Skip to content

Skip to table of contents

Tanobada Dikana ai “Idau Taudia” Bamona Ita Noho

Tanobada Dikana ai “Idau Taudia” Bamona Ita Noho

“Idia ibounai be edia abidadama idia dogoatao . . . bona taunimanima vairanai idia gwau idia be idau taudia bona unai tano dekenai do idia noho daudau lasi.”​—⁠HEB. 11:⁠13.

1. Iesu be Keristani taudia bona inai tanobada be edena bamona ia herevalaia?

 IESU ese ena hahediba taudia ia herevalaia neganai, ia gwau: “Idia be tanobada dekenai idia noho.” To, ma ia gwau: “Idia be tanobada ena lasi, lau hegeregerena, lau be tanobada ena lasi.” (Ioa. 17:​11, 14) Iesu ia ura hahedinaraia Keristani taudia be inai tanobada ena lasi, badina Satani be “inai nega oromana” ena dirava. (2 Kor. 4:⁠4) Unai dainai Baibel ia gwau namona be Keristani taudia be “idau tano taudia bamona” idia noho.​—⁠1 Pet. 2:⁠11.

Idia “Noho Daudau Lasi”

2, 3. Dahaka dainai Enoka, Noa, Aberahamo, bona Sara be idau tano ai idia “noho daudau lasi”?

2 Idaunega amo ema bona hari, Iehova ena hesiai taudia be tanobada taudia amo idia idau. Baibel ese Enoka bona Noa ia herevalaia, ia gwau idia be “Dirava danu idia turana karaia.” (Gen. 5:​22-24; 6:10) Idia be mai gari lasi ida idia haroro idia gwau Iehova ese Satani ena tanobada dikana do ia hadikaia ore. (2 Petero 2:5; Iuda 14, 15 duahia.) Ena be kara dika taudia huanai idia noho, to kara maoromaoro idia badinaia. Unai dainai, Baibel ia gwau Dirava “be Enoka dekenai ia moale” bona Noa ia gwauraia “kara namo tauna.”​—⁠Heb. 11:5; Gen. 6:⁠10.

3 Aberahamo bona Sara edia haheitalai amo gau haida ita diba danu. Dirava ese idia ia noia edia mauri namona Uru dekenai do idia rakatania neganai, idia kamonai bona tano idauidau ai idia noho loaloa. (Gen. 11:​27, 28; 12:⁠1) Aposetolo Paulo ia gwau: “Aberahamo ia abidadama dainai, Dirava ese ia boiria neganai, ia kamonai henia bona Dirava ia gwauhamata ia dekenai do ia henia gabuna dekenai ia lao, oibe ia lao, ena be ia lao henia gabuna ia diba lasi. Ia abidadama dainai, ia be idau tauna bamona gwauhamata tanona dekenai ia noho. Ia be Isako bona Iakobo ida palai rumadia dekenai ia noho, idia dekenai danu Dirava ese unai gwauhamata tamona ia henia.” (Heb. 11:​8, 9) Ma ia gwau: “Idia ibounai be edia abidadama idia dogoatao ela bona idia mase, ena be Dirava ese idia dekenai ia gwauhamatalaia gaudia idia abia lasi. To idia ese daudau amo unai gaudia idia itaia bona mai moale ida idia abia dae, bona taunimanima vairanai idia gwau idia be idau taudia bona unai tano dekenai do idia noho daudau lasi.”​—⁠Heb. 11:⁠13.

Hadibaia Hereva ta Israela Taudia Totona

4. Iehova ese Israela taudia dekenai dahaka hadibaia herevana ia henia?

4 Aberahamo ena natudia be Israela bese badana ai idia lao, bona Dirava ese taravatu bona tano ia henidia. (Gen. 48:4; Deu. 6:⁠1) To, namona be idia laloatao unai tano be Iehova ena. (Lev. 25:23) Bona ena taravatu idia badinaia be gau badana. Danu, namona be idia laloatao “taunimanima be aniani sibona dekena amo do idia mauri lasi,” bona idia abia gau namodia ibounai be Iehova amo. (Deu. 8:​1-3) Unai dainai, Iehova ese tano ia do henidia lasi neganai, inai hadibaia herevana ia henidia: “Lohiabada, emui Dirava, ese umui emui sene taudia Aberahamo, Isako bona Iakobo dekenai ia gwauhamata. Ia gwau, ‘Tano ta mai ena hanua badadia bona namodia, umui haginidia lasi gaudia, be umui dekenai do lau henia. Unai ruma be mai edia kohu namodia, umui haboua lasi gaudia, bona ranu guridia, umui geia lasi gaudia. Unai ruma danu be mai edia vain umadia bona olive umadia, umui hadoa lasi gaudia. Unai neganai do umui ania boga kunu.’ To unai neganai do umui naria namonamo, Lohiabada do umui laloaboio garina.”​—⁠Deu. 6:​10-12.

