Nors Biblijos rankraščių originalai, parašyti hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis, neišliko, šie pranašo Izaijo žodžiai yra teisingi. Kodėl galima taip teigti? Iš kur žinome, kad šiandien Biblijoje skaitome tą patį, kas joje buvo užrašyta iš pat pradžių?

Dievo Žodžio hebrajiškoji dalis išliko pirmiausia dėl to, kad Dievas jau nuo senų laikų buvo liepęs daryti jo nuorašus. a Pavyzdžiui, Izraelio karaliams Jehova buvo davęs įsakymą pasidaryti Įstatymo knygos nuorašą (Pakartoto Įstatymo 17:18). Be to, įpareigojo levitus tą Įstatymą saugoti ir jo mokyti Izraelio tautą (Pakartoto Įstatymo 31:26; Nehemijo 8:7). Tais laikais, kai žydai buvo ištremti į Babiloną, atsirado vadinamieji soferai, arba perrašinėtojai (Ezros 7:6). Bėgant laikui, jie padarė daug Biblijos hebrajiškosios dalies, kurią sudaro 39 knygos, nuorašų.

Tie perrašinėtojai darbavosi labai kruopščiai. Jų pradėtą darbą viduramžiais tęsė masoretai. Seniausias rastas visų hebrajiškųjų Biblijos knygų nuorašas, padarytas masoretų ir datuojamas 1008–1009 m. e. m., buvo pavadintas Leningrado kodeksu. XX a. viduryje, aptikus Negyvosios jūros ritinius (dar vadinami Kumrano rankraščiais), tarp jų rasta  maždaug 220 Biblijos ritinių ir jų fragmentų. Jie daugiau kaip tūkstančiu metų senesni už Leningrado kodeksą. Palyginus Negyvosios jūros ritinius su Leningrado kodekso nuorašais galima tvirtai teigti: nors tarp jų esama nedidelių teksto skirtumų, tie skirtumai prasmės nekeičia.

O ką galima pasakyti apie visas 27 Biblijos graikiškosios dalies knygas? Jas parašė keli Jėzaus Kristaus apaštalai ir kai kurie kiti jo pirmieji mokiniai. Tęsdami žydų perrašinėtojų tradiciją, krikščionys darė tų knygų nuorašus (Kolosiečiams 4:16). Nors Romos imperatorius Dioklecianas ir daugelis kitų bandė visus krikščionių raštus sunaikinti, iki mūsų dienų išliko tūkstančiai jų fragmentų ir ritinių.

Krikščionių raštus buvo imtasi ir versti. Seniausi yra vertimai į senovės armėnų, koptų, etiopų, gruzinų, lotynų ir sirų kalbas.

Senoviniuose Biblijos nuorašuose esama skirtumų. Kaip tad žinoti, koks buvo originalo tekstas?

Paimkime tokį pavyzdį. Tarkim, mokytojas paprašo šimtą mokinių perrašyti vieną knygos skyrių. Jeigu ta knyga pradingtų, būtų galima palyginti mokinių padarytas kopijas ir taip nustatyti, koks buvo pirminis tekstas. Tikėtina, kad kiekvienas iš tų šimto mokinių padarys klaidų, tačiau vargu ar visi padarys tas pačias. Panašiai ir mokslininkai, lygindami tūkstančius Biblijos rankraščių ir jos teksto fragmentų, gali nustatyti perrašinėtojų klaidas ir išsiaiškinti, koks buvo originalo tekstas.

Ar galime tad būti tikri, kad šiandien Biblijoje skaitome tas pačias mintis, kurios buvo užrašytos iš pradžių? Hebraistas V. Grinas (Green) apie Biblijos hebrajiškąją dalį sako: „Galima drąsiai teigti, kad nėra jokio kito senovinio veikalo, kurio išlikęs tekstas taip atitiktų originalųjį.“ O apie graikiškąją dalį, vadinamąjį Naująjį Testamentą, biblistas F. Brusas (Bruce) sako: „Lyginant su daugeliu literatūros klasikos kūrinių, kurių autentiškumu niekas nė nedrįsta abejoti, Naujojo Testamento autentiškumo įrodymų yra kur kas daugiau.“  Jo nuomone, „jeigu Naujasis Testamentas būtų pasaulietinių raštų rinkinys, dėl jų autentiškumo veikiausiai nekiltų jokių abejonių“.

