Sikʼ li naʼlebʼ

Sikʼ li xtusulal naʼlebʼ

NAʼLEBʼ RE TZOLOK 51

Joʼnimal naqanaw chirix li Jehobʼa?

Joʼnimal naqanaw chirix li Jehobʼa?

«Aawikʼin taxaq kawaqebʼ xchʼool chixjunil li nekeʼnawok laakʼabʼaʼ, xbʼaan naq inkʼaʼ nakakanabʼebʼ xjunes li nekeʼsikʼok aawe, at Qaawaʼ» (SAL. 9:11).

BʼICH 56 Vive la verdad

RUʼUJIL LI TZOLOM *

1, 2. Joʼ naxkʼut li kikʼulmank rikʼin laj Angelito, kʼaru tento tqabʼaanu chiqajunqal?

MA AJ Testiiw re li Jehobʼa laanaʼ laayuwaʼ? Wi joʼkan, misach saʼ aachʼool naq li wank saʼ amiiwil rikʼin li Jehobʼa moko naqechani ta rikʼin li qanaʼ qayuwaʼ. Usta ebʼ aʼan nekeʼkʼanjelak chiru li Jehobʼa malaj inkʼaʼ, chiqajunqal tento tqakʼe qaqʼe re wank choʼq ramiiw li Yos.

2 Qilaq li kikʼulmank rikʼin laj Angelito jun li qechpaabʼanel, li xjunkabʼal aj Testiiw naq xkʼiik chaq. Naq toj saaj chaq narekʼa naq moko jwal nachʼ ta wank rikʼin li Yos. Aʼan naxye: «Ninkʼanjelak chaq chiru li Jehobʼa yal re xbʼaanunkil li naxbʼaanu linjunkabʼal». Abʼan, kixkʼe xhoonal re rilbʼal xsaʼ li Santil Hu ut chi xkʼoxlankil rix li naxye, ut rajlal kiʼok chi tijok. Aʼan naxye kʼaru kikʼulmank: «Xinkʼe reetal naq kaʼajwiʼ rikʼin xnawbʼal ru chiʼus li Jehobʼa, linraarokil Yuwaʼ, tinjiloq chixkʼatq». Li kixkʼul nokooxkʼe chi xkʼoxlankil wiibʼ li xninqal ru patzʼom: Kʼaʼut naq moko juntaqʼeet ta xnawbʼal wiibʼ oxibʼ li naʼlebʼ chirix li Jehobʼa rikʼin xnawbʼal ru chiʼus? Ut, chanru tqanaw ru li Jehobʼa?

3. Kʼaʼut naq moko juntaqʼeet ta xnawbʼal wiibʼ oxibʼ li naʼlebʼ chirix li Jehobʼa rikʼin xnawbʼal ru chiʼus?

3 Maare naqakʼoxla naq naqanaw ru li Jehobʼa xbʼaan naq naqanaw li xkʼabʼaʼ malaj wiibʼ oxibʼ li naʼlebʼ chirix li naxye ut naxbʼaanu. Abʼan, re xnawbʼal ru chiʼus toj wank kʼaru naʼajmank. Tento tqakʼe qahoonal re xnawbʼal ru ut re xnawbʼal li xchaqʼal ru naʼlebʼ. Kaʼajwiʼ chi joʼkan tooruuq xtawbʼal ru kʼaru naʼekʼasink re chi aatinak ut chi xbʼaanunkil junaq li naʼlebʼ. Aʼin tooxtenqʼa chi xnawbʼal ma nawulak chiru li naqabʼaanu ut li naqakʼoxla. Naq ak xqataw ru li naroybʼeni li Jehobʼa naq tqabʼaanu, tento tqayuʼami.