5. Dahaka dainai Iehova ese Israela besena ia dadaraia, bona edena bese matamatana ia abia hidi?

5 To, Israela taudia ese Iehova ena hadibaia herevana idia badinaia lasi. Gwauhamata Tanona idia vareai neganai, ruma badadia ai idia noho, aniani namodia idia ania, bona wain namona idia inua bena Iehova idia laloaboio. Nehemia bukana ai, Levi taudia be mai hemarai ida edia kara idia herevalaia. Idia gwau “idia ese edia ura gaudia ibounai idia ania, edia tauanina idia bada.” Danu, Dirava idia gwau-edeede henia bona ia siaia peroveta taudia idia hamasea. Unai dainai Iehova ese idia ia dadaraia bona edia inai taudia ese idia biagudia. (Nehemia 9:​25-27 duahia; Hos. 13:​6-9) Gabeai, Israela taudia ese Dirava ia gwauhamatalaia Mesiana idia hamasea! Unai dainai Iehova ese idia ia dadaraia, bona bese matamata, “Dirava ena Israela” unai, ia abia hidi.​—⁠Gal. 6:16; Mat. 21:43; Kara 7:​51, 52.

Keristani Taudia be “Tanobada Ena Lasi”

6, 7. (a) Iesu be ena hahediba taudia dekenai dahaka ia gwau? (b) Dahaka dainai Keristani taudia ese Petero ena sisiba idia laloa be namo?

6 Inai stadi ena matamanai ita itaia, Keristani kongrigeisen ena Kwarana, Iesu Keriso ia gwau iena murinai idia raka taudia be inai tanobada ena lasi. Ia do mase lasi neganai, ena hahediba taudia ia hamaorodia: “Bema umui be tanobada ena, tanobada ese umui do ia lalokau henia, badina umui be iena. To hari umui be tanobada ena lasi, badina lau ese inai tanobada amo umui lau abia hidi, unai dainai tanobada ese umui ia inai henia.”​—⁠Ioa. 15:⁠19.

7 Gabeai, Keristani taudia idia hutuma idia lao neganai, momo be Roma ese ia biagua tanodia ai idia noho. To, herevana edeseni idia noho, unai tano taudia edia mauri dalana idia tohotohoa lasi. Iesu ia mase bona lagani 30 murinai, aposetolo Petero ese Keristani ginigunadia ia tore henidia, ia gwau: “Lalokau taudia e, umui be idau tano taudia bamona bona do umui noho daudau lasi dainai, umui lau hagoadaia, tauanina ena ura do umui dadaraia noho. Unai ura be umui idia tuari henia noho. Tanobada taudia huanai kara namodia do umui karaia noho.”​—⁠1 Pet. 1:1; 2:​11, 12.

8. Histori torea tauna ese Keristani taudia ginigunadia be edena bamona ia herevalaia?

8 Aposetolo edia negai, Roma ese ia lohiaia tanodia ai, Keristani taudia be “idau taudia” bamona idia noho. Histori torea tauna ta ladana Kenneth Scott Latourette ia gwau: “Keristani taudia ginigunadia be nega momo dagedage bona hisihisi idia davaria. . . . Samani hereva koikoidia be idauidau. Keristani taudia be tomadiho koikoi edia moale karadia lalonai idia vareai lasi dainai, idia gwau Keristani taudia be Dirava ia noho lasi lalohadaina idia abia dae. Edia noho gabuna ai idia karaia karadia​—⁠Dirava koikoidia tomadiho henia taudia edia aria bona moale karadia idauidau​—⁠lalonai idia vareai lasi dainai, momo idia gwau Keristani taudia be taunimanima idia inai henia.”

Tanobada Gaukaralaia Guguru Lasi

9. Edena dala ai ita hahedinaraia ita be ‘taunimanima ita inai henia’ lasi?

9 Keristani taudia ginigunadia bamona, ita danu be “inai nega oromana dikana” ena lasi. (Gal. 1:⁠4) Unai dainai, ita abia dae bona badinaia gaudia be tanobada taudia ese idia lalopararalaia lasi bona ita idia inai henia. To, ita be ‘taunimanima ita inai henia’ lasi, badina Dirava ena Basileia ena sivarai namona be taunimanima ibounai dekenai ita harorolaia. (Mat. 22:39; 24:14) Danu, Iehova ena Basileia ita harorolaia badina ita diba kahirakahira goevadae lasi taudia edia gavamani ibounai do ia hadikaia ore. Keriso be unai Basileia ena King, bona ia ese kara maoromaoro tanobadana do ia lohiaia.​—⁠Dan. 2:44; 2 Pet. 3:⁠13.

