1 Samuelio 10:1-27
10 Samuelis paėmė indelį aliejaus, išpylė Sauliui ant galvos,+ pabučiavo jį ir tarė: „Jehova patepė tave, kad būtum jo tautos+ vadas.+
2 Šiandien, kai išsiskirsime, tu prie Rachelės kapo+ Celcache, Benjamino žemėje, sutiksi du vyrus. Jie tau sakys: ‘Asilės, kurių buvai išėjęs ieškoti, surastos. Tavo tėvui nebe asilės rūpi,+ dabar jis nerimauja dėl jūsų. Sako: „Ką daryti, kad mano sūnus dingo?“’
3 Tada keliauk toliau, kol prieisi didįjį Taboro medį. Čia sutiksi tris vyrus, einančius į Betelį+ pagarbinti Dievo. Vienas nešis tris ožiukus, antras – tris duonos papločius, trečias – didelį ąsotį vyno.
4 Pasveikinę tave, jie pasiūlys du duonos papločius – paimk juos.
5 Paskui prieisi Dievo kalvą, kur įsikūrusi filistinų įgula. Pasiekęs miestą, sutiksi būrį pranašų, besileidžiančių žemyn nuo šventavietės. Jie pranašaus, o jų priekyje eis muzikantai su arfomis, būgneliais, fleitomis ir lyromis.
6 Tada tave apims Jehovos dvasia+ – tu imsi pranašauti kartu su jais ir pasikeisi, tapsi visai kitu žmogumi.+
7 Kai visi tie ženklai išsipildys, daryk, ką manai esant reikalinga, nes Dievas su tavimi.
8 Leiskis pirma manęs į Gilgalą+ ir aš ten ateisiu deginamųjų ir bendrystės aukų atnašauti. Lauk manęs septynias dienas. Atėjęs pasakysiu, ką turi daryti.“
9 Sauliui apsigręžus eiti nuo Samuelio, Dievas pakeitė Sauliaus širdį. Tą dieną išsipildė visi minėti ženklai.
10 Jiems priėjus prie kalvos, Saulių pasitiko būrys pranašų. Dievo dvasia iškart apėmė Saulių+ ir jis ėmė drauge su jais pranašauti.+
11 Visi, kurie Saulių pažinojo, matydami, kad jis su pranašais pranašauja, tarpusavyje stebėjosi: „Kas pasidarė Kišo sūnui? Negi ir Saulius pranašas?“
12 Kažkas iš vietinių tarstelėjo: „O tie anie? Kas jų tėvas?“ Tad pasakymas „negi ir Saulius pranašas?“ virto priežodžiu.+
13 Baigęs pranašauti, Saulius atėjo į šventavietę.
14 Vėliau Sauliaus dėdė paklausė jo ir tarno: „Kur buvote?“ – „Ieškojome asilių,+ bet neradome, todėl nuėjome pas Samuelį“, – atsakė Saulius.
15 „Ką Samuelis jums pasakė?“ – toliau teiravosi Sauliaus dėdė.
16 „Sakė, kad asilės jau atsirado“, – tarė Saulius. Tačiau ką Samuelis kalbėjo apie karaliavimą, jis nutylėjo.
17 Samuelis sukvietė tautą į Micpą Jehovos akivaizdon+
18 ir kalbėjo: „Štai ką Jehova, Izraelio Dievas, sako: ‘Tai aš išvedžiau Izraelį iš Egipto, išvadavau iš Egipto+ ir iš visų jus engusių karalysčių valdžios.
19 Bet jūs šiandien atstumiate savo Dievą,+ išgelbėjusį jus iš visokių bėdų ir negandų, ir reikalaujate: „Paskirk mums karalių!“ Todėl dabar sustokite Jehovos akivaizdoje giminėmis ir kiltimis.’“
20 Samuelis liepė visoms Izraelio giminėms prieiti paeiliui,+ ir burtas krito Benjamino giminei.+
21 Tada Benjamino giminė turėjo prieiti kiltis po kilties, ir burtas krito Matrio kilčiai. Galiausiai burtas krito Kišo sūnui Sauliui.+ Bet kai žmonės suskato jo ieškoti, niekur nerado.
22 Tad jie teiravosi Jehovos:+ „Ar jis yra čia?“ – „Taip. Jis pasislėpęs tarp mantos“, – atsakė Jehova.
23 Vyrai nubėgę atvedė Saulių. Kai jis atsistojo tarp žmonių, buvo visa galva už kitus aukštesnis.+
24 Samuelis tarė: „Ar matote, ką Jehova išsirinko?+ Kito tokio nėra visoje tautoje.“ Ir visi žmonės ėmė šaukti: „Tegyvuoja karalius!“
25 Samuelis išdėstė tautai karaliaus teises,+ surašė į knygą ir padėjo Jehovos akivaizdoje. Tada Samuelis paleido žmones ir kiekvienas grįžo į savo namus.
26 Saulius irgi parėjo namo į Gibėją. Jį lydėjo kariai, kurių širdį buvo sužadinęs Jehova.
27 Vis dėlto radosi niekšelių, sakančių: „Kaipgi šitas mus išgelbės?“+ Jie paniekino Saulių ir neatnešė jam jokios dovanos,+ bet jis nieko dėl to nesakė*.
Išnašos
^ Pažod. „jis buvo tarsi nebylys“.
