Sikʼ li naʼlebʼ

Sikʼ li xtusulal naʼlebʼ

Naʼabʼink

Naʼabʼink

Kʼaʼut wank xwankil naq tooʼabʼinq?

Éx 19:5; Dt 10:​12, 13; Ec 12:13; Snt 1:22

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • 1Sa 15:​17-23. Li propeet Samuel kixqʼus li awabʼej Saúl xbʼaan naq inkʼaʼ kiʼabʼink chiru li Jehobʼa ut chirix chik aʼan kixchʼolobʼ naq wank xwankil li abʼink.

    • Heb 5:​7-10. Li Jesús junelik kiʼabʼink chiru li Xyuwaʼ saʼ choxa, abʼan naq kiwank saʼ Ruuchichʼochʼ ut kirahobʼtesiik toj kixtzol abʼink xbʼaan li jalan jalanq li rahilal li kixkʼul.

Kʼaru tixbʼaanu laj paabʼanel wi li wankebʼ xwankil teʼxye re, naq tixqʼet ribʼ chiru li Yos?

Hch 5:29

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Da 3:​13-18. Usta tenebʼanbʼil kamk saʼ xbʼeenebʼ li oxibʼ chi saaj al aj hebreo inkʼaʼ xeʼxwiqʼibʼ ribʼ chiru li jalam u li kixyiibʼ laj Nabucodonosor.

    • Mt 22:​15-22. Li Jesús kixchʼolobʼ chiruhebʼ li xtzolom naq tento teʼabʼinq chiruhebʼ li wankebʼ xwankil wi li napatzʼmank rehebʼ inkʼaʼ naxqʼet li Xchaqʼrabʼ li Yos.

    • Hch 4:​18-31. Li wankebʼ xwankil xeʼxye rehebʼ li apóstol naq teʼxkanabʼ aatinak chirix li Raatin li Yos, abʼan ebʼ li apóstol inkʼaʼ xeʼxkanabʼ xbʼaanunkil aʼin chi moko xeʼxuwak ta.

Kʼaru tento tqabʼaanu re naq junelik tooʼabʼinq chiru li Jehobʼa?

Dt 6:​1-5; Sl 112:1; 1Jn 5:​2, 3

Taawil ajwiʼ Sl 119:​11, 112; Ro 6:17.

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Esd 7:​7-10. Laj Esdras kixkawresi li xchʼool rubʼelaj re xpaabʼankil li Xchaqʼrabʼ li Yos. Chi joʼkan, li tenamit tixkʼam re rikʼin naq t-ajmanq xpaabʼankil li Chaqʼrabʼ ut truuq xkʼutbʼal li chaqʼrabʼ chiruhebʼ li junchʼol. Laj Esdras aj tij ut kʼojkʼo chaq xchʼool rikʼin li Yos.

    • Jn 14:31. Li Jesús kixchʼolobʼ kʼaʼut kixbʼaanu chi tzʼaqal re ru li kiyeeheʼk re xbʼaan li Xyuwaʼ.

Kʼaru raj tento t-ekʼasinq qe chi xpaabʼankil li Jehobʼa ut li Jesús?

Chanru naxkʼutbʼesi li abʼink naq wank qapaabʼal?

Ro 1:5; 10:​16, 17; Snt 2:​20-23

Taawil ajwiʼ Dt 9:23.

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Gé 6:​9-22; Heb 11:7. Naq laj Noé kixyiibʼ li jukubʼ kabʼl joʼ chanru kiyeeheʼk re xbʼaan li Jehobʼa, kixkʼutbʼesi naq wank xpaabʼal.

    • Heb 11:​8, 9, 17. Laj Abrahán kixkʼutbʼesi naq wank xpaabʼal xbʼaan naq kiʼabʼink chiru li Jehobʼa: kiʼelk saʼ li tenamit Ur ut kachʼin chik ma kixmayeja li ralal.

Chanru narosobʼtesi li Jehobʼa ebʼ li nekeʼabʼink chiru?

Jer 7:23; Mt 7:21; 1Jn 3:22

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Le 26:​3-6. Li Jehobʼa naxye naq trosobʼtesihebʼ ut trilebʼ li nekeʼabʼink chiru.

    • Nú 13:​30, 31; 14:​22-24. Li Jehobʼa kirosobʼtesi laj Caleb xbʼaan naq kiʼabʼink chiru.

Kʼaru tqakʼul wi inkʼaʼ nokooʼabʼink?

Ro 5:19; 2Te 1:​8, 9

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Gé 2:​16, 17; 3:​17-19. Laj Adán ut li xʼEva moko tzʼaqal ta chik re ru li xyuʼamebʼ, xeʼisiik saʼ li chʼinaʼusil naʼajej ut moko xeʼwank ta chik xyuʼam chi junelik xbʼaan naq xeʼxqʼet ribʼ chiru li Jehobʼa.

    • Dt 18:​18, 19; Hch 3:​12, 18, 22, 23. Li Jehobʼa kixye chaq naq tchalq jun li propeet li qʼaxal nim chiru laj Moisés ut kixchʼolobʼ naq li teʼxqʼet ribʼ chiru li propeet aʼin, qʼaxal ra teʼxkʼul.

    • Jud 6, 7. Kʼajoʼ kichalk xjosqʼil li Jehobʼa xbʼaan naq ebʼ li ánjel li xeʼxqʼet ribʼ ut ebʼ li qas qiitzʼin re Sodoom ut Gomoor inkʼaʼ xeʼabʼink.

Kʼaʼut tento tooʼabʼinq chiru li Jesukriist?

Gé 49:10; Mt 28:18

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin

    • Jn 12:​46-48; 14:24. Li Jesús kixchʼolobʼ naq li inkʼaʼ teʼxpaabʼ li raatin traqmanq aatin saʼ xbʼeenebʼ ut teʼxtoj rix li xeʼxbʼaanu.

Kʼaʼut ebʼ laj paabʼanel tento teʼabʼinq chiruhebʼ li cheekel winq re li chʼuut?

Kʼaʼut ebʼ li ixaqilbʼej tento teʼxkʼe ribʼ rubʼel xwankil li xbʼeelom?

Kʼaʼut ebʼ li alal kʼajolbʼej tento teʼabʼinq chiru li xnaʼ xyuwaʼ?

Pr 23:22; Ef 6:1; Col 3:20

  • Ebʼ li eetalil li naxchap ribʼ rikʼin li naʼlebʼ aʼin:

    • Gé 37:​3, 4, 8, 11-13, 18. Naq saaj chaq laj José kixpaabʼ li xyuwaʼ; usta xikʼ naʼileʼk chaq xbʼaanebʼ li ras, naabʼal kixbʼeni re rilbʼalebʼ chaq.

    • Lu 2:51. Li Jesús tzʼaqal re ru li xyuʼam abʼan kiʼabʼink chiru laj José ut li xMaría usta moko tzʼaqal ta re ru li xyuʼamebʼ.

Kʼaʼut us naq tooʼabʼinq chiru li qapatron usta maaʼani yook chi ilok qe?

Kʼaʼut ebʼ laj paabʼanel tento teʼabʼinq chiruhebʼ li wankebʼ xwankil?