Hechos 5:1-42

  • Laj Ananías ut li xSafira (1-11)

  • Ebʼ li apóstol nekeʼxbʼaanu naabʼal li sachbʼachʼoolej (12-16)

  • Nekeʼkʼeheʼk saʼ tzʼalam ut nekeʼisiik (17-21a)

  • Nekeʼkʼameʼk wiʼ chik chiruhebʼ li nekeʼtzʼaqonk saʼ li Nimla Raqlebʼaal Aatin rehebʼ laj judiiy (21b-32)

    • Tqapaabʼ li Yos joʼ awabʼej ut inkʼaʼ ebʼ li winq (29)

  • Laj Gamaliel nakʼehok naʼlebʼ (33-40)

  • Nekeʼxkʼe chi naweʼk li chaabʼil esil chirekabʼlal (41, 42)

5  Joʼkan bʼiʼ, jun li winq, aj Ananías xkʼabʼaʼ ut xSafira, li rixaqil, xeʼxkʼayi jun li chʼochʼ.  Abʼanan, li winq aʼin moko kixqʼaxtesi ta chixjunil li tumin ut maaʼani ajʼe kixye, kaʼajwiʼ re li rixaqil. Tojaʼ naq kixkʼam li relaʼ li tumin ut kixkʼe chaq rehebʼ li apóstol.  Abʼan laj Pedro kixye re: «Ananías, chanru naq laj Tza xʼekʼasink aawe chi xtikʼtiʼinkil li santil musiqʼej ut inkʼaʼ xaaqaxtesi chixjunil li tumin?  Ma maawaʼ tabʼiʼ aawe li chʼochʼ naq toj maajiʼ nakaakʼayi? Ut naq ak xaakʼayi, peʼyaal naq xatruuk raj xbʼaanunkil rikʼin li tumin li nakaawaj? Kʼaʼut xaakʼubʼ aʼin saʼ laachʼool? Moko winq ta xaatikʼtiʼi, li Yos bʼan xaatikʼtiʼi».  Saʼ li hoonal ajwiʼ naq kirabʼi aʼin, laj Ananías kitʼaneʼk chiru chʼochʼ ut kikamk. Ut chixjunilebʼ li xeʼnawok re aʼin xeʼroxloqʼi* li Yos.  Tojaʼ naq xeʼxaqliik ebʼ li saaj winq, xeʼxlan saʼ tʼikr, xeʼrisi ut xeʼxmuq chaq.  Oxibʼ hoor tana xkʼulbʼal aʼin naq kiʼok chaq li rixaqil ut maakʼaʼ naxnaw chirix li xkʼulmank.  Ut laj Pedro kixpatzʼ re: «Ye we, ma aʼin chixjunil xtzʼaq li chʼochʼ li xeekʼayi saʼ wiibʼal?». Aʼan kixye re: «Heeheʼ, aʼan chixjunil».  Tojaʼ naq laj Pedro kixye re: «Kʼaʼut xeekʼe eeribʼ saʼ aatin re xtikʼtiʼinkil li xsantil musiqʼej li Jehobʼa?* Kʼe reetal li xeʼmuquq re laabʼeelom wankebʼ saʼ okebʼaal ut tateʼrisi ajwiʼ laaʼat». 10  Saʼ junpaat kitʼaneʼk li ixq chi roq laj Pedro ut kikamk. Naq ebʼ li saaj winq xeʼok, xeʼxtaw chi kamenaq joʼkan naq xeʼrisi ut xeʼxmuq chaq chixkʼatq li xbʼeelom. 11  Joʼkan bʼiʼ, chixjunilebʼ li wankebʼ saʼ li chʼuut joʼ ajwiʼ li xeʼnawok re aʼin kʼajoʼ naq xeʼxuwak. 12  Ut saʼ xkʼabʼaʼ ebʼ li apóstol nabʼaanumank chaq naabʼal li sachbʼachʼoolej ut ebʼ li xninqal ru naʼlebʼ saʼ xyanqebʼ li qas qiitzʼin, ut ebʼ aʼan xeʼxchʼutubʼ ribʼ saʼ li naʼaj li naxkʼabʼaʼi li Xbʼe laj Salomón li Wank Xmu.* 13  Relik chi yaal naq ebʼ li junchʼol nekeʼxuwak chi ok saʼ xyanqebʼ, abʼan li tenamit us naʼaatinak chirixebʼ. 