1 Samuelio 12:1-25

  • Samuelio atsisveikinimo kalba (1–25)

    • „Nenuklyskite paskui tai, kas tėra tuštybė“ (21)

    • Jehova savo tautos neatmes (22)

12  Galiausiai Samuelis kreipėsi į visą Izraelį: „Aš padariau visa, ko prašėte, ir paskyriau karalių, kad jus valdytų.+  Taigi dabar jau turite karalių, savo vadą*!+ O aš – aš pasenau ir pražilau, ir mano sūnūs yra tarp jūsų.+ Vadovavau jums nuo pat jaunystės iki šiol.+  Ir jei kuo nusikaltau, – štai aš! Jehovos ir jo pateptojo+ akivaizdoje liudykite prieš mane. Gal paėmiau kieno nors jautį ar asilą?+ Gal ką nors apgavau ar išnaudojau? Iš kieno rankos aš paėmiau kyšį, kad užsimerkčiau prieš neteisybę?+ Jei ką tokio padariau, aš jums atlyginsiu.“+  Į tai izraelitai atsakė: „Tu mūsų neapgavai ir neišnaudojai, nieko iš mūsų nepaėmei.“ –  „Jehova šiandien yra liudytojas prieš jus, – tarė Samuelis, – ir liudytojas yra jo pateptasis, kad neradote kuo mane apkaltinti.“ Žmonės patvirtino: „Taip, jis yra liudytojas.“  Samuelis toliau jiems kalbėjo: „Jehova – tas, kuris išsirinko Mozę ir Aaroną ir išvedė jūsų protėvius iš Egipto žemės,+ – yra liudytojas.  Dabar tad sustokite, ir aš jus teisiu Jehovos akivaizdoje, nes jums ir jūsų protėviams Jehova yra padaręs tiek daug gera!  Kai Jokūbas atsikėlė į Egiptą+ ir kai jūsų protėviai ėmė šauktis Jehovos,+ Jehova siuntė Mozę+ ir Aaroną, kad jūsų protėvius iš Egipto išvestų ir apgyvendintų šiame krašte.+  Tačiau jie pamiršo Jehovą, savo Dievą, todėl jis atidavė*+ juos į rankas Hacoro kariuomenės vadui Siserai,+ atidavė filistinams,+ taip pat Moabo karaliui,+ ir tie su jais kariavo. 10  Jie šaukėsi Jehovos+ ir sakė: ‘Nusidėjome,+ palikome Jehovą ir garbinome baalus+ ir astartes.+ Bet dabar vaduok mus iš priešų rankos ir mes tau tarnausime.’ 11  Tad Jehova siuntė ir Jerubaalą,+ ir Bedaną*, ir Iftachą,+ ir Samuelį+ – vadavo jus iš visų priešų, kad gyventumėte saugiai.+ 12  O kai pamatėte, kad į žygį prieš jus susiruošė amonitų karalius Nahašas,+ ėmėte reikalauti: ‘Ne, mes norime karaliaus!’,+ nors karalių jūs turite – Dievą Jehovą.+ 13  Štai jums karalius, kurio taip norėjote ir kurio taip prašėte! Žiūrėkite – Jehova davė jums karalių!+ 14  Jei bijosite Jehovos,+ jam tarnausite,+ jo balsui paklusite+ ir Jehovos įsakymams nesipriešinsite, jeigu jūs ir jus valdantis karalius liksite ištikimi Jehovai, savo Dievui, – tada gerai. 15  Bet jeigu Jehovos balso neklausysite ir Jehovos įsakymams priešinsitės, Jehovos ranka bus prieš jus ir prieš jūsų tėvus.+ 16  O dabar sustokite ir stebėkite, kokį nepaprastą dalyką Jehova padarys jūsų akivaizdoje. 17  Argi šiandien ne kviečiapjūtė? Melsiu Jehovą siųsti griaustinį ir lietų. Tada žinosite ir suprasite, kokią nedorybę Jehovos akyse padarėte prašydami karaliaus.“+ 18  Samuelis šaukėsi Jehovos, ir Jehova tą dieną siuntė griaustinį ir lietų. Visi žmonės ėmė didžiai bijoti Jehovos ir Samuelio. 19  Jie prašė Samuelį: „Melsk Jehovą, savo Dievą, už mus,+ kad nemirtume, nes prie visų savo nuodėmių pridėjome dar vieną nedorybę – pareikalavome karaliaus.“ 20  Samuelis į tai atsakė: „Nebijokite. Tiesa, jūs nedorai pasielgėte, tačiau nepalikite Jehovos,+ tarnaukite Jehovai visa širdimi.+ 21  Nenuklyskite paskui tai, kas tėra tuštybė*+ – kas niekam nenaudinga+ ir kas išgelbėti negali, nes tai tik tuštybė*. 22  Dėl savo didžio vardo+ Jehova savosios tautos neatmes,+ nes pats Jehova nusprendė padaryti jus savo tauta.+ 23  O aš – argi galėčiau paliauti už jus melstis ir šitaip nusidėti Jehovai? Aš ir toliau mokysiu jus eiti geru ir teisingu keliu. 24  Tik bijokite Jehovos+ ir ištikimai, visa širdimi jam tarnaukite. Juk matėte, kokių didžių darbų jis dėl jūsų padarė.+ 25  Bet jei užsispirsite ir elgsitės nedorai, pražūsite+ ir jūs, ir jūsų karalius.“+

Išnašos

Pažod. „kuris eina pirma jūsų“.
Pažod. „pardavė“.
Galbūt turimas omenyje Barakas.
Arba „niekalas“.
Arba „niekalas“.