1 Korintiečiams 12:1-31

  • Dvasios dovanos (1–11)

  • Narių daug, bet kūnas vienas (12–31)

12  Noriu, broliai, kad išmanytumėte apie dvasines dovanas.+  Kaip žinote, tuomet, kai buvote tautų žmonės*, jus vedė klystkeliu pas tuos nebylius stabus,+ ir jūs eidavote, kur vesdavo.  Todėl supraskite, kad nė vienas, Dievo dvasios veikiamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Taip pat nė vienas negali tarti: „Jėzus yra Viešpats!“, jei nėra šventosios dvasios veikiamas.+  Dovanų esama įvairių, bet dvasia – viena.+  Ir esama įvairių tarnysčių,+ bet Viešpats – vienas.  Taip pat esama įvairių veikmių, bet Dievas, kuris jas visas ir visuose sužadina, yra vienas.+  Dvasia kiekviename pasireiškia visų labui.+  Antai vienam per dvasią duodamas išminties žodis, kitam per tą pačią dvasią – pažinimo žodis,  kitam per tą pačią dvasią – tikėjimas.+ Dar kitam per tą pačią dvasią suteikiamos gydymo dovanos,+ 10  kitas įgalinamas daryti įstabius darbus*,+ kitas – pranašauti, kitas – atpažinti, kuri žinia yra nuo Dievo,*+ kitas – kalbėti įvairiomis kalbomis,+ dar kitas – versti iš kitų kalbų.+ 11  Visa tai yra veikmė tos pačios dvasios, ji dalija tas dovanas kiekvienam atskirai, kaip jai patinka. 12  Juk kūnas yra vienas, bet sudarytas iš daugelio narių. Visa ta daugybė kūno narių sudaro vieną kūną.+ Taip yra ir su Kristaus kūnu. 13  Išties, mes visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji – buvome pakrikštyti viena dvasia, kad sudarytume vieną kūną, ir visi buvome pagirdyti viena dvasia. 14  Taip, kūnas sudėtas ne iš vieno nario, o iš daugelio.+ 15  Jeigu koja tartų: „Aš ne ranka, todėl nepriklausau kūnui“, juk dėl to ji netaptų atskira nuo kūno. 16  Ir jeigu ausis tartų: „Aš ne akis, todėl nepriklausau kūnui“, juk dėl to ji netaptų atskira nuo kūno. 17  Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kaip jis girdėtų? Jeigu visas būtų ausis, tai kaip jis užuostų? 18  Bet Dievas sudėstė visus kūno narius, kaip panorėjo. 19  Jeigu visas kūnas būtų vienas narys, ar jis būtų kūnas? 20  Bet narių daug, o kūnas – vienas. 21  Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia.“ Arba, tarkim, galva negali pasakyti kojai: „Man tavęs nereikia.“ 22  Kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, išties yra būtini, 23  ir tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, apgaubiame didesne pagarba.+ Taigi gėdingus narius laikome didesnėje pagarboje, 24  o mūsų patraukliesiems nariams nieko nereikia – taip jau Dievas sudėjo kūną. Daugiau pagarbos jis suteikė nariui, kuris jos stokoja, 25  kad kūne nebūtų susiskaldymo ir jo nariai rūpintųsi vieni kitais.+ 26  Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia visi nariai.+ Jei vienas narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.+ 27  Visi drauge esate Kristaus kūnas,+ o pavieniui – nariai.+ 28  Ir Dievas pasirinko įvairius bendruomenės narius, kad būtų pirmiausia apaštalais,+ antra – pranašais,+ trečia – mokytojais;+ paskui eina įstabūs darbai,+ gydymo dovanos,+ visokia pagalba, gebėjimas vadovauti,+ kalbėti įvairiomis kalbomis.+ 29  Ar visi yra apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi daro įstabius darbus? 30  Ar visi turi gydymo dovaną? Ar visi kalba kalbomis?+ Ar visi yra vertėjai?+ 31  Uoliai siekite didesniųjų dovanų.+ Vis dėlto parodysiu jums pranašesnį kelią.+

Išnašos

T. y. netikintys.
Arba „stebuklus“.
Pažod. „atpažinti dvasias“.