1 Korintiečiams 4:1-21

  • Prievaizdai turi būti ištikimi (1–5)

  • Krikščionys turi būti nuolankūs (6–13)

    • „Neperženk to, kas parašyta“ (6)

    • Krikščionys yra tapę reginiu pasauliui (9)

  • Paulius susirūpinęs dėl savo dvasinių vaikų (14–21)

4  Kiekvienas telaiko mus Kristaus tarnais* ir Dievo slėpinių prievaizdais.+  O iš prievaizdų tikimasi, kad bus ištikimi.  Jeigu jūs ar žmonių teismas mane teisiate, man tai mažiausiai rūpi. Tiesą sakant, net aš pats savęs neteisiu,  nes nesijaučiu esąs dėl ko nors kaltas. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad esu teisus. Mane teis Jehova.+  Tad nė vieno neteiskite+ pirma laiko, kol neatėjo Viešpats. Jis apšvies tai, kas slypi tamsoje, ir atskleis širdžių ketinimus. Tada kiekvienas gaus pagyrimą iš Dievo.+  Broliai, jūsų labui visa tai aš taikau sau ir Apolui,+ kad sekdami mūsų pavyzdžiu įsidėmėtumėte taisyklę: „Neperženk to, kas parašyta“ ir kad nesipūstumėte,+ nelaikytumėte vieno geresniu už kitą.  Kas gi išskiria tave iš kitų? Argi tai, ką turi, ne iš Dievo esi gavęs?+ O jeigu esi iš jo gavęs, tai ko giriesi, tarsi nebūtum gavęs?  Jūs jau sotūs? Jau praturtėjote? Jau pradėjote be mūsų karaliauti?+ O kad išties būtumėte pradėję karaliauti! Tada ir mes galėtume karaliauti drauge su jumis.+  Man atrodo, kad mus, apaštalus, Dievas išstatė paskutinius, tarytum kokius mirtininkus.+ Mes tapome reginiu pasauliui,+ angelams ir žmonėms. 10  Mes kvaili+ dėl Kristaus, o jūs – nuovokūs jo tarnai. Mes silpni, o jūs stiprūs. Jūs gerbiami, o mes niekinami. 11  Iki pat šiol alkstame,+ trokštame,+ esame nuogi, mušami,+ be pastogės, 12  vargstame dirbdami savo rankomis.+ Įžeidinėjami mes laiminame,+ persekiojami kantriai ištveriame,+ 13  šmeižiami atsakome maloniai*.+ Pasaulis iki pat šiol mus laiko atmatomis, visa ko atliekomis. 14  Rašau tai ne tam, kad jus sugėdinčiau, bet kad paprotinčiau kaip savo mylimus vaikus. 15  Net jei turėtumėte dešimt tūkstančių auklėtojų, vedančių jus prie Kristaus, tikrai neturite daug tėvų, nes mokydamas gerosios naujienos aš Kristaus Jėzaus dėka tapau jūsų tėvu.+ 16  Tad raginu jus imti pavyzdį iš manęs.+ 17  Štai kodėl siunčiu pas jus Viešpaties tarną Timotiejų, savo mylimą ir ištikimą vaiką. Jis jums primins mano kelius, kuriais einu tarnaudamas Kristui Jėzui+ ir kurių mokau visur, visose bendruomenėse. 18  Kai kurie yra pasipūtę, tarsi aš neketinčiau pas jus atvykti. 19  Bet jeigu Jehova panorės, netrukus pas jus atvyksiu. Tada išsiaiškinsiu ne ką tie pasipūtėliai kalba, o ką gali. 20  Dievo Karalystė juk pasireiškia ne per kalbas, o per Dievo galią. 21  Kas jums geriau – kad atvykčiau pas jus su lazda+ ar su meile ir romumo dvasia?

Išnašos

Arba „pavaldiniais“.
Pažod. „šmeižiami maldaujame“.