1 Samuelio 13:1-23

  • Saulius suburia kariuomenę (1–4)

  • Saulius pasielgia savavališkai (5–9)

  • Samuelis bara Saulių (10–14)

  • Izraelitai neturi ginklų (15–23)

13  Saulius buvo ...* metų amžiaus, kai tapo karaliumi,+ ir jau dvejus metus karaliavo Izraelyje.  Iš izraelitų Saulius išsirinko 3000 vyrų: 2000 buvo su juo Michmaše ir Betelio aukštumose, o 1000 buvo su Jehonatanu+ Benjamino Gibėjoje.+ Kitus žmones jis paleido namo*.  Tada Jehonatanas sumušė filistinų+ įgulą Geboje+ ir filistinai apie tai sužinojo. Saulius liepė pūsti ragą+ visame krašte, sakydamas: „Teišgirsta hebrajai!“  Visus izraelitus pasiekė žinia: „Saulius sumušė filistinų įgulą! Dabar izraelitai užsitraukė filistinų neapykantą*.“ Taigi žmonės buvo sušaukti pas Saulių į Gilgalą.+  Filistinai irgi susibūrė kovoti su Izraeliu. Jie turėjo 30 000 kovos vežimų, 6000 raitininkų, ir jų karių buvo gausu kaip pajūrio smilčių.+ Atžygiavę filistinai įsirengė stovyklą Michmaše, į rytus nuo Bet Aveno.+  Izraelitai matė, kad pakliuvo į bėdą ir kad gresia didelė nelaimė; žmonės slapstėsi olose, urvuose,+ uolų plyšiuose, rūsiuose ir vandens talpyklose.  Kai kurie hebrajai netgi persikėlė per Jordaną į Gado žemes ir į Gileadą.+ Tačiau Saulius pasiliko Gilgale. Visi su juo esantys žmonės drebėjo iš baimės.  Saulius laukė septynias dienas iki laiko, kurį Samuelis buvo nurodęs. Bet Samuelis į Gilgalą neatėjo ir žmonės ėmė skirstytis.  Galiausiai Saulius paliepė: „Atneškite čionai deginamąją auką ir bendrystės aukas.“ Ir jis atnašavo deginamąją auką.+ 10  Vos jam baigus atnašauti deginamąją auką, atkeliavo Samuelis. Saulius išėjo jo pasitikti ir pasveikinti. 11  Samuelis prabilo: „Ką tu padarei?!“ Saulius atsakė: „Mačiau, kad mano žmonės skirstosi,+ o tu nurodytu laiku neateini, ir kad filistinai telkiasi prie Michmašo.+ 12  Tariau sau: ‘Filistinai tuojau užpuls mane Gilgale, o aš dar nemaldavau Jehovą malonės.’ Todėl jaučiau pareigą atnašauti deginamąją auką.“ 13  Samuelis tarė Sauliui: „Pasielgei kvailai! Nepaklusai Jehovos, savo Dievo, įsakymui.+ Jeigu būtum paklusęs, Jehova būtų įtvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje amžiams. 14  Bet dabar tavo karaliavimas neišsilaikys.+ Jehova ras vyrą pagal savo širdį+ ir Jehova paskirs jį savo tautos vadu,+ nes tu nepaklusai Jehovos įsakymui.“+ 15  Tuomet Samuelis pakilo ir nuėjo iš Gilgalo į Benjamino Gibėją. Saulius suskaičiavo žmones – su juo buvo likę apie 600 vyrų.+ 16  Saulius, jo sūnus Jehonatanas ir su jais pasilikę kariai laikėsi Benjamino Geboje,+ o filistinų stovykla buvo Michmaše.+ 17  Iš filistinų stovyklos vis išeidavo trys būriai siaubti apylinkių. Vienas būrys traukdavo keliu link Ofros, į Šualo žemę, 18  kitas sukdavo link Bet Horono,+ o trečias žygiuodavo keliu, vedančiu iki ribos priešais Ceboimų slėnį, dykumos link. 19  Visame Izraelio krašte negalėjai rasti nė vieno kalvio, nes filistinai buvo pasakę: „Hebrajai nedirbs sau kalavijų ir iečių!“ 20  Galąsti noragų, kaplių, kirvių ir pjautuvų visiems izraelitams tekdavo eiti pas filistinus. 21  Už norago, kaplio, trišakės, kirvio galandimą ir už akstino jaučiams varyti sutaisymą reikėjo mokėti vieną pimą*. 22  Taigi mūšio dieną nė vienas iš Sauliaus ir Jehonatano karių neturėjo nei kalavijo, nei ieties.+ Tik Saulius ir Jehonatanas buvo ginkluoti. 23  Tuo tarpu vienas filistinų sargybos būrys buvo įžengęs į Michmašo perėją.+

Išnašos

Hebr. tekste trūksta skaitvardžio.
Pažod. „į savo palapines“.
Pažod. „Izraelis yra pasmirdęs filistinams“.
Svorio matas, lygus maždaug dviem trečdaliams šekelio.