14  Joʼkan ajwiʼ, inkʼaʼ kixkanabʼ kʼihank li nekeʼpaabʼank re li Qaawaʼ, naabʼalebʼ li winq ut ebʼ li ixq. 15  Ebʼ li qas qiitzʼin nekeʼrisi ajwiʼ saʼebʼ li xnimal ru bʼe ebʼ li yaj ut nekeʼxkʼe chiru chʼaat, ut chi joʼkaʼin, naq tnumeʼq laj Pedro tixchʼeʼ rikʼin xmu wiibʼ oxibʼ rehebʼ aʼin. 16  Nekeʼwulak ajwiʼ naabʼalebʼ li qas qiitzʼin li wankebʼ saʼebʼ li tenamit chi xsutam Jerusalén nekeʼxkʼam ebʼ li yaj ut li rahobʼtesinbʼilebʼ xbʼaanebʼ li maaʼus aj musiqʼej ut chixjunilebʼ nekeʼkʼiraak. 17  Abʼan li xyuwaʼil aj tij ut chixjunilebʼ li wankebʼ rikʼin li nekeʼtaqenk re xkʼutumebʼ laj saduseey, yookebʼ tzʼaqal xjosqʼil. 18  Joʼkan naq xeʼxchap ebʼ li apóstol ut xeʼkʼeheʼk saʼ tzʼalam. Li tzʼalam aʼin wank saʼ tenamit. 19  Abʼan, chiru li qʼoqyink li xʼánjel li Jehobʼa* kixte rokebʼaal li tzʼalam, kirisihebʼ ut kixye rehebʼ: 20  «Ayuqex saʼ rochoch li Yos ut meekanabʼ xkʼebʼal resil li yuʼam aʼin re li tenamit». 21  Naq ak xeʼrabʼi aʼin, xeʼok saʼ li rochoch li Yos naq kisaqewk ut xeʼok chi kʼutuk. Joʼkan bʼiʼ, li xyuwaʼil aj tij ut li wankebʼ rochbʼeen xeʼwulak ut xeʼxchʼutubʼ chixjunil li nekeʼtzʼaqonk saʼ li Nimla Raqlebʼaal Aatin* rehebʼ laj judiiy joʼ ajwiʼ ebʼ li cheekel winq rehebʼ li ralal xkʼajol ebʼ laj Israel. Tojaʼ naq xeʼxtaqla xkʼambʼal chaq ebʼ li apóstol li wankebʼ saʼ tzʼalam. 22  Abʼan, naq ebʼ laj kʼaakʼalenel xeʼwulak aran inkʼaʼ xeʼtaweʼk saʼ li tzʼalam. Joʼkan naq xeʼsutqʼiik ut xeʼxkʼe resil. 23  Xeʼxye: «Xqataw chi tzʼaptzʼo li tzʼalam ut natʼno chiʼus ut ebʼ laj kʼaakʼalenel xaqxokebʼ chiru li okebʼaal. Abʼan naq xqate maaʼani xqataw chisaʼ». 24  Joʼkan bʼiʼ, naq xrabʼi aʼin li naʼilok re li rochoch li Yos ut ebʼ li xyuwaʼil aj tij xeʼsach xchʼool xbʼaan naq inkʼaʼ nekeʼxnaw chanru traqeʼq chixjunil. 25  Abʼan kiwulak jun li qas qiitzʼin ut kixye rehebʼ: «Kʼehomaq reetal ebʼ li winq li xeekʼehebʼ saʼ tzʼalam yookebʼ xtzolbʼal li tenamit saʼ rochoch li Yos». 26  Tojaʼ naq li naʼilok re li rochoch li Yos xkoho rochbʼeenebʼ laj kʼaakʼalenel ut xeʼxkʼam ebʼ li apóstol abʼan maakʼaʼ xeʼxbʼaanu rehebʼ xbʼaan naq nekeʼxuwa naq teʼteniiq chi pek xbʼaan li tenamit. 27  Tojaʼ naq xeʼkʼameʼk chiru chixjunilebʼ li nekeʼtzʼaqonk saʼ li Nimla Raqlebʼaal Aatin* rehebʼ laj judiiy. Ut aran li xyuwaʼil aj tij kiʼok xbʼaanunkil rehebʼ naabʼal li patzʼom. 28  Kixye rehebʼ: «Ma inkʼaʼ tabʼiʼ xqaye eere chi chʼolchʼo ru naq inkʼaʼ texkʼutuq saʼ xkʼabʼaʼ li winq aʼin? Abʼan anaqwan ak xeenujobʼresi rikʼin li xkʼutum saʼ chixjunil Jerusalén. Laaʼex nekeeraj qaqʼabʼankil chirix li xkamik li winq aʼin». 