10, 11. (a) Ita be edena dala ai tanobada ita gaukaralaia noho? (b) Edena dala ai Keristani taudia be tanobada idia gaukaralaia guguru lasi?

10 Dirava ese Satani ena tanobada be kahirakahira do ia hadikaia ore, unai dainai inai tanobada ai mauri namona ita tahua be anina lasi. Aposetolo Paulo ia gwau, “nega be ia kwadogi” dainai, namona be “hoihoi taudia be kohu lasi taudia bamona do idia noho. Bona inai tanobada gaudia idia gaukaralaia taudia be unai gaudia idia gaukaralaia guguru lasi taudia bamona do idia noho. Badina inai tanobada ena toana be ia idau ia lao noho.” (1 Kor. 7:​29-31) Hari ita be edena dala ai tanobada ita gaukaralaia noho? Kompiuta bona Intanet amo tano idauidau ai Baibel ena hereva be gado idauidau dekenai ita harorolaia diba. Danu, moni gaukara ita karaia iseda ruma bese ita naria, bona tauanina durua gaudia ita hoia totona. To, ita be tanobada ita gaukaralaia guguru lasi. Anina be iseda mauri lalonai moni, kohu, bona moni gaukara be gau badadia ai ita halaoa lasi.​—⁠1 Timoteo 6:​9, 10 duahia.

11 Keristani taudia ese tanobada idia gaukaralaia guguru lasi dalana ma ta be, tanobada ena edukeisen badadia idia tahua lasi. To, tanobada taudia momo idia laloa iunivesiti idia lao, moni gaukara namona idia abia, bona moni momo idia haboua be namo. To, ita be idau tano taudia dainai, unai bamona “hekokoroku lalohadaidia” ita dadaraia. (Roma 12:16; Ier. 45:⁠5) Bona Iesu ena sisiba ita badinaia, ia gwau: “Umui naria namonamo bona mataganigani karadia idauidau ibounai dainai do umui gima noho, badina ena be tau ta be mai ena kohu momo, to ena kohu ese ia dekenai mauri do ia henia lasi.” (Luka 12:15) Unai dainai, namona be Keristani matamata taudia idia laloatao, Iehova hesiai henia karana be mai anina bada. To, edukeisen be idia ia durua tauanina dalanai sibona do idia naria, bena unai amo mai edia kudouna, mauri, goada, bona darana ibounai ida Iehova idia hesiai henia diba. (Luka 10:27) Unai idia karaia neganai, ‘Dirava vairanai do idia taga.’​—⁠Luka 12:​21, BHğ; Mataio 6:​19-21 duahia.

Moni O Kohu Lalohekwarahilaia Lasi

12, 13. Mataio 6:​31-33 ita badinaia karana amo, edena dala ai ita be tanobada taudia amo ita idau?

12 Iehova ena hesiai taudia edia lalohadai moni bona kohu dekenai ese ia hahedinaraia idia be tanobada taudia amo idia idau. Iesu ia gwau: “Namo lasi umui lalohekwarahi bona umui gwau, ‘Dahaka do ita ania?’ eiava, ‘Dahaka do ita inua?’ eiava ‘Dahaka dabua do ita hahedokilaia?’ Badina unai gaudia ibounai be tanobada taudia ese idia tahua goadagoada noho. To emui guba Tamana ia diba umui be unai gaudia umui abia be namo. Nega ibounai Dirava ena Basileia bona ena kara maoromaoro do umui tahua guna, bona unai gaudia ibounai be umui dekenai do ia henia.” (Mat. 6:​31-33) Iseda tadikaka taihu momo edia mauri ai idia vara gaudia amo idia diba Iesu ena hereva be momokani. Oibe, iseda guba Tamana be nega ibounai iseda dabu gaudia ia henia.

13 Namona be ita laloa ita dekenai idia noho kohu be hegeregere. (1 Tim. 6:⁠6) Tanobada taudia be unai bamona idia laloa lasi. Matamata taudia idia headava neganai, idia ura gau momo idia abia haraga, hegeregere ruma namona, kohu idauidau bona motuka namona. To, Keristani taudia be idau tano taudia dainai edia ura idia biagua, bona edia dabu gaudia sibona idia abia. Ita moale badina momo be edia nega bona moni be unai bamona gaudia dekenai idia haorea kava lasi, to edia nega bona goada idia gaukaralaia Iehova ena ura idia karaia totona. Haida be painia, Betele, misinari, sekit, bona distrik gaukara idia karaia. Idia ita hanamoa badina mai edia kudouna ibounai ida Iehova idia hesiai henia noho.

