Wolo ɖenɖe tɔm wɛɛ yɔ

Wolo tɔm ñʋŋ ɖeɖe

ÑƖM MBƲ PƖWƐ ÐO-WONDU ÐƖÑƆƆZƖYƐ TAA YƆ

Ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ sɩm lɔɔɖɩyɛ nɖɩ ɖɩmakɩ tatasɩ yɔ

Ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ sɩm lɔɔɖɩyɛ nɖɩ ɖɩmakɩ tatasɩ yɔ

“Lɔɔɖɩyɛ naɖɩyɛ kaawɛ Preeziili ɛjaɖɛ taa nɛ ɖɩmakɩ tatasɩ, nɛ patɩŋɩɣnɩ ɖɩ-yɔɔ nɛ posusuu Kewiyaɣ tɔm nɛ ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ kaasɩm-ɖɩ. Pɩɩkɛ Yehowa ɛgbɛyɛ lɔɔɖɩyɛ.”​—Nathaniel A. Yuille, pɩnaɣ 1938 taa.

KPAƔNƖ pɩnaɣ 1930 nɛ piwolo 1935 lɛ, Kewiyaɣ tɔm susuu tʋmɩyɛ taaɖɔŋ lɛɛ lɛɛ Preeziili ɛjaɖɛ taa. Ɛlɛ pɩtalɩ pɩnaɣ 1935 taa lɛ, nʋmɔʋ lɩzɩyaa Nathaniel nɛ Maud Yuille pama Joseph F. Rutherford weyi ɛcɔŋnaɣ tɔm susuu tʋmɩyɛ yɔɔ alɩwaatʋ ndʋ tɩ-taa yɔ takayaɣ. Peheyi-i se pɔsɔɔlaa se paha pa-tɩ faaa nɛ pala tɔm susuu tʋmɩyɛ, nɛ paa le petiyini-wɛ yɔ pa-taa lakɩ leleŋ se powolo.

Pʋbʋ taa lɛ, Nathaniel kaawɛnɩ pɩnzɩ 62 nɛ ɛɛmʋ hɛzʋʋ habɛ nɛ kondolokonaa labʋ tʋmɩyɛ taa. Ɛɛkɛ Ɛsɔ sɛtʋ tʋmɩyɛ ñʋʋdʋ Yehowa Aseɣɖe Tɩnaa ɛgbɛyɛ nɖɩ ɖɩɩwɛ San Francisco, Kalifɔrnii, Etaazuunii yɔ, ɖɩ-taa. Ɛɛñɔɔzɩ tɔm susuu tʋmɩyɛ camɩyɛ nɛ ɛlabɩnɩ tʋmɩyɛ wondu ndʋ tɩ-yɔɔ pamakɩ tatasɩ yɔ tɔm susuu taa. Lɛɣtʋ ndʋ ɛɛwɛna nɛ ɛzɩma ɛhaɣaɣ ɛ-tɩ faaa yɔ, piyeba nɛ alɩwaatʋ ndʋ ɛpɩsɩ Preeziili ɛgbɛyɛ piliŋa yɔɔ cɔnɩyʋ yɔ, ɛpɩzɩ nɛ ɛla tʋmɩyɛ nɖɩ camɩyɛ.

Nathaniel nɛ Maud patalɩ Preeziili pɩnaɣ 1936 taa, pa nɛ Antonio P. Andrade. Ɛɛkɛ nʋmɔʋ lɩzɩyʋ nɛ ɛnʋ ɖɛzaɣnɩ-wɛ tɔm. Paakpɛndɩnɩ wondu ndʋ tɩwɛnɩ wazaɣ siŋŋ yɔ: Menziiniwaa 35 mba pɔ-yɔɔ pamakɩ tatasɩ yɔ, nɛ lɔɔɖɩyɛ nɖɩ ɖɩmakɩ tatasɩ yɔ. Ajɛɛ wena akɩlɩ paɣlʋʋ tɛtʋ yɔɔ yɔ a-taa lɛ, Preeziili kɛnɩ kagbanzɩ ñɩnɖɛ. Nɛ alɩwaatʋ ndʋ tɩ-taa lɛ, tɔm susuyaa 60 ɖeke kaawɛnɩ peeɖe. Ɛlɛ tɔm susuu wondu kɩfatʋ ndʋ, tɩɩsɩnɩ tɔm susuyaa mba nɛ posusi laŋhɛzɩyɛ tɔm ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ pɩnzɩ pazɩ taa.

