1 Karalių 2:1-46
2 Jausdamas, kad jau nebeilgai gyvens, Dovydas savo sūnui Saliamonui davė šiuos nurodymus:
2 „Mano gyvenimas artėja prie pabaigos.* Tad būk stiprus+ ir elkis kaip vyras.+
3 Vykdyk savo priedermę Jehovai, savajam Dievui: eik jo keliais, laikykis jo įstatų, įsakymų ir potvarkių, paisyk jo priminimų – visko, kas parašyta Mozės Įstatyme.+ Tada, kad ir ką darytum, kad ir kur eitum, tau seksis,*
4 ir Jehova tesės pažadą, kurį yra man davęs: ‘Jei tavo sūnūs rūpestingai žiūrės, kokiu keliu eina, ir ištikimai, visa širdimi ir visa siela, man tarnaus,+ niekada nenutiks taip, kad neliktų tau palikuonio, sėdinčio Izraelio soste.’+
5 Tu taip pat žinai, ką man padarė Cerujos sūnus Joabas, kaip jis pasielgė su dviem Izraelio kariuomenės vadais – Nero sūnumi Abneru+ ir Jetero sūnumi Amasa.+ Taikos metu jis juos nužudė, praliejo kraują,+ lyg būtų karo metas, ir sutepė jų krauju savo juosmens diržą ir savo kojų sandalus.
6 Tad pasitelk išmintį ir neleisk jo žilai galvai ramiai atgulti į kapą*.+
7 O gileadiečio Barzilajo+ sūnums parodyk ištikimąją meilę. Tebūna jie tarp valgančiųjų prie tavo stalo, nes kai bėgau nuo tavo brolio Abšalomo,+ jie man pagelbėjo.+
8 Dar yra Geros sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimų. Tą dieną, kai ėjau į Mahanaimus,+ jis keikė mane baisiais keiksmais.+ Bet paskui atėjo manęs pasitikti prie Jordano, ir Jehovos vardu aš jam prisiekiau: ‘Tavęs nenužudysiu kalaviju.’+
9 Nepalik jo nenubaudęs.+ Tu esi išmintingas vyras ir žinosi, kaip su juo pasielgti. Tenueina jo žila galva į kapą* kraujyje.“+
10 Tada Dovydas atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas Dovydo mieste.+
11 Izraelyje Dovydas karaliavo 40 metų: Hebrone+ – 7 metus, Jeruzalėje – 33 metus.+
12 Į savo tėvo Dovydo sostą atsisėdo Saliamonas ir jo karališka valdžia per laiką įsigalėjo.+
13 Vieną dieną pas Saliamono motiną Batšebą atėjo Hagitos sūnus Adonijas. „Ar su taika ateini?“ – paklausė ji. „Su taika, – atsakė tas
14 ir pridūrė: – Noriu tau kai ką pasakyti.“ – „Sakyk“, – tarė ji.
15 „Tu žinai, kad valdžia turėjo priklausyti man, – dėstė Adonijas, – ir visas Izraelis tikėjosi, kad aš būsiu karalius.+ Tačiau karalystė atiteko ne man, o mano broliui, nes tokia buvo Jehovos valia.+
16 Dabar noriu tave paprašyti vieno dalyko. Neatstumk manęs.“ – „Kalbėk“, – tarė Batšeba.
17 Adonijas tęsė: „Meldžiu, pakalbėk su karaliumi Saliamonu, kad duotų man į žmonas šunemietę Abišagą.+ Jis tikrai tau neatsakys.“ –
18 „Gerai, – sutiko Batšeba, – aš pakalbėsiu dėl tavęs su karaliumi.“
19 Taigi Batšeba nuėjo pas karalių Saliamoną pasikalbėti dėl Adonijo. Karalius ją pasitikdamas atsistojo ir nusilenkė, paskui atsisėdo į sostą ir liepė pastatyti motinai kitą sostą. Ji atsisėdo jo dešinėje.
20 „Atėjau pas tave su vienu nedideliu prašymu, – prabilo Batšeba. – Neatsakyk to, ko paprašysiu.“ – „Prašyk, mama. Tavęs aš neatstumsiu“, – patikino karalius.
21 „Leisk savo broliui Adonijui paimti į žmonas šunemietę Abišagą“, – paprašė ji.
22 Bet į tai karalius Saliamonas atsakė: „Kodėl Adonijui tik šunemietės Abišagos prašai? Prašyk jam ir karalystės.+ Jis juk mano vyresnis brolis,+ jį palaiko kunigas Abjataras ir Cerujos sūnus Joabas.“+
23 Tada karalius Saliamonas Jehovos vardu prisiekė: „Tenubaudžia mane Dievas ir dar teprideda, jei Adonijas už šį prašymą neužmokės savo gyvybe!
