idau, edia vairana ena toana, edia dabua, bona edia ruma be idau.

Ai hekwarahilaia gauna ginigunana be edia gado ai dibaia. Korea gado dibaia bukadia be lasi. Bona ai laloparara Korea gado herevadia edia regena be English gado bamona lasi. Tau ta be Korea gado ia gwauraia namonamo totona, Korea gado ena alfabet ia dibaia be namo.

Nega momo gado ai herevalaia kerere. Hegeregere, Liz ia ura ruma hahinena ta ia nanadaia bema ia be mai ena Baibel. To, unai hahine ena vairana toana ia idau, bona ruma lalonai ia raka vareai bona masisi ia mailaia. Liz ia gwau lasi sungkyung, “Baibel,” to ia gwau sungnyang (masisi), unai dainai ruma hahinena ia daradara.

Hua haida murinai, davara badinai ia noho taoni ta, Pusan, ena misinari rumana dekenai ai idia siaia. Lau bona egu adavana bona ma taihu rua be daiutu maragidia toi dekenai ai noho bona daiutu ena davana ai henia danu. Unai daiutu ai ranu bona toileti be lasi. Hanuaboi sibona lalonai ranu ia aru badabada bona raba housi amo ranu ia daekau emai daiutu dekenai. Unai dainai ai be daba momokani ai toreisi ranu ai hahonua totona. Emai ranu ai hasiahua bona ranu lalonai muramura ai atoa, unai amo ai inua diba.

Hekwakwanai ma haida ai davaria danu. Paua ena siahu be ia goada lasi dainai, dabua huria masini ai gaukaralaia lasi eiava emai dabua ai iron lasi. Emai kisini be murimuri dekenai bona kerosini stouv ai gaukaralaia aniani ai nadua totona. Daudau lasi murinai, stouv gaukaralaia dalana ai manadalaia bona aniani ai nadua diba. Lagani toi murinai, lau bona Liz be hepatitis gorere ai abia. Unai lagani lalodiai, misinari momo be unai gorere idia davaria danu. Hua momo lalonai ai gorere bena ai namo murinai, gorere ma haida ai davaria danu.

Tadikaka Ai Hagoadaia Hekwakwanai Idia Hanaia Totona

Lagani 55 idia hanaia vadaeni lalonai, Korea tanona dekenai be tuari ia vara. To Not Korea bona Saut Korea edia tano hetoana dekenai tuari ia vara lasi (DMZ). Unai gabu be Republic of Korea ena siti badana, Seoul, ena not kahana dekenai bona ena daudau be kilomita 55 bamona. Lagani 1971 ai, Brooklyn amo ia mai tadikakana, Frederick Franz be unai gabu dekenai ia vadivadi. Bona lau ese ia lau bamoa bona DMZ dekenai ai lao. Ami taudia momo be unai gabu idia gimaia. Lagani momo lalodiai, United Nations ena ofesa taudia be Not Korea bona Saut Korea taudia edia gavamani ida unuseniai idia hebou.

Momokani, ai be tanobada ena politikol karadia​​—⁠Korea dekenai ia vara gauna​​—⁠lalonai ai vareai lasi. (Ioa. 17:14) Korea dekenai idia noho Witnes taudia 13,000 bamona be unai tano ai ia vara tuarina lalonai idia vareai lasi dainai, lagani 26,000 lalonai dibura rumadia ai idia noho. (2 Kor. 10:​3, 4) Unai tano dekenai idia noho tadikaka matamatadia idia diba unai bamona hekwakwanai do idia davaria, to idia gari lasi. Madi, gavamani ese Keristani hesiai taudia ia gwauraidia taravatu utua taudia, badina idia be tuari lalonai idia vareai lasi.

Lagani 1944 ai, Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana lalonai lau vareai lasi dainai, lagani rua mai kahana lalonai Lewisburg, Pennsylvania, ena dibura ruma ai lau noho. Momokani, iseda Korea tadikaka be dibura ruma lalonai hisihisi bada idia mamia, to unai tadikaka matamatadia ese idia davaria hekwakwanai lau lalopararalaia. Momo idia kamonai ai misinari taudia haida be unai bamona hisihisi ai mamia danu, bona unai ese idia ia hagoadaia bada.​​—⁠Isa. 2:⁠4.

