Skip to content

Skip to table of contents

Keristani Taudia ese Tuari Idia Durua be Maoro, A?

Keristani Taudia ese Tuari Idia Durua be Maoro, A?

Keristani Taudia ese Tuari Idia Durua be Maoro, A?

“Tuari be edena taravatu ia utua? Unai ita diba namonamo lasi.”​—Oliver O’Donovan, Keristani taudia edia kara bona taravatu ia stadilaia profesa ta

TANOBADA TUARINA GINIGUNANA ena laulau ta ladana Sacrifice be Canada ena miusiam ta dekenai ia noho​—unuseniai tuari ai idia mase taudia, idia tuari ela bona edia goada idia ore taudia, bona tuari taudia edia ruma bese taudia edia laulau ia hahedinaraia. Unai laulau dekenai be Iesu Keriso ena laulau ia noho danu, korosi dekenai idia tauadae. Unai laulau idia itaia taudia haida idia hoa badina Iesu, “Maino ena Lohia,” ena laulau be unai tuari laulauna badinai ia noho. (Isaia 9:6) To ma haida​—idia moale badina edia tano taudia idia tuari​—idia laloa Dirava bona ena Natuna idia ura Keristani taudia idia tuari, unai amo idia noho namonamo bona edia tano idia gimaia.

Lagani momo lalodiai tomadiho gunalaia taudia be edia haroro herevadia amo tuari karadia idia hanamoa. Lagani 417 C.E. ai, tomadiho stadilaia tauna Augustine ia gwau: “Oi gwau lasi tuari taudia mai edia ipidi sibona be Dirava ese ia abia dae. . . . Ma haida be oi totona edia guriguri amo edia inai taudia idia tuari henia bamona, to oi be ipidi amo emu inai taudia oi tuari henia.” Lagani 800 bamona gunanai, Thomas Aquinas ia gwau, “tuari dekenai ita vareai be kerere lasi, bona tuari amo iseda inai taudia ita tuari henia bona eda tano bona ogogami taudia ita gimaia.”

Dahaka oi laloa? Tano gimaia totona o hisihisi taudia hamauria totona tuari ia vara neganai, oi laloa Dirava be unai tuari ia hanamoa, a? Dahaka “taravatu” ese Keristani taudia do ia durua Dirava ena ura gau ta dekenai idia lalopararalaia totona?

Iesu Keriso Ena Haheitalai

Hari inai negai idia vara tuaridia dekenai, Dirava ena lalohadai ita dibaia diba, a? Aposetolo Paulo ia gwau: “Daika ese Lohiabada ena laloa ia diba? Daika ese Lohiabada ia sisiba henia diba?” To, ita be Keriso ena laloa ita abia vadaeni.” (1 Korinto 2:16) Iehova Dirava be ita ia durua totona, tanobada dekenai iseda Haheitalai Tauna, Iesu ia siaia mai. Iesu ese ia gwauraia bona karaia gaudia be Iehova ena kara bona lalohadai idia hahedinaraia goevagoeva. To, Iesu ese tuari be edena bamona ia herevalaia? Ia ese tuari ia durua, a?

Reana haida idia laloa idia tuari ena badina badana be inai: Iesu Keriso idia gimaia be namo. Iena aposetolo tauna ta be unai bamona ia laloa danu. Iuda ese Iesu ia samania bona orea ta ese hanuaboi ai Iesu idia dogoatao gwauraia neganai, ena turana Petero “ese iena tuari kaia ia veria, Hahelagaia Tauna Badana ena hesiai tauna ta, ena taiana ia utua oho.” Petero ese tuari kaia ia gaukaralaia be maoro, a? Iesu ese Petero ia hamaoroa: “Emu tuari kaia be ena gabu dekenai oi atoa lou, badina be tuari kaia idia iusilaia taudia ibounai, be tuari kaia dekenai do idia mase.”​—Mataio 26:47-52.

