1 Samuelio 25:1-44
25 Po kurio laiko mirė Samuelis,+ ir visas Izraelis susirinko jo apraudoti. Žmonės palaidojo Samuelį prie jo namų Ramoje.+ Paskui Dovydas nukeliavo į Parano dykumą.
2 Maone+ gyveno vienas vyras, turintis nuosavybės Karmelyje*.+ Tas žmogus buvo labai turtingas: laikė 3000 avių ir 1000 ožkų. Karmelyje jis kirpo savo avis.
3 Jo vardas buvo Nabalas,+ o žmonos – Abigailė.+ Abigailė buvo protinga ir graži, o Nabalas, iš Kalebo+ kilties, – šiurkštus ir piktavalis.+
4 Dovydas būdamas dykumoje išgirdo, kad Nabalas kerpa avis,
5 tad siuntė pas jį dešimt vyrų ir prisakė: „Nueikite į Karmelį pas Nabalą ir mano vardu pasiteiraukite, kaip jis laikosi.
6 Paskui tarkite: ‘Linkiu tau ilgo gyvenimo ir kad gerai klotųsi* tau, tavo šeimynai ir viskam, ką turi!
7 Išgirdau, kad kerpi avis. Kai tavo piemenys buvo su mumis, mes jų neskriaudėme+ ir jie nieko nepasigedo per visą laiką, kol ganė Karmelyje.
8 Paklausk savo žmonių ir jie tau pasakys. Todėl teranda mano vyrai malonę tavo akyse, juk atėjome tokią džiugią dieną! Prašyčiau sušelpti, kuo gali, savo tarnus ir savo sūnų Dovydą.’“+
9 Taigi Dovydo vyrai nuėjo pas Nabalą ir Dovydo vardu perdavė jam visus tuos žodžius. Jiems baigus kalbėti,
10 Nabalas pareiškė: „Kas tas Dovydas, kas tas Jesės sūnus? Dabar daug tarnų bėga nuo savo šeimininkų.+
11 Kodėl turėčiau imti duoną, vandenį ir mėsą, priruoštą avių kirpėjams, ir atiduoti nežinia iš kur atsibasčiusiems vyrams?!“
12 Sugrįžę pas Dovydą, vyrai viską jam papasakojo.
13 Dovydas savo žmonėms tuojau paliepė: „Prisijuoskit kalavijus!“+ Tad visi prisijuosė kalavijus; Dovydas irgi prisijuosė savo kalaviją. Maždaug keturi šimtai vyrų lydėjo Dovydą, o du šimtai liko prie daiktų.
14 Tuo tarpu vienas iš Nabalo tarnų pranešė jo žmonai Abigailei: „Dovydas buvo atsiuntęs iš dykumos pasiuntinius su geriausiais linkėjimais mūsų šeimininkui, bet tas juos iškoneveikė.+
15 Tie vyrai buvo mums labai geri, jokios skriaudos mums nepadarė. Per visą laiką, kol buvome su jais laukuose, nieko nepasigedome.+
16 Dieną naktį jie saugojo mus it kokia siena, kai šalia jų ganėme bandą.
17 Tad dabar pagalvok, ką daryti, nes mūsų šeimininkui ir visiems jo namams gresia nelaimė.+ Jis toks niekšingas žmogus,+ kad niekas negali su juo susikalbėti.“
18 Abigailė+ skubiai paėmė 200 papločių duonos, du didelius ąsočius vyno, penkias paruoštas avis, penkias sejas* gruzdintų grūdų, 100 razinų slėgtainių, 200 figų slėgtainių ir užkrovė viską ant asilų.+
19 Tada pasakė tarnams: „Eikite pirmi. Aš seksiu iš paskos.“ Bet savo vyrui Nabalui nieko nepranešė.
20 Kai Abigailė, jodama ant asilo, kalno priedangoje leidosi žemyn, netikėtai priešais pasirodė Dovydas su vyrais ir jie susitiko.
21 Dovydas buvo pasakęs: „Be reikalo saugojau dykumoje to žmogaus turtą. Nė menkiausio daikto jis nepasigedo,+ o dabar už gera man piktu atmoka!+
22 Tenubaudžia Dievas Dovydo priešus* ir dar teprideda, jeigu iki ryto paliksiu gyvą bent vieną vyrą* iš jo šeimynos.“
23 Pamačiusi Dovydą, Abigailė skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ant kelių ir iki žemės nusilenkė.
24 Parklupusi prie jo kojų maldavo: „Mano viešpatie, tekrinta kaltė ant manęs. Leisk man kalbėti, išklausyk savo tarnaitės žodžius.