29  Kichaqʼok laj Pedro ut ebʼ li junchʼol chi apóstol: «Tento tqapaabʼ li Yos joʼ awabʼej ut inkʼaʼ ebʼ li winq. 30  Li Xyos li qaxeʼtoon kixwaklesi chi yoʼyo li Jesús li xeekamsi naq xeetʼuyubʼ chiru cheʼ. 31  Li Yos kixtaqsi saʼ xnim ruqʼ li Xnimal Ru aj Kʼamolbʼe ut aj Kolonel re naq ebʼ laj Israel teʼruuq xyotʼbʼal xchʼool ut xjalbʼal xnaʼlebʼ ut teʼkuyeʼq xmaak. 32  Laaʼo xqil chixjunil aʼin. Ut li santil musiqʼej li naxkʼe li Yos rehebʼ li nekeʼpaabʼank re, xooxtenqʼa ajwiʼ re xkʼebʼal chi naweʼk chirix aʼin». 33  Naq xeʼrabʼi aʼin, kʼajoʼ naq xeʼchalk xjosqʼil ut xeʼraj xkamsinkilebʼ. 34  Abʼan jun laj pariseey li nakʼabʼaʼiik Gamaliel kiwakliik saʼ xyanq chixjunilebʼ li nekeʼtzʼaqonk saʼ li Nimla Raqlebʼaal Aatin* rehebʼ laj judiiy ut kixye naq teʼisiiq junpaataq ebʼ li winq aʼin chirix kabʼl. Laj Gamaliel aj nawonel Chaqʼrabʼ ut oxloqʼinbʼil xbʼaan chixjunil li tenamit. 35  Chirix chik aʼan kixye rehebʼ li junchʼol: «Ex winq aj Israel, weent teebʼaanu rikʼin li yookex xkʼubʼankil chirixebʼ li winq aʼin. 36  Jun eetalil, junxil laj Teudas kiʼok xyeebʼal naq wank chaq xwankil ut kaahibʼ siʼeent tana li winq xeʼtaqenk re. Abʼan naq kikamsiik, chixjunilebʼ li xeʼtaqenk re xeʼxchaʼchaʼi ribʼ ut aran kiraqeʼk chixjunil. 37  Chirix chik aʼan, saʼ xkutankil li tzʼiibʼank ibʼ, laj Judas, aj Galileo, kixqʼet ribʼ ut kiʼok xbʼaanunkil ajwiʼ naq ttaqeeq. Ut naq kikamk laj Judas chixjunilebʼ li xeʼtaqenk re xeʼxchaʼchaʼi ribʼ. 38  Joʼkan naq rikʼin li yook chi kʼulmank ninye eere naq meechʼik eeribʼ rikʼinebʼ li winq aʼin ut maakʼaʼ teebʼaanu rehebʼ. Xbʼaan naq, wi re li winq li naʼlebʼ malaj li kʼanjel aʼin, tjukʼeʼq. 39  Abʼan wi chalenaq rikʼin li Yos, maakʼaʼ texruuq xbʼaanunkil re xjukʼbʼal. Ut maare anchal yooqex chi yalok saʼ xbʼeen li Yos». 40  Joʼkan naq xeʼxbʼaanu li kixye rehebʼ. Xeʼxbʼoq ebʼ li apóstol ut xeʼteniik. Xeʼxye rehebʼ naq teʼxkanabʼ aatinak saʼ xkʼabʼaʼ li Jesús ut chirix chik aʼan xeʼkanabʼaak chi xik. 41  Ebʼ li apóstol xeʼelk chiruhebʼ li nekeʼtzʼaqonk saʼ li Nimla Raqlebʼaal Aatin* rehebʼ laj judiiy sahebʼ saʼ xchʼool naq xeʼrahobʼtesiik xbʼaan naq xeʼaatinak chirix li xkʼabʼaʼ li Jesús. 42  Ut wulaj wulaj nekeʼxkʼe xchʼool chi kʼutuk saʼ rochoch li Yos ut chirekabʼlal ut xkʼebʼal chi naweʼk li chaabʼil esil chirix li Jesús aʼ li Kriist.

Xtzʼaqobʼ ebʼ li naʼlebʼ

Malaj «xeʼxxuwa».
Taawil xchʼolobʼankil li aatin, Jehobʼa.
Li bʼe aʼin wank naabʼal roqechal li naxchap li xbʼeen.
Taawil xchʼolobʼankil li aatin, Jehobʼa.
Malaj «saʼ li Sanedrín».
Malaj «saʼ li Sanedrín».
Malaj «saʼ li Sanedrín».
Malaj «saʼ li Sanedrín».