Biblijos hebrajiškoji dalis. „Naujojo pasaulio“ vertimas, išleistas 1953–1960 metais, remiasi R. Kitelio (Kittel) parengta Biblia Hebraica. Nuo tada hebrajiškasis tekstas buvo dar patikslintas. Ištyrus Negyvosios jūros ritinius ir kitus senovinius rankraščius, buvo išleistos naujesnės hebrajiškojo teksto redakcijos Biblia Hebraica Stuttgartensia ir Biblia Hebraica Quinta. Šių leidinių pagrindas yra Leningrado kodeksas, o išnašose palyginimui pateikti teksto variantai iš kitų šaltinių, tokių kaip samariečių Penkiaknygė, Negyvosios jūros ritiniai, Septuaginta (vertimas į graikų kalbą), targumai (vertimas į aramėjų kalbą), Vulgata (vertimas į lotynų kalbą) ir Pešita (vertimas į sirų kalbą). Rengiant šią „Naujojo pasaulio“ vertimo redakciją buvo atsižvelgta į Biblia Hebraica Stuttgartensia ir Biblia Hebraica Quinta.

Biblijos graikiškoji dalis. Antroje XIX a. pusėje biblistai B. Vestkotas (Westcott) ir F. Hortas (Hort) palygino tuo metu turimus Biblijos rankraščius ir fragmentus ir parengė graikiškojo teksto redakciją, kuri, jų nuomone, labiausiai atitiko originalo tekstą. Remiantis šiuo veikalu, XX a. viduryje buvo parengtas Biblijos graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas. Naudotasi ir papirusų, datuojamų II ir III m. e. amžiumi, tekstais. Tačiau nuo XX a. vidurio tapo prieinama vis daugiau papirusų. Be to, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, biblistai E. Nestlė (Nestle) ir K. Alandas (Aland), taip pat Jungtinės Biblijos draugijos parengė naujas graikiškojo teksto redakcijas. Kai kurie tų tyrėjų atradimai atsispindi ir šioje „Naujojo pasaulio“ vertimo redakcijoje.

Iš tų naujesnių graikiškojo teksto redakcijų paaiškėjo, kad kai kurių eilučių, esančių kituose Biblijos vertimuose, originale nebuvo. Kadangi perrašinėtojai jas pridėjo vėliau, į šią „Naujojo pasaulio“ vertimo redakciją nuspręsta jų neįtraukti. Siekiant išlaikyti Biblijos teksto numeraciją, kokia nusistovėjo dar XVI amžiuje, praleisto teksto vietoje dedamas brūkšnys ir išnašoje skaitytojas nukreipiamas į paaiškinimą šiame priede (Mato 17:21; 18:11; 23:14; Morkaus 7:16;  9:44, 46; 11:26; 15:28; Luko 17:36; 23:17; Jono 5:4; Apaštalų darbų 8:37; 15:34; 24:7; 28:29; Romiečiams 16:24).

Taip pat nėra abejonių, kad Evangelijos pagal Morkų originalo tekste nebuvo nei ilgosios (16:9–20), nei trumposios pabaigos, taip pat Evangelijoje pagal Joną nebuvo eilučių 7:53–8:11. Pridėtasis tekstas į šią „Naujojo pasaulio“ vertimo redakciją neįtrauktas.

Atsižvelgiant į daugumos mokslininkų nuomonę dėl to, koks buvo originalo tekstas, padaryta ir daugiau pakeitimų. Pavyzdžiui, kai kuriuose rankraščiuose Mato 7:13 rašoma: „Įeikite pro ankštus vartus. Platūs vartai ir erdvus kelias veda į pražūtį.“ Ankstesniame Biblijos graikiškųjų raštų „Naujojo pasaulio“ vertimo leidime antrojo žodžio „vartai“ nerandame. Tačiau tyrinėjant senovinius rankraščius paaiškėjo, kad originalo tekste jis buvo, todėl dabartinėje redakcijoje vertimas atitinkamai pakoreguotas. Panašių patikslinimų yra ir kitose vietose, bet jie nežymūs ir esminės Dievo Žodyje išreikštos minties nekeičia.