Nathaniel nɛ Maud Yuille patalɩ Preeziili ɛgbɛyɛ piliŋa taa nɛ pɩla fenaɣ lɛ, pala kajalaɣ Ɛsɔ sɛtʋ kigbeɣluu * Sao Poolo tɛtʋ taa. Pɩwɛ ɛzɩ Maud kaasanɩ tɔm susuu lɔɔɖɩyɛ nɛ ɛyaanɩ ɛyaa se pɔkɔɔ nɛ pewelisi samaɣ taa tɔm yɔ, nɛ ɛyaa 110 kɔɔ. Kigbeɣluu ŋgʋ, kɩkpazɩ tɔm susuyaa ɖoŋ nɛ kiseɣti-wɛ se patasɩ pana ñaɣʋ tɔm susuu taa nɛ pɩkɩlɩ. Pɔ-tɔm susuu taa, paakpɛlɩkɩ ɛzɩma palabɩnɩ tʋmɩyɛ takayɩsɩ, aseɣɖe lɩzʋʋ takayɩsɩ nɛ menziiniwaa mba pɔ-yɔɔ pamakɩ tatasɩ nzɩ palɩzɩ-sɩ Aŋglɛɛ, Caama, Hɔŋgirii, Pɔlɔɔñɩ, nɛ Ɛsɩpaañɩ kʋnʋmɩŋ taa yɔ.

Lɔɔɖɩyɛ ɖɩnɛ yɔ, ɖɩsɩnaa nɛ posusi laŋhɛzɩyɛ tɔm ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ Preeziili ɛjaɖɛ taa

Pɩnaɣ 1937 taa, palabɩ Ɛsɔ sɛtʋ kigbeɣliŋ Sao Poolo, Rio de Janeiro, nɛ Curitiba tɛtʋ taa nɛ piyele nɛ tɔm susuu tʋmɩyɛ ɖɛɛnɩ ɛzɩdaa. Lɔɔɖɩyɛ nɖɩ pamakaɣnɩ tɔm susuu tatasɩ yɔ, ɖɩtɩŋaɣ tɔm susuyaa wayɩ kpaɣ ɖɩɣa nɛ ŋwolo ɖɩɣa. José Maglovsky kaakɛ evebu alɩwaatʋ ndʋ tɩ-taa. Ɛma pʋwayɩ se: “Ðɩsɩɣaɣ ɖa-takayɩsɩ taabɩlɩ nakʋyʋ yɔɔ nɛ alɩwaatʋ ndʋ pamakɩ tɔm ndʋ pakpaɣ tataɣ yɔɔ nɛ ɛyaa lɩɩ se pana mbʋ pɩlakɩ yɔ lɛ, ɖɩyɔɔdɩnɩ-wɛ.”

Pamɩyɩsaɣ ɛyaa lɩm pɔsɩ taa, nɛ pɩ-cɔlɔ lɛ ɛyaa mba pɔkɔm nɛ paya lɩm yɔ, pɛwɛɛ nɛ pohoyuu wɩsɩ. Pɩhaɣaɣ tɔm susuyaa waɖɛ se patɩŋnɩ tatasɩ nzɩ pɔ-lɔɔɖɩyɛ makaɣ yɔ sɩ-yɔɔ nɛ posusi-wɛ tɔm. Alɩwaatʋ ndʋ pamakaɣ Koobu Rutherford lɩm mɩyɩsʋʋ tɔm tataɣ yɔɔ nɛ pɛɖɛzɩɣ-tʋ Pɔrtiigaalɩ kʋnʋŋ taa yɔ, ɛyaa kɔm nɛ pɔcɔɔ lɔɔɖɩyɛ nɛ pata nɛ pewelisiɣ. Pʋwayɩ lɛ, pamakaɣ Kewiyaɣ hendu Pɔlɔɔñɩ kʋnʋŋ taa nɛ pamɩyɩsɩɣ mba paha pa-tɩ yɔ lɩm. Koobiya teɣaɣ hendu kʋnʋmɩŋ ndɩ ndɩ taa nɛ patɩŋɩɣ hendu ndʋ pamakaɣ tataɣ yɔɔ yɔ. Pɩnaɣ 1938 tɛ annuaire kɛdaa se: “Pɩtɔzʋʋ-ɖʋ ɛzɩma Pantekooti kɩyakʋ wiye paa weyi ɛnɩɣaɣ tɔm ɛ-maɣmaɣ ɛ-kʋnʋŋ taa yɔ.”

Kigbeɣliŋ ɛnɩ ɩ-wayɩ, paa kujuka ŋga lɛ, paa tɛʋ ɛnɩɣ yaa wɩsɩ ɛñakɩ yɔ, ɛyaa pɩzaɣ se pewelisi Bibl taa tɔm ndʋ patɩŋaɣnɩ lɔɔɖɩyɛ yɔɔ nɛ pamakɩ-tʋ tataɣ yɔɔ yɔ ɖenɖe ɛyaa cakɩ nɛ pamʋʋ helim yɔ, pa-ɖɩsɩ taa, tadɛɛ sɔsɔna lona wena awɛ Sao Poolo tɛtʋ hɛkʋ taa nɛ tɛtʋ ndʋ tɩwɛ Sao Poolo cɔlɔ yɔ, tɩ-taa. Paa fenaɣ ŋga lɛ, tɔm susuyaa wokaɣni lɔɔɖɩyɛ nɛ ɖɩmakɩ tatasɩ Sao Poolo hayo kiŋ wɩsɩ ɖɩɖʋyɛ taa tɛtʋ natʋyʋ taa nɛ canasɩ 3000 nzɩ sɩɩwɛ peeɖe yɔ siwelisiɣ. Tɛtʋ ndʋ, tiiposini Sao Poolo ɛzɩ kilomɛtanaa 97 mbʋ yɔ. Alɩwaatʋ wɛɛ nɛ tɩɖɛɣ lɛ, ɛgbɛyɛ naɖɩyɛ ñɔ peeɖe nɛ ɖihukuu camɩyɛ. Paa Kewiyaɣ tɔm susuyaa mba, panɩɣaɣ siziŋ pa-kʋdɔŋ yɔɔ kɔyɔ, paha-wɛ nʋmɔʋ se powolo canasɩ lɛɛsɩ cɔlɔ tɛtʋ lɛɛtʋ taa nɛ posusi-sɩ laŋhɛzɩyɛ tɔm.

