1 Samuelio 16:1-23

  • Samuelis karaliumi patepa Dovydą (1–13)

    • „Jehova žiūri į širdį“ (7)

  • Dievo dvasia palieka Saulių (14–17)

  • Dovydas tampa Sauliaus lyrininku (18–23)

16  Praėjus kuriam laikui, Jehova tarė Samueliui: „Kiek dar sielosies dėl Sauliaus?+ Aš jį atmečiau, Izraelyje jis nebekaraliaus.+ Tad pripildyk savo ragą aliejaus+ ir eik. Siunčiu tave pas betliejietį Jesę,+ nes iš jo sūnų išsirinkau karalių.“+ –  „Kaip aš galiu eiti? – išsigando Samuelis. – Kai Saulius apie tai išgirs, jis mane nužudys.“+ Jehova atsakė: „Nusivesk telyčią ir sakyk: ‘Atėjau Jehovai aukos atnašauti.’  Pasikviesk prie aukos Jesę ir aš tau pasakysiu, ką turi daryti. Patepk tą, kurį nurodysiu.“+  Samuelis padarė, kaip Jehova liepė. Kai jis atėjo į Betliejų,+ miesto seniūnai jį pasitiko drebėdami iš baimės. Jie klausė: „Ar su taika ateini?“ –  „Su taika. Atėjau Jehovai aukos atnašauti, – atsakė Samuelis. – Apsivalykite* ir eikite su manimi prie aukos.“ Tada jis pašventino Jesę ir jo sūnus ir pakvietė juos prie aukos.  Jiems suėjus, Samuelis pažvelgė į Eliabą+ ir pamanė: „Šitas tikrai bus Jehovos pateptasis!“  Bet Jehova Samueliui tarė: „Nežiūrėk, kad jis išvaizdus ir aukštas,+ nes ne jį aš pasirinkau. Dievas mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į tai, kas akimis matoma, o Jehova žiūri į širdį.“+  Tada Jesė pakvietė Abinadabą+ ir liepė jam praeiti pro Samuelį, bet tas pasakė: „Ne jį Jehova išsirinko.“  Paskui Jesė pakvietė Šamą,+ bet ir vėl Samuelis tarė: „Jehova išsirinko ne jį.“ 10  Ir taip Jesė liepė pro Samuelį praeiti septyniems savo sūnums, tačiau Samuelis pasakė Jesei: „Nė vienas iš šitų nėra Jehovos išrinktasis.“ – 11  „Ar čia jau visi tavo sūnūs?“ – paklausė Samuelis. „Dar liko jauniausias.+ Jis gano avis“,+ – atsakė Jesė. Samuelis paliepė: „Siųsk ką nors jo pakviesti, nes nesėsime valgyti, kol jis neateis.“ 12  Tad Jesė siuntė jo pakviesti. Tai buvo raudonskruostis*, gražių akių, dailiai nuaugęs jaunuolis.+ „Tai jis, – tarė Jehova. – Stokis ir patepk jį!“+ 13  Samuelis paėmė ragą aliejaus+ ir patepė jį brolių akivaizdoje. Nuo tos dienos Jehovos dvasia buvo su Dovydu.+ Paskui Samuelis pakilo ir sugrįžo į Ramą.+ 14  O Saulių Jehovos dvasia jau buvo palikusi+ ir jį ėmė kamuoti bloga dvasia nuo Jehovos.+ 15  Sauliaus tarnai pasiūlė: „Matai, kad tave kankina bloga dvasia nuo Dievo. 16  Tegu mūsų valdovas įsako savo tarnams paieškoti žmogaus, kuris mokėtų gražiai skambinti lyra.+ Kai tik bloga dvasia nuo Dievo tave apims, jis pradės skambinti ir pasijausi geriau.“ 17  Taigi Saulius tarnams paliepė: „Suraskite vyrą, mokantį gražiai skambinti, ir atveskite jį čionai.“ 18  Vienas iš tarnų tarė: „Girdėjau, kaip gražiai skambina betliejiečio Jesės sūnus. Jis drąsus ir stiprus kovotojas,+ iškalbus ir dailiai nuaugęs,+ be to, su juo yra Jehova.“+ 19  Saulius siuntė pas Jesę pasiuntinius, sakydamas: „Atsiųsk pas mane Dovydą, savo sūnų, kuris gano avis.“+ 20  Jesė užkrovė ant asilo duonos, vynmaišį, ožiuką ir per savo sūnų Dovydą visa tai pasiuntė Sauliui. 21  Taip Dovydas atkeliavo pas Saulių ir ėmė jam tarnauti.+ Saulius labai jį pamilo ir jis tapo jo ginklanešiu. 22  Saulius siuntė Jesei žinią: „Tegul Dovydas pasilieka mano tarnyboje, nes jis man labai patinka.“ 23  Kada tik bloga dvasia nuo Dievo užvaldydavo Saulių, Dovydas paimdavo lyrą ir skambindavo. Saulius nusiramindavo, pasijausdavo geriau, bloga dvasia nuo jo pasitraukdavo.+

Išnašos

Pažod. „Pasišventinkite“.
Pažod. „rausvas“.