4. Chanru tooxtenqʼa xtzʼilbʼal rix wiibʼ oxibʼ li eetalil li wank saʼ li Santil Hu?

4 Maare wiibʼ oxibʼ li kristiʼaan tooʼeʼxseʼe xbʼaan naq naqaj kʼanjelak chiru li Jehobʼa, ut maare qʼaxal xikʼ wiʼ chik tooʼeʼril naq tooʼoq chi wulak saʼebʼ li chʼutam. Abʼan, wi naqakʼojobʼ qachʼool rikʼin li Jehobʼa, aʼan maajunwa tooxkanabʼ qajunes. Chi joʼkan, tqakawresi qibʼ re naq junelik toowanq choʼq ramiiw. Ma tzʼaqal yaal naq tooruuq xnawbʼal ru chiʼus li Jehobʼa? Joʼkan tzʼaqal. Li eetalil li keʼxkanabʼ laj Moises ut li awabʼej David, usta ebʼ aj maak ajwiʼ joʼ laaʼo, naxkʼutbʼesi naq tooruuq xbʼaanunkil. Anaqwan ok qe chi xtzʼilbʼal rix li keʼxbʼaanu ut tqil chanru xeʼruuk xnawbʼal ru li Jehobʼa, ut kʼaru li chaabʼil naʼlebʼ tqatzol rikʼinebʼ.

LAJ MOISES KIRIL LI ANI «INKʼAʼ NAʼILMANK RU»

5. Kʼaru kixbʼaanu laj Moises?

5 Laj Moises kixyuʼami li kixtzol. Naq wank 40 chihabʼ re, kiʼokenk chirixebʼ laj Israel, li xtenamit li Yos, ut inkʼaʼ kiraj naq tnaweʼq ru joʼ «xyum [li] xrabʼin laj Parahón» (Heb. 11:24). Laj Moises kixtzʼeqtaana li wankilal. Naq kiʼokenk chirixebʼ laj Israel, li kaw minbʼilebʼ chaq ru chi kʼanjelak choʼq moos saʼ li tenamit Egipto, kixkʼe ribʼ saʼ xikʼilal rikʼin laj Faraon, jun li xnimal ru awabʼej li naʼilmank chaq joʼ jun yos. Relik chi yaal, laj Moises kixkʼutbʼesi naq qʼaxal nim li xpaabʼal ut naxkʼojobʼ xchʼool rikʼin li Yos. Aajel ru xbʼaanunkil aʼin re naq junelik toowanq choʼq ramiiw li Jehobʼa (Prov. 3:5).

6. Kʼaru naqatzol rikʼin li eetalil li kixkanabʼ laj Moises?

6 Kʼaru li naʼlebʼ naqatzol? Joʼ laj Moises, aʼ yaal qe chiqajunqal ma tookʼanjelaq chiru li Yos ut tooʼokenq saʼ li xtenamit malaj inkʼaʼ. Wi naqasikʼ kʼanjelak chiru li Jehobʼa, maare tqatzʼeqtaana li nawulak chiqu ut tqakuy li xikʼ ileʼk saʼ ruqʼ li inkʼaʼ nekeʼxnaw ru. Abʼan, wi naqakʼojobʼ qachʼool rikʼin li qachoxahil Yuwaʼ chʼolchʼo chiqu naq tooxtenqʼa.

7, 8. Kʼaru inkʼaʼ kixkanabʼ xtzolbʼal laj Moises?

7 Laj Moises inkʼaʼ kixkanabʼ xtzolbʼal li xchaabʼil naʼlebʼ li Jehobʼa ut xbʼaanunkil li rajom. Jun eetalil, naq li Jehobʼa kixtaqla chi risinkil li tenamit Israel rubʼel xwankil laj Egipto, laj Moises kixuwak ut naabʼal sut kixye re li Jehobʼa naq moko kawresinbʼil ta re xbʼaanunkil li kʼanjel aweʼ. Abʼan li Yos qʼaxal kixtoqʼobʼa ru ut kixtenqʼa (Ex. 4:10-16). Saʼ xkʼabʼaʼ aʼin, laj Moises kiruuk xyeebʼal re laj Faraon li kawil esil chirix li raqbʼa aatin. Moqon, kiril chanru naq li Jehobʼa kiroksi li xwankilal naq kixkolebʼ laj Israel ut kixsach ru laj Faraon ut ebʼ laj puubʼ saʼ li Kaqi palaw (Ex. 14:26-31; Sal. 136:15).