14. Iesu ena parabole ta amo dahaka ita dibaia?

14 Iesu ena parabole ta ai ia gwau “inai nega oromana ena lalohekwarahi gaudia bona taga ena koikoi siahuna” ese iseda hesiai gaukara ia hadikaia diba. (Mat. 13:22) Bema ita be idau taudia bamona ita noho bona ita abia dae ita dekenai idia noho kohu be hegeregere, unai do ia vara lasi. Ita be ‘gau tamona sibona ita raraia’ noho, anina be iseda mauri lalonai Dirava ena hesiai gaukara bona ena Basileia ita atoa guna.​—⁠Mat. 6:⁠22.

‘Tanobada be Do Ia Ore’

15. Ioane ese tanobada be edena bamona ia herevalaia?

15 Keristani taudia be “idau tano taudia bamona” idia noho ena badina badana ta be, idia abia dae momokani Satani ena tanobada be kahirakahira do ia ore. (1 Pet. 2:11; 2 Pet. 3:⁠7) Iseda abia hidi, ura gaudia, bona tahua gaudia amo unai ita hahedinaraia. Aposetolo Ioane ese Keristani taudia ia hamaoroa tanobada bona ia lalonai idia noho gaudia do idia lalokau henia lasi, badina “tanobada bona ena ura be do ia ore, to Dirava ena ura ia karaia tauna be do ia noho hanaihanai.”​—⁠1 Ioa. 2:​15-17.

16. Edena dala ai ita be tanobada taudia amo ita idau?

16 Iehova ese Israela taudia ia hamaoroa bema ia idia kamonai henia, bese ibounai edia huanai idia be iena “bese korikori do [idia] lao.” (Eso. 19:⁠5) Israela taudia be Dirava idia kamonai henia neganai, edia tomadiho bona edia noho dalana be bese ma haida amo ia idau. Hari inai negai danu, Iehova ena taunimanima be Satani ena taunimanima amo idia idau. Baibel ia gwau: “Dirava ia ura lasi karadia bona tanobada ena ura idauidau do ita dadaraia bona inai nega oromana lalonai do ita noho mai laloa maoromaoro bona kara maoromaoro ida bona Dirava do ita badinaia noho. Inai negai danu, ita be iseda helaro ena guguru negana, bona Dirava badana, bona iseda Hamauria Tauna Keriso Iesu be mai hairai ida do idia hedinarai negana, ita naria noho. Keriso ese sibona ia henia, vadaeni ita be taravatu utua karadia idauidau amo ia ruhaia, bona ita ia hagoevaia iena taunimanima ai ita lao totona, vadaeni mai eda ura bada ida kara namodia do ita karaia.” (Tito 2:​11-14) Unai siri ese ia herevalaia “taunimanima” be horoa Keristani taudia bona edia bamodia “mamoe ma haida.”​—⁠Ioa. 10:⁠16.

17. Horoa taudia bona mamoe ma haida be “idau taudia” bamona idia noho dainai, dahaka hahenamo do idia abia?

17 Horoa taudia edia helaro namona be Keriso ida guba ai do idia lohia. (Apok. 5:10) To mamoe ma haida edia helaro be tanobada ai do idia mauri hanaihanai. Unai ia guguru neganai, idia be “idau taudia” bamona do idia noho lasi. To, ruma namodia ai do idia noho, aniani namodia idauidau do idia ania bona wain namo herea do idia inua. (Sal. 37:​10, 11; Isa. 25:6; 65:​21, 22) Idia ese Iehova do idia laloaboio lasi. Bona nega ibounai do idia laloatao, idia abia gaudia ibounai be Iehova amo, ia be “tanobada ibounai ena Dirava.” (Isa. 54:⁠5) Oibe, ena be hari, horoa taudia bona mamoe ma haida be “idau taudia” bamona idia noho, to nega vairai do idia moale ela bona hanaihanai.

Edena Bamona Do Oi Haere?

• Edena dala ai idaunega idia noho abidadama taudia be “idau taudia” bamona idia noho?

• Edena dala ai Keristani taudia ginigunadia idia hahedinaraia idia be tanobada ena lasi?

• Edena dala ai Keristani taudia momokanidia be tanobada idia gaukaralaia guguru lasi?

• Horoa taudia bona mamoe ma haida be “idau taudia” bamona idia noho dainai, dahaka hahenamo do idia abia?

[Study Questions]

[Picture on page 18]

Keristani ginigunadia be moale karadia dikadia amo idia gini siri