Pɩtalɩ pɩnaɣ 1938 taa lɛ, pakpaɣ Kewiyaɣ laŋhɛzɩyɛ tɔm tatasɩ yɔɔ Pɔrtiigaalɩ kʋnʋŋ taa. Kɩyakʋ ŋgʋ patɩmɩɣ sɩɖaa yɔɔ yɔ, lɔɔɖɩyɛ cɔwaɣ pɩlaŋ yɔɔ nɛ ɖɩmakɩ tatasɩ sɩnɛ: “Le sɩɖaa wɛɛ?,” “Yehowa,” nɛ “ñɩm.” Ɛyaa ɛzɩ 40000 mba pɔkɔŋaɣ nɛ patɩmɩɣ pa-sɩɖaa yɔɔ yɔ, pewelisi tatasɩ nzɩ.

Cooci ñʋndɩnaa taasɔɔlɩ Bibl taa toovenim ndʋ posusaɣ yɔ, nɛ ɖoŋ ɖoŋ lɛ peseɣtaɣ komina ñʋndɩnaa se paɖaŋ lɔɔɖɩyɛ nɖɩ nɛ ɖitaasusi tɔm. Koobu Yuille halʋ kɛdaa se kɩyakʋ nakʋyʋ fada nɔɔyʋ seɣti ɛyaa samaɣ se kɔcɔɔ lɔɔɖɩyɛ nɖɩ nɛ kata nɛ kaɖɩɣ koobiya nʋmɔʋ nɛ pataasusi tɔm. Ɛlɛ komina kaɖɩka sɔsɔɔ ŋga kɔcɔŋnaɣ egeetiye nɖɩ ɖɩ-yɔɔ yɔ nɛ polisi ñʋndɩnaa pɔkɔɔ peeɖe nɛ pewelisi tɔm tɩŋa. Kaɖɩka sɔsɔɔ ŋga, ketisi nɛ kamʋ ɖa-takayɩsɩ nɛ pʋcɔ kɛɖɛɛ. Nɛ samaɣ tɩpɩzɩ nɛ kala koobiya kɩdɛkɛdɩm nabʋyʋ puwiye. Paa paakaɖaɣnɩ koobiya mbʋ yɔ, pɩnaɣ 1940 tɛ annuaire ŋgʋ kɩyɔɔdɩ Preeziili tɔm yɔ, kɩtɔm se pɩnaɣ 1939 kaakɛ “alɩwaatʋ kɩbandʋ ndʋ tɩ-taa pɩwɛɛ se paa weyi lɛ, ɛsɛɛ Teokrasɩ Wiyaʋ Sɔsɔ nɛ ɛsa ɛ-hɩɖɛ yɔ.”

“Yehowa ɛgbɛyɛ lɔɔɖɩyɛ nɖɩ ɖɩmakɩ tatasɩ yɔ,” ɖɩkɔnɩ lɛɣzɩtʋ sɔsɔʋ siŋŋ tɔm susuu nʋmɔʋ taa Preeziili ɛjaɖɛ taa. Ðɩsɩnaa nɛ Kewiyaɣ tɔm talɩ ɛyaa miiliyɔɔwaa sakɩyɛ. Paa paapɛdɩ lɔɔɖɩyɛ nɖɩ pɩnaɣ 1941 taa kɔyɔ, Yehowa Aseɣɖe Tɩnaa sakɩyɛ wobi pɩ-yɔɔ nɛ posusuu Kewiyaɣ laŋhɛzɩyɛ tɔm laŋa kɩbana tɩnaa mba pɛwɛ Preeziili ɛjaɖɛ kpeekpe taa yɔ.​—Pɩlɩnɩ ɖo-wondu ɖɩñɔɔzɩyɛ taa Preeziili ɛjaɖɛ taa.

[Pɩ-tɛɛ tɔm]

^ tay. 7 Ɛsɔ sɛtʋ kigbeɣliŋ kaakɛ kigbeɣliŋ weyi ɩ-taa paalabɩ ɖʋtʋ nɛ koobiya lɩɣ nɛ posusuu laŋhɛzɩyɛ tɔm yɔ.