8 Naq ak kirisihebʼ saʼ li tenamit Egipto, ebʼ laj Israel junelik yookebʼ chi wechʼink. Chiru li qʼehil aʼan, laj Moises kixkʼe reetal li xnimal ru xkuyum li Jehobʼa rikʼin li tenamit li kirisi chaq rubʼel xwankil laj Egipto (Sal. 78:40-43). Kiril ajwiʼ naq li Jehobʼa qʼaxal naxkubʼsi ribʼ naq inkʼaʼ kixsachebʼ ru laj Israel, saʼ xkʼabʼaʼ naq laj Moises kixtzʼaama chiru naq mixbʼaanu aʼin (Ex. 32:9-14).

9. Chanru naxchʼolobʼ Hebreos 11:27 li xwanjik laj Moises rikʼin li Jehobʼa?

9 Chirix li relik chaq Egipto, laj Moises kiruuk chi wank saʼ tzʼaqal amiiwil rikʼin li Jehobʼa, chanchan tawiʼ naq yook chi rilbʼal ru li xchoxahil Yuwaʼ (taayaabʼasi Hebreos 11:27). Relik chi yaal, li Santil Hu naxchaqʼbʼe: «Li Qaawaʼ naʼaatinak tzʼaqal chiru laj Moisés joʼ naʼaatinak junaq winq rikʼin li ramiiw» (Ex. 33:11).

10. Kʼaru tento tqabʼaanu re naq tqanaw ru chiʼus li Jehobʼa?

10 Kʼaru naxkʼut chiqu aʼin? Re naq tooruuq xnawbʼal ru chiʼus li Jehobʼa, moko tzʼaqal ta rikʼin xnawbʼal li xchaabʼil naʼlebʼ, tento tqabʼaanu li rajom. Ut, kʼaru li rajom li Jehobʼa saʼebʼ li qakutan? Li Santil Hu naxsume: «Naq chixjunilebʼ teʼkoleʼq ut toxeʼxtaw ru kʼaru li yaal» (1 Tim. 2:3, 4). Jun li naʼlebʼ re xbʼaanunkil li rajom aʼan xtenqʼankilebʼ li kristiʼaan chi xnawbʼal ru.

11. Kʼaʼut naq tqanaw ru chiʼus li Jehobʼa naq tqatenqʼahebʼ li junchʼol chi xnawbʼal ru?

11 Chʼolchʼo naq tqanaw ru chiʼus li Jehobʼa naq tqatenqʼahebʼ li junchʼol chi xnawbʼal ru. Jun eetalil, kutan saqenk naq natoqʼobʼank u naq nokooxbʼeresi chi xtawbʼalebʼ li kristiʼaan li qʼunebʼ xchʼool (Juan 6:44; Hech. 13:48). Naqakʼe reetal li xwankil li Raatin li Yos naq li yookebʼ chi xtzolbʼal li Santil Hu qikʼin nekeʼruuk xkanabʼankil li yiibʼ aj naʼlebʼ ut nekeʼxtiqibʼ ribʼ rikʼin li akʼ yuʼam (Col. 3:9, 10). Ut li Jehobʼa naxkʼut li xkuyum naq naxkʼe naabʼal xhoonalebʼ li kristiʼaan saʼ li qateep re naq teʼxnaw ru ut teʼkoleʼq (Rom. 10:13-15).

12. Joʼ naxye saʼ Exodo 33:13, kʼaru kixpatzʼ laj Moises re li Yos, ut kʼaʼut kixpatzʼ aʼin?

12 Oxloqʼ chiru laj Moises wank saʼ amiiwil rikʼin li Jehobʼa. Usta ak kixbʼaanu naabʼal li sachbʼachʼoolej saʼ xkʼabʼaʼ li Yos, laj Moises kixkubʼsi ribʼ chi anchal xchʼool naq kixpatzʼ xtenqʼ re li Jehobʼa re naq truuq xnawbʼal ru chiʼus (taayaabʼasi Exodo 33:13). Saʼ li kutan aʼan numenaq 80 chihabʼ wank re laj Moises, abʼan naxnaw naq toj naabʼal tixtzol chirix li xchoxahil Yuwaʼ li qʼaxal narahok.

