1 Samuelio 24:1-22
24 Kai Saulius išvijęs filistinus grįžo, jam buvo pranešta: „Dovydas yra En Gedžio dykumoje.“+
2 Saulius susikvietė 3000 rinktinių vyrų iš viso Izraelio ir išėjo Dovydo ir jo žmonių ieškoti į uolynus, kur gyvena kalnų ožiai.
3 Pakeliui priėjo avių aptvarus. Ten buvo ola ir Saulius įėjo į ją nusilengvinti. O tos olos gilumoje kaip tik sėdėjo Dovydas su savo vyrais.+
4 Vyrai ėmė kalbėti Dovydui: „Štai diena, kada Jehova tau sako: ‘Atiduodu priešą tau į rankas.+ Pasielk su juo, kaip nori.’“ Dovydas prisėlino ir patylomis nupjovė Sauliaus drabužio skverną.
5 Bet Dovydui širdyje buvo negera*,+ kam jis tą skverną nupjovė.
6 Savo vyrams jis sakė: „Su savo viešpačiu, Jehovos pateptuoju, taip nepasielgsiu – rankos prieš jį nekelsiu. Tesaugo Jehova net nuo tokios minties! Juk jis Jehovos pateptasis!“+
7 Šiais žodžiais Dovydas sulaikė savo vyrus ir Sauliaus užpulti jiems neleido. O Saulius, išėjęs iš olos, patraukė savo keliu.
8 Dovydas irgi išėjo iš olos ir pašaukė Saulių: „Mano viešpatie karaliau!“+ Kai Saulius atsisuko, Dovydas puolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės.
9 Jis kalbėjo Sauliui: „Kodėl klausaisi šnekų, esą Dovydas siekia tau pakenkti?+
10 Dabar pats matai, kad oloje Jehova buvo atidavęs tave man į rankas. Ir kai kas ragino nužudyti tave,+ bet aš tavęs pasigailėjau ir tariau: ‘Nekelsiu rankos prieš savo viešpatį, nes jis yra Jehovos pateptasis.’+
11 Pažiūrėk, mano tėve, – rankoje laikau tavo drabužio skverną. Aš jį nupjoviau, bet tavęs nenužudžiau. Dabar matai ir supranti, kad aš nenoriu tau pakenkti ir prieš tave nemaištauju. Tau aš nenusidėjau,+ nors tu ir medžioji mane, norėdamas atimti gyvybę.+
12 Tebūna Jehova mūsų teisėjas,+ už mane tau teatkeršija Jehova,+ o aš rankos prieš tave nekelsiu.+
13 Kaip senovės patarlė sako, „nedorybė ateina iš nedorėlių“. Rankos prieš tave aš nekelsiu.
14 Prieš ką gi išėjo Izraelio karalius? Ką tu persekioji? Pastipusį šunį? Blusą?+
15 Tebūna Jehova teisėjas, tegul jis teisia tave ir mane, tegul viską ištiria ir mane apgina.+ Tegul mane teisia ir išgelbėja iš tavo rankų.“
16 Dovydui nutilus, Saulius paklausė: „Ar čia tavo balsas, mano sūnau Dovydai?“+ Ir Saulius ėmė garsiai verkti.
17 „Tu esi teisesnis už mane, nes darei man gera, o aš tau atmokėjau piktu,+ – kalbėjo jis. –
18 Tu išties padarei man gera: Jehova, kaip dabar ir sakei, buvo atidavęs mane tau į rankas, bet tu manęs nenužudei.+
19 Koks gi žmogus, suradęs savo priešą, paleistų jį gyvą ir sveiką? Jehova apdovanos tave+ už tai, ką dėl manęs šiandien padarei.
20 Žinau, tu tikrai tapsi karaliumi+ ir Izraelio karalystė amžiais liks tavo rankose.
21 Tad Jehovos vardu prisiek,+ kad po manęs neišnaikinsi mano palikuonių ir neištrinsi mano vardo iš mano tėvo namų.“+
22 Ir Dovydas jam prisiekė. Tada Saulius grįžo namo,+ o Dovydas su savo vyrais patraukė į tvirtovę.+
Išnašos
^ Arba „Dovydą ėmė graužti sąžinė“.