Ita be Iesu ena kara dekenai ita hoa lasi. Lagani rua gunanai, Iesu ia gwau: “Umui kamonai vadaeni, guna idia gwau, ‘Emui turadia dekenai umui lalokau henia, to badu henia taudia dekenai do umui badu henia.’ To lau ese umui lau hamaoroa, umui dekenai idia badu henia taudia do umui lalokau henia, bona umui dekenai idia dagedage henia taudia dainai do umui guriguri. Unai dekena amo emui Tamana guba dekenai ia noho ese iena natuna do ia halaoa umui. Badina be ia ese kara dika taudia bona kara namo taudia edia latanai dina ena diari ia henia noho. Medu danu kara maoro taudia bona kara kerere taudia edia latanai ia siaia diho.” (Mataio 5:43-45) Ita gwau diba Keristani tauna ta ese ena inai taudia ia lalokau henia bona idia dainai do ia guriguri, to danu, ia ese idia ia tuari henidia be maoro, a?

Histori lalonai idia vara gaudia ese idia hahedinaraia, Keristani taudia edia inai taudia be momo. Hegeregere, Roma taudia ese Iesu Keriso idia hahemaoro henia bona hamasea. Daudau lasi murinai, bema tau ta ia gwau ia be Keristani tauna, unai tauna ena davana be mase. Iesu ia diba gabeai Keristani taudia haida be tuari kohudia do idia abia bona Roma taudia do idia tuari henia, idaunegai Iuda taudia haida idia karaia bamona. Unai dainai, iena hahediba taudia ia hamaorodia: “Idia be tanobada ena lasi, lau hegeregerena, lau be tanobada ena lasi.” (Ioane 17:16) Namona be Keristani taudia be politikol karadia amo idia gini siri. Herevana haida ese idia o idia noholaia tanona idia tuari henia, to idia be tuari karana ta lalonai do idia vareai lasi.

Dirava Ena Basileia Idia Abia Isi Taudia

Keristani taudia momokanidia be Iesu ena hereva idia badinaia dainai, tuari karadia amo idia gini siri. Asia Minor ena siti gunana ta ladana, Ikonio dekenai ia vara gauna mani ita laloa. “Idau bese taudia bona Iuda taudia haida, mai edia lohia taudia danu idia toreisi, idia ura [Paulo bona Banaba] aposetolo taudia ruaosi idia hadikaia, idia ura nadi dekenai idia hodoa mase. To ruaosi idia diba, vadaeni idia heau, Lukaonia tano idia lao, Lusitera bona Derebe hanua dekenai, bona gabu haida unai kahana dekenai. Unuseni Sivarai Namona idia harorolaia.” (Kara 14:5-7) Taunimanima ese Keristani taudia idia dagedage henia neganai, Keristani taudia be tuari kohudia idia abia lasi bona idia tuari lasi. To, “Sivarai Namona” idia harorolaia noho. Dahaka sivarai namona idia harorolaia?

Keristani taudia be Iesu ese ia harorolaia sivaraina idia harorolaia danu. Ia gwau: “Lau be Dirava ena Basileia ena Sivarai Namona hanua idauidau dekenai do lau harorolaia.” (Luka 4:43) Iesu bona iena hahediba taudia be Dirava ena Basileia idia abia isi. Keriso be tuari oreana ta ia gaukaralaia lasi, unai Basileia ia durua totona. Ia gwau: “Lauegu Basileia be inai tanobada gauna lasi. Bema lauegu Basileia be inai tanobada gauna, egu hesiai taudia be do idia tuari, Iuda taudia edia imana dekena amo lau do idia hamauria. Gau tamona, lauegu Basileia be iniseni lasi.”​—Ioane 18:36.

“Ta Ta Dekenai Do Umui Lalokau Henia”

Tuari amo gini siri karana be tomadiho momokanina ena toana ta. Iesu ia gwau: “Unai dekena amo taunimanima ibounai do idia diba umui be lauegu diba tahua taudia, ta ta dekenai do umui lalokau henia dainai.” (Ioane 13:35) Taunimanima milioni momo be idia moale badina idia itaia orea ta ese unai lalokau ia hahedinaraia, herevana tuari kohudia idia abia lasi dainai ma haida ese idia hevasehalaia, dibura ruma dekenai idia atodia, o idia hamasea.

