1 Korintiečiams 8:1-13

  • Nurodymai dėl maisto, paaukoto stabams (1–13)

    • „Tėra vienas Dievas“ (5, 6)

8  Dabar dėl stabams paaukoto maisto.+ Aišku, mes visi apie tai žinome.+ Bet žinojimas išpučia, o meilė ugdo.+  Jei kas mano, kad ką nors žino, iš tikro jis dar nežino visko, ką turėtų žinoti.  Dievas pažįsta tą, kuris jį myli.  Taigi, dėl stabams paaukoto maisto valgymo mes suprantame, kad stabas yra niekas+ pasaulyje ir kad Dievas tėra vienas.+  Ir nors žmonės sako, kad danguje ar žemėje yra dievų,+ daug dievų ir viešpačių,  mes žinome, kad tėra vienas Dievas+ – Tėvas,+ iš kurio yra visa ir kuriam mes priklausome;+ ir tėra vienas Viešpats – Jėzus Kristus, per kurį yra visa+ ir per kurį esame mes.  Tačiau ne visi turi tokį supratimą.+ Dėl savo ankstesnio prisirišimo prie stabo kai kurie tokį maistą valgo lyg auką tam stabui,+ ir tada jų sąžinė, silpna* būdama, susitepa.+  Bet maistas nepriartins mūsų prie Dievo:+ jei nevalgome, nieko neprarandame, ir jei valgome, nieko nelaimime.+  Tik žiūrėkite, kad šita jūsų laisvė kaip nors netaptų silpniesiems suklupimu.+ 10  Juk jeigu tave, turintį supratimą, silpnasis pamatytų prie stalo valgantį stabo šventykloje, argi sąžinė to žmogaus nepastūmės valgyti stabams paaukoto maisto? 11  Taigi tavo supratimas gali silpnąjį sužlugdyti, o juk jis yra tavo brolis, už kurį numirė Kristus!+ 12  Šitaip nusidėdami broliams ir užgaudami jų silpną sąžinę,+ jūs nusidedate Kristui. 13  Taigi jei maistas mano broliui tampa suklupimu, aš nebevalgysiu mėsos per amžius, kad savo brolio nesuklupdyčiau.+

Išnašos

T. y. neišlavinta.