24 Kaip gyvas Jehova, kuris pasodino mane į mano tėvo Dovydo sostą ir įtvirtino mano valdžią+ ir kuris, tesėdamas savo pažadą, įkūrė man namus*,+ – dar šiandien pat Adonijas bus nubaustas mirtimi!“+
25 Karalius Saliamonas tuojau pasiuntė Jehojados sūnų Benają,+ ir tas nuėjęs Adoniją nužudė.
26 O kunigui Abjatarui+ karalius pasakė: „Keliauk į Anatotą,+ kur tavo žemės! Esi vertas mirties, bet šiandien mirtimi tavęs nebausiu, nes mano tėvo Dovydo akivaizdoje nešei visavaldžio Jehovos Skrynią+ ir drauge su mano tėvu kentei vargus.“+
27 Taigi Saliamonas pašalino Abjatarą iš Jehovos kunigo tarnystės, ir taip išsipildė, ką Jehova Šilojuje+ buvo pasakęs dėl Elio namų.+
28 Kai ta žinia pasiekė Joabą, jis nubėgo prie Jehovos Palapinės+ ir įsitvėrė aukuro ragų. (Joabas ėjo išvien su Adoniju,+ nors prie Abšalomo maišto ir nebuvo prisidėjęs.+)
29 Karaliui Saliamonui buvo pranešta: „Joabas nubėgo prie Jehovos Palapinės. Jis ten, prie aukuro.“ Tada karalius Saliamonas siuntė Jehojados sūnų Benają, liepdamas: „Eik ir nužudyk jį!“
30 Benaja, nuėjęs prie Jehovos Palapinės, kreipėsi į Joabą: „Karalius tau įsako iš čia pasitraukti!“ Bet tas atsakė: „Ne! Aš mirsiu čia.“ Benaja sugrįžo pas karalių ir jam pranešė: „Joabas atsakė taip ir taip.“ –
31 „Daryk, kaip jis sako, – tarė karalius. – Nužudyk jį ir palaidok, nes Joabas yra praliejęs nekaltą kraują. Tada toji kraujo kaltė nebeslėgs manęs ir mano tėvo namų.+
32 Jehovos akyse jis pats bus kaltas dėl savo mirties.* Juk, mano tėvui Dovydui nežinant, jis kalaviju nudūrė Izraelio kariuomenės vadą+ Nero sūnų Abnerą+ ir Judo kariuomenės vadą+ Jetero sūnų Amasą+ – du vyrus, už save teisesnius ir geresnius.
33 Jų kraujas amžiams tekrinta ant Joabo ir jo palikuonių.+ O Dovydui, jo palikuoniams, jo namams ir sostui tebūna amžina ramybė nuo Jehovos.“
34 Tad Jehojados sūnus Benaja nuėjo ir Joabą nužudė. Jis buvo palaidotas tyruose prie savo namų.
35 Kariuomenės vadu vietoj Joabo karalius paskyrė Jehojados sūnų Benają,+ o kunigu vietoj Abjataro paskyrė Cadoką.+
36 Tada karalius pasišaukė Šimį+ ir jam prisakė: „Pasistatysi namus Jeruzalėje ir čia gyvensi, niekur iš čia neisi.
37 Jei tik išeitum ir pereitum Kidrono slėnį,+ tą pačią dieną turėsi mirti, ir pats būsi kaltas dėl savo mirties*.“ –
38 „Reikalavimas teisingas, – sutiko Šimis. – Kaip mano viešpats karalius pasakė, taip tavo tarnas ir darys.“ Tad Šimis kurį laiką* gyveno Jeruzalėje.
39 Praėjus trejiems metams, du Šimio vergai pabėgo pas Maakos sūnų Achišą,+ Gato karalių. Šimiui buvo pranešta: „Tavo vergai Gate.“
40 Jis nedelsdamas pasibalnojo asilą ir nuvyko į Gatą pas Achišą ieškoti savo vergų. Kai Šimis su vergais sugrįžo iš Gato,
41 Saliamonui buvo pranešta: „Šimis buvo nuvykęs iš Jeruzalės į Gatą ir sugrįžo.“
42 Karalius pasišaukė Šimį ir tarė: „Ar neprisaikdinau tavęs Jehovos vardu ir neįspėjau: jei tik kur nors iš čia išeitum, turėsi mirti? Argi tu man nesakei: ‘Reikalavimas teisingas. Tebūnie taip’?+
43 Tai kodėl sulaužei Jehovai duotą priesaiką ir nepaisei mano įsakymo?“
44 Ir dar karalius pasakė Šimiui: „Juk puikiai žinai, kiek pikta esi padaręs mano tėvui Dovydui.+ Visą tą piktybę Jehova užkraus tau ant galvos.+
45 O karalius Saliamonas bus palaimintas,+ ir Dovydo sostas tvirtai stovės Jehovos akivaizdoje per amžius.“
46 Karaliui davus įsakymą, Jehojados sūnus Benaja išėjęs smogė Šimiui ir tas mirė.+
Dabar Saliamonas jau tvirtai laikė karalystę savo rankose.+