13. Bʼar wank li naʼlebʼ li nokooxtenqʼa chi xkʼutbʼesinkil naq oxloqʼ chiqu wank choʼq ramiiw li Yos?

13 Kʼaru chaabʼil naʼlebʼ naqatzol? Maakʼaʼ naxye jarubʼ chihabʼ qokik chi kʼanjelak chiru li Jehobʼa, junelik tqoxloqʼi naq wanko choʼq ramiiw. Jun li naʼlebʼ li naqabʼaanu re xkʼutbʼesinkil aweʼ aʼan naq nokootijok chiru.

14. Kʼaʼut naq jwal aajel ru li tijok re xnawbʼal ru chiʼus li Jehobʼa?

14 Naru nokoowank saʼ tzʼaqal amiiwil wi naqaye chi chʼolchʼo ru li naqekʼa. Joʼkan naq, rajlal chootijoq re naq tooruuq jilok chixkʼatq li Jehobʼa, ut mooxuwak chi xyeebʼal re li naqekʼa ut li naqakʼoxla (Efes. 6:18). Li xKrista jun li qechpaabʼanel li nachalk Turquia naxchʼolobʼ: «Jar wa ninye re li Jehobʼa li ninkʼoxla ut nawil chanru nikinxtenqʼa, qʼaxal ninra ut qʼaxal ninkʼojobʼ inchʼool rikʼin. Naq ninkʼe reetal chanru naxsume lintij naxbʼaanu naq twil joʼ Linyuwaʼ ut li Wamiiw».

«JUN LI WINQ CHAABʼIL JOʼ NARAJ LINCHʼOOL»

15. Kʼaru kixye li Jehobʼa chirix li awabʼej David?

15 Li awabʼej David kiyoʼlaak saʼ jun tenamit li ak qʼaxtesinbʼil re kʼanjelak chiru li Yos. Abʼan moko kaʼaj tawiʼ kixtaqe li xpaabʼal li xjunkabʼal. Aʼan ajwiʼ kixsikʼ wank choʼq ramiiw li Yos, ut li Jehobʼa qʼaxal kixra. Relik chi yaal, kixye naq laj David aʼan jun li winq li naxkʼe xsahil xchʼool (Hech. 13:22). Kʼaru kixbʼaanu laj David re wank tzʼaqal saʼ amiiwil rikʼin li Jehobʼa?

16. Kʼaru kixtzol li awabʼej David chirix li Jehobʼa naq kiril li yobʼtesihom?

16 Laj David kixnaw chirix li Jehobʼa naq kiril li xyobʼtesihom. Saʼ xsaajilal, naabʼal li hoonal kixnumsi chiru taqʼa chi xchʼolaninkil ebʼ li xkarneer li xyuwaʼ. Maare saʼ li hoonal aʼan kixtikibʼ xkʼoxlankil rix li xbʼaanuhom li Jehobʼa. Jun eetalil, naq naxkaʼya li choxa chiru li qʼoqyink, moko kaʼaj tawiʼ naril jun tuubʼ chi chahim, naxkʼe bʼan reetal li xchaabʼil naʼlebʼ laj yobʼtesihom re. Aʼin kiʼekʼasink re chi xtzʼiibʼankil: «Li choxa naxye resil xloqʼal li Qaawaʼ, chixjunil li wank taqeʼq naxpuktesi li xninqal ru xbʼaanuhom» (Sal. 19:2, 3). Naril ajwiʼ li xchoxahil naʼlebʼ li Jehobʼa naq naxkʼoxla rix chanru yobʼtesinbʼil li winq (Sal. 139:14). Naq kiraj xtawbʼal ru li xnimal ru xbʼaanuhom li Yos, kirekʼa naq maakʼaʼ naʼok wiʼ (Sal. 139:6).

