1 Korintiečiams 13:1-13

  • Meilė – pranašesnis kelias (1–13)

13  Jeigu kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, būčiau kaip skardintis gongas ar žvangantys cimbolai*.  Jeigu turėčiau pranašavimo dovaną, jei suprasčiau visus slėpinius ir viską išmanyčiau+ ir jeigu turėčiau tokį tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės, būčiau niekas.+  Jeigu parduočiau visą savo turtą, kad galėčiau kitus pamaitinti,+ jeigu atiduočiau savo kūną, kad galėčiau tuo pasididžiuoti, bet neturėčiau meilės,+ nebūtų man iš to jokios naudos.  Meilė+ kantri+ ir gera.+ Meilė nepavydi.+ Ji nesigiria, nesipučia,+  nesielgia neprideramai*,+ neieško savo naudos,+ nesusierzina,+ nelaiko skriaudų sąskaitos.+  Ji nesidžiaugia neteisybe+ – džiaugiasi tiesa.  Ji visa pakelia,+ viskuo tiki,+ viskuo viliasi+ ir visa ištveria.+  Meilė niekada nesibaigs. O dėl pranašavimo dovanos – ji išnyks, dėl kalbėjimo kalbomis – jis liausis, dėl žinojimo dovanos – ji išnyks.  Juk mūsų žinojimas dalinis+ ir pranašavimas dalinis, 10  o kai ateis tobuli dalykai, dalinių neliks. 11  Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, o kai tapau vyru, palikau, kas vaikiška. 12  Juk šiuo metu mes matome neaiškiai, lyg veidrodyje*, o tada matysime aiškiai, tarsi veidas į veidą. Šiuo metu Dievą pažįstu iš dalies, o tada pažinosiu gerai, kaip kad Dievas mane gerai pažįsta. 13  Tad dabar pasilieka šis trejetas – tikėjimas, viltis, meilė. Bet didžiausia iš jų yra meilė.+

Išnašos

Instrumentas, primenantis šiuolaikines mušamąsias lėkšteles.
Arba „šiurkščiai“.
Senovėje veidrodžiai buvo metaliniai, todėl atspindėjo neaiškų vaizdą.