25 Meldžiu savo viešpaties nekreipti dėmesio į Nabalą, tą niekšingą žmogų,+ nes koks jo vardas, toks jis pats. Jo vardas Nabalas* ir jis tikrai yra kvailas. Aš, tavo tarnaitė, nemačiau savo viešpaties siųstų vyrų.
26 Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, mano viešpatie, tai Jehova sulaikė tave,+ kad neužsitrauktum kraujo kaltės+ ir neimtum keršyti savo paties ranka. Tegul tavo priešai ir visi, kas nori mano viešpačiui pakenkti, tampa kaip Nabalas.
27 O ši dovana*,+ tavo tarnaitės atnešta savo viešpačiui, tebūna duota vyrams, kurie yra sykiu su mano viešpačiu.+
28 Malonėk atleisti savo tarnaitei jos nusižengimą. Jehova tikrai įkurs mano viešpačiui patvarius namus*,+ nes mano viešpats kovoja Jehovos kovas+ ir per visą gyvenimą nėra padaręs nieko pikta.+
29 Jei kas nors tave persekios ir kėsinsis atimti gyvybę, Jehova, tavo Dievas, saugos mano viešpaties gyvybę įrišęs į gyvųjų ryšulėlį, o tavo priešų gyvybes jis išsvaidys it akmenis mėtykle.
30 Kai Jehova bus įvykdęs visus gerus pažadus, duotus mano viešpačiui, ir bus paskyręs jį Izraelio vadu,+
31 mano viešpačiui neteks gailėtis ir graužtis, kad be reikalo praliejo kraują ir keršijo savo paties ranka.+ O kai Jehova bus apdovanojęs mano viešpatį viskuo, kas gera, atmink savo tarnaitę.“
32 Dovydas tarė Abigailei: „Tebūna pašlovintas Jehova, Izraelio Dievas, šiandien tave atsiuntęs manęs pasitikti!
33 Būk palaiminta už tokią savo nuovoką! Būk palaiminta už tai, kad sulaikei mane ir aš neužsitraukiau kraujo kaltės,+ nekeršijau savo paties rankomis.
34 Jeigu nebūtum atskubėjusi manęs pasitikti,+ – kaip gyvas Jehova, Izraelio Dievas, kuris neleido, kad tau pakenkčiau,+ – iki ryto Nabalui nebūtų likę nė vieno vyro.“+
35 Dovydas paėmė visa, ką ji atgabeno, ir pasakė: „Gali rami grįžti namo. Aš įsiklausiau į tavo žodžius ir padarysiu, kaip sakei.“
36 Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Tuo metu jis puotavo savo namuose it koks karalius, buvo gerai nusiteikęs ir girtut girtutėlis. Abigailė iki ryto jam ničnieko nesakė.
37 Kitą rytą, kai Nabalas jau buvo išsiblaivęs, žmona viską jam papasakojo. Nabalui širdis apmirė ir jis tarsi suakmenėjo*.
38 Maždaug po dešimties dienų Jehova nubaudė jį mirtimi.
39 Išgirdęs, kad Nabalas mirė, Dovydas pasakė: „Tebūna pašlovintas Jehova už tai, kad atmokėjo+ Nabalui, mano įžeidėjui,+ o savo tarną sulaikė nuo pikta.+ Nabalo piktadarystes Jehova užkrovė jam pačiam ant galvos.“ Paskui Dovydas siuntė pasiuntinius, kad pasiūlytų Abigailei tapti jo žmona.
40 Atėję pas Abigailę į Karmelį, jo tarnai kalbėjo: „Dovydas nori tave imti į žmonas.“
41 Ji tučtuojau pakilo, nusilenkė iki žemės ir pasakė: „Esu vergė, pasiruošusi plauti savo viešpaties tarnams kojas.“+
42 Abigailė+ nedelsdama sėdo ant asilo ir, lydima penkių tarnaičių, iškeliavo su Dovydo pasiuntiniais. Abigailė tapo jo žmona.
43 Dovydas jau buvo vedęs Ahinoamą+ iš Jezreelio.+ Taigi jos abi buvo jo žmonos.+
44 O Dovydo žmoną Mikalę+ jos tėvas Saulius buvo atidavęs Laišo sūnui Palčiui+ iš Galimų.
Išnašos
^ Miestas Judo giminės teritorijoje; ne tas pats, kas