17. Kʼaru tooruuq xtzolbʼal wi naqakʼoxla rix li yobʼtesihom?

17 Kʼaru li chaabʼil naʼlebʼ naqatzol? Qakʼehaq qachʼool chirix li yobʼtesihom. Miqakʼojobʼ qachʼool kaʼajwiʼ rikʼin li wank saʼ li chʼinaʼusil naʼajej aʼin li kixyobʼtesi li Jehobʼa; qilaq bʼan naq sachbʼachʼoolej li xyobʼtesihom. Naq yooqo xbʼaanunkil li qakʼanjel rajlal kutan, qakʼoxlaq kʼaru naxkʼut chiqu chirix li Yos li wank saʼ li qasutam: li cheʼkʼaam, ebʼ li xul ut ebʼ li poyanam. Chi joʼkan, wulaj wulaj tqataw li chaabʼil naʼlebʼ chirix li Qayuwaʼ li qʼaxal narahok (Rom. 1:20). Ut tqil naq rajlal kutan yook chi kʼiik li qarahom chirix.

18. Joʼ naxkʼut li Salmo 18, kʼaru kixkʼe reetal laj David?

18 Laj David kixkʼe reetal naq kitenqʼaak xbʼaan li Jehobʼa. Jun eetalil, naq kixkol li xkarneer li xyuwaʼ saʼ ruqʼ jun li tzʼuqtzʼun malaj oso, ut jun li kaqkoj, kixkʼe reetal naq kaʼajwiʼ rikʼin li xtenqʼ li Jehobʼa kiruuk xkamsinkilebʼ li kʼicheʼil xul aʼin. Naq kixkamsi laj Goliat li nimla winq, kixkʼe tzʼaqal reetal naq li Jehobʼa yook chi bʼeresink re (1 Sam. 17:37). Ut kixkʼe ajwiʼ reetal naq li Jehobʼa kiʼokenk chi xtenqʼankil naq kiruuk xkolbʼal ribʼ chiru li awabʼej Saul, li kʼajoʼ naxkaqali (Sal. 18, xjolomil li tasal). Jun li qʼetqʼet aj poyanam tixye raj naq xjunes kixbʼaanu chixjunil aʼin. Abʼan laj David kixkubʼsi ribʼ ut chi joʼkan kiruuk rilbʼal naq li Jehobʼa natenqʼank re saʼ li xyuʼam (Sal. 138:6).

19. Kʼaru naxkʼut chiqu li eetalil li kixkanabʼ laj David?

19 Kʼaru naxkʼut chiqu li eetalil li kixkanabʼ laj David? Moko kaʼaj tawiʼ tqapatzʼ re li Jehobʼa naq tooxtenqʼa, tento tqayal rilbʼal chanru ut joqʼe naxbʼaanu. Wi naqakubʼsi qibʼ ut naqakʼulubʼa li inkʼaʼ nokooruuk xbʼaanunkil, tqil chi kutankil naq li Jehobʼa naxkʼe qe li namaajeloʼk chiqu. Ut jar wa tqakʼe reetal naq nokooxtenqʼa, toowanq tzʼaqal saʼ amiiwil rikʼin. Joʼkan kixkʼul laj Isaac li nachalk Fiyi ut naabʼal chihabʼ rokik chi kʼanjelak chiru li Jehobʼa. Aʼan naxye: «Naq ninkʼoxla rix linyuʼam, ninkʼe reetal chanru yook intenqʼankil li Jehobʼa chalen naq xinʼok chi xtzolbʼal li Santil Hu. Chanchan tawiʼ naq yookin rilbʼal ru chi kutankil li Jehobʼa».

20. Kʼaru rusilal kixtaw laj David saʼ xkʼabʼaʼ naq kiwank tzʼaqal saʼ amiiwil rikʼin li Jehobʼa, ut kʼaru naqatzol chirix aʼin?