Hekwakwanai Ai Davaria

Lagani 1977 ai, Korea dekenai ai noho misinari taudia be tuari lalonai ai vareai lasi dainai, unai gavamani taudia ese samania koikoi herevana ta idia gwauraia. Idia laloa, ai be Korea tadikaka matamatadia edia lalona ai ania, tuari karadia idia dadaraia bona tuari kohudia idia huaia lasi totona. Unai dainai, gavamani ia gwau misinari taudia dekenai Korea ai idia vareai lou gwaumaoro pepana do ia henia lasi. Unai kara be lagani 1977 ai ia matamaia ela bona lagani 1987 ai ia ore. Bema unai lagani lalodiai ai be Korea ai rakatania, vadaeni unai tano dekenai do ai vareai lou lasi. Unai dainai, unai lagani lalodiai ai be United States dekenai ai lao lasi.

Nega momo gavamani ena ofesa taudia ida ai hebou, bona emai Keriso badinaia karana ena anina ai gwauraia hedinarai. Gabeai, idia itaia ai idia koua diba lasi, unai dainai lagani 10 murinai unai taravatu idia kokia. Unai lagani lalodiai, misinari taudia haida be gorere dainai, Korea idia rakatania, to ai moale badina ai be unuseniai ai do noho.

Lagani 1985 bamona, emai haroro gaukara idia dagedage henia taudia be tadikaka idia samania koikoi, bona idia gwau ai ese memero matamatadia ai hadibaia tuari lalonai idia vareai lasi totona. Unai negai, Korea ena gavamani ese ai ta ta idia boiria bona idia nanadaia. January 22, 1987 ai, kota karaia taudia idia davaria ai be kerere ta lasi. Unai ese ai ia durua, gabeai unai bamona dala haida idia hedinarai neganai, do ai hamaoromaoroa totona.

Dirava ese Emai Gaukara Ia Hanamoa

Korea dekenai, emai gini siri karana dainai lagani momo lalonai emai haroro gaukara dekenai dagedage bada ai davaria. Unai dainai, emai hebouhebou badadia karaia totona gabu namodia ai davaria diba lasi. To, Witnes taudia be idia hekwarahi bona Pusan dekenai Assembly Hall ta idia haginia​​—⁠Asia tanodia dekenai unai be Assembly Hall ginigunana. Lau moale badina, April 5, 1976 ai, unai Assembly Hall hahelagaia ena tok lau henia bona idia mai taudia ibounai be 1,300.

Lagani 1950 amo, United States ena tuari taudia tausen momo be Korea dekenai idia noho. Bona United States dekenai idia giroa lou murinai, momo be Witnes taudia ai idia lao. Nega momo idia amo revareva ai abia, bona ai moale badina idia ai durua Iehova idia dibaia totona.

Madi, September 26, 2006 ai, lau lalokau henia bada turana Liz ia mase. Ia lau reaia bada. Lagani 51 lalonai Korea dekenai ia noho neganai, ia be gaukara idauidau ia abia dae bona ia maumau lasi. Guna, ia gwau ia ura lasi United States ia rakatania, to Korea dekenai ai noho neganai, United States dekenai do ia giroa lou herevana ta ia gwauraia lasi!

Korea dekenai lau be Betele famili ena memba ta ai lau lao. Guna Betele famili taudia be momo lasi, to hari be ia bada daekau 250 bamona. Lau moale badina lau be Brens Komiti ena memba ta, bona tadikaka 7 ida inai tano ena gaukara ai naria.

Matamanai ai ginidae neganai, Korea be ogogami tanona ta, to hari ia be taga tanona ta. Korea dekenai Witnes taudia be 95,000 mai kahana bona kahirakahira 40 pesen be regula eiava heduru painia gaukara idia karaia. Korea dekenai Dirava lau hesiai henia bona lau itaia Iena orea ia bada ia lao neganai, lau moale bada.

[Picture on page 24]

Misinari taudia haida ida Korea dekenai ai ginidae

[Picture on page 24, 25]

Pusan dekenai ai haroro

[Picture on page 25]

Tadikaka Franz ida DMZ dekenai, 1971

[Picture on page 26]

Liz ida, ia do mase lasi negana ai

[Picture on page 26]

Korea brens, lau be iniseniai lau do gaukara noho