Nazi ese idia abia Europe tanona ai, gavamani taudia ese Iehova ena Witnes taudia 10,000 bamona idia hadiburaia badina tuari amo idia gini siri, idia 3,000 mai kahana be dibura kamepadia lalonai idia atoa. Unai nega lalodiai danu, United States ai Witnes taudia 4,300 mai kahana idia hadiburaia, badina idia ura lasi tuari lalonai idia vareai. German bona America ai idia noho Witnes taudia be tuari kohudia idia abia lasi bona edia Keristani tadikaka taihu o ma haida idia tuari henidia lasi. Bema idia gwau idia be edia tadikaka bona ma haida idia lalokau henia, to idia tuari henidia be maoro, a?

Taunimanima momo idia laloa tuari karadia be gimaia karadia. To, mani oi laloa: Aposetolo edia negai, Keristani taudia haida idia roho mauri, ena be dagedage bada idia davaria, bona edia inai taudia idia tuari henidia lasi. Roma edia gavamani mai goadana ese Keristani taudia ibounai ia haorea diba lasi. Hari inai negai idia noho Keristani taudia momokanidia be tuari lalonai idia vareai lasi danu. Idia ese edia inai taudia idia tuari henia lasi, to mai edia ura bada ida Dirava ena heduru dekenai idia tabekau. Baibel ia gwau: “Lauegu lalokau taudia e, dika ena davana do umui henia lasi, davana henia be, Dirava sibona. Badina be Buka Helaga ia gwau: “Lohiabada ia gwau, ‘Dika ena davana be lau sibona ese do lau karaia.’”​—Roma 12:19.

[Maua rau 30 ai]

DIRAVA ESE IA HANAMOA TUARIDIA

Keriso ia do mai lasi bona lagani handred momo gunanai, Dirava be Israela besena ia abia hidi, unai bese be idau momokani. Nega haida Dirava ese gwaumaoro ia henia unai bese taudia ese tuari oreana ta idia karaia bena tuari lalonai idia vareai totona. Israela taudia be Kanana tanona ai​—Dirava ia gwauhamata Aberahamo dekenai do ia henia tanona​—idia do vareai lasi neganai Dirava ese Israela taudia ia hamaoroa herevana be inai: “Lohiabada, emui Dirava, ese umui emui siahu henunai unai bese [ibounai 7] do ia atodia neganai, bona umui halusidia neganai, do umui aladia ore momokani. Idia danu do umui maino lasi, bona umui bogahisihisi henidia lasi.” (Deuteronomi 7:1, 2) Unai dainai, Israela taudia edia Ami Jeneral Iosua be ena inai taudia ia halusia, “Israela ena Dirava, ia oda henia hegeregerena.”​—Iosua 10:40.

Oi laloa unai be dagedege karana badina Israela taudia be mataganigani dalanai idau tano idia abia, a? Lasi. To, unai tano taudia be dirava koikoidia idia tomadiho henia, idia ala-ala, bona matabodaga kara dika rohorohodia idia karaia. Unai sibona lasi, to natudia be lahi ai idia bouboulaia. (Numera 33:52; Ieremia 7:31) Dirava be helaga, hahemaoro goeva, bona taunimanima ia lalokau henia dainai, unai ese ia doria kara mirodia ibounai ia kokia totona. To danu, Iehova be taunimanima edia kudouna ia diba​—hari inai negai ia noho ami opesa ta be unai bamona ia karaia diba lasi​​—⁠bona kara dika idia dadaraia vaitani bona Ia idia hesiai henia taudia sibona ia hamauria.

[Foto rau 31 ai]

Oi laloa Iesu ia ura iena hahediba taudia idia tuari, unai amo ia eiava edia Keristani tadikaka taihu idia hamauria, a?

[Foto rau 31 ai]

1945 ai: Iehova ena Witnes taudia be Buchenwald ena dibura kamepa amo idia ruhaia murinai