20 Laj David kixkʼam re rikʼin li xchaabʼil naʼlebʼ li Jehobʼa. Naq li Yos xooxyobʼtesi kixkʼe saʼ qachʼool xkʼambʼal qe rikʼin (Gen. 1:26). Naq qʼaxal tqanaw chirix li xchaabʼil naʼlebʼ, qʼaxal tooruuq xkʼambʼal qe rikʼin. Laj David kirilebʼ li poyanam joʼ tixbʼaanu raj li Jehobʼa, xbʼaan naq naxnaw chiʼus chanru nanaʼlebʼak li xchoxahil Yuwaʼ. Qakʼoxlaq li kixbʼaanu jun sut li awabʼej aweʼ. Kimaakobʼk chiru li Jehobʼa naq kixmux li xsumlajik rikʼin li xBat-Seba ut moqon kixtaqla chi xkamsinkil li xbʼeelom li ixq aʼin. Usta kitʼaneʼk saʼ li maak, li Jehobʼa kiruxtaana ru (2 Sam. 11:1-4, 15). Kʼaʼut? Xbʼaan naq laj David kixkʼam re rikʼin li Yos ut kiruxtaana ajwiʼ ru jalan chik li poyanam. Saʼ xkʼabʼaʼ naq laj David kiwank tzʼaqal saʼ amiiwil rikʼin li Jehobʼa, li Yos qʼaxal kixra ut kiroksi joʼ eetalil chiruhebʼ li junchʼol chik chi awabʼej re Israel (1 Rey. 15:11; 2 Rey. 14:1-3).

21. Joʼ naxye saʼ Efesios 4:24 ut 5:1, kʼaru rusilal naqataw naq naqakʼam qe rikʼin li Yos?

21 Kʼaru chaabʼil naʼlebʼ naqatzol? Tento tqakʼam qe rikʼin li Yos. Aʼin moko kaʼaj tawiʼ tixkʼam chaq usilal saʼ li qayuʼam, tooxtenqʼa ajwiʼ chi xnawbʼal ru chiʼus. Naq naqakʼe qaqʼe chi xkʼutbʼesinkil li xnaʼlebʼ ut li xbʼaanuhom li Yos saʼ li qayuʼam, naqakʼutbʼesi naq laaʼo li ralal xkʼajol (taayaabʼasi Efesios 4:24; 5:1).

QAKʼEHAQ QAQʼE CHI XNAWBʼAL RU CHIʼUS LI JEHOBʼA

22, 23. Kʼaru tkʼulmanq wi naqayuʼami li naqatzol chirix li Jehobʼa?

22 Joʼ xqil, li Jehobʼa naxkʼe ribʼ chi naweʼk rikʼin li xyobʼtesihom ut li Raatin. Saʼ li Santil Hu naqataw naabʼal li eetalil li keʼxkanabʼ li xmoos li Yos li inkʼaʼ keʼxqʼet ribʼ chiru ut naru naqakʼam qe rikʼinebʼ, joʼ laj Moises ut laj David. Li Jehobʼa ak kixbʼaanu li naʼajmank. Anaqwan laaʼo tento tqakʼe qaqʼe re xnawbʼal ru chiʼus.

23 Maajoqʼe tqakanabʼ xnawbʼal ru li Jehobʼa (Ecl. 3:11). Abʼan li wank tzʼaqal xwankil maawaʼ joʼnimal naqanaw chirix li Jehobʼa, aʼan bʼan kʼaru naqabʼaanu rikʼin li naqanaw chirix. Wi naqayuʼami li naqatzol ut naqayal qaqʼe chi xkʼambʼal qe rikʼin li Qayuwaʼ li jwal nokooxra, aʼan tjiloq chiqakʼatq (Sant. 4:8). Saʼ li Raatin chi chʼolchʼo ru naxye naq maajunwa tixkanabʼebʼ li nekeʼsikʼok re.

BʼICH 80 Prueben y vean que Jehová es bueno

^ párr. 5 Naabʼalebʼ li poyanam nekeʼxpaabʼ naq wank li Yos, abʼan moko nekeʼxnaw ta ru chiʼus. Kʼaru naraj xyeebʼal xnawbʼal ru li Jehobʼa? Ut, kʼaru tooruuq xtzolbʼal rikʼin laj Moises ut li awabʼej David chirix li wank saʼ tzʼaqal amiiwil rikʼin li Yos? Saʼ li tzolom aweʼ tqasume ebʼ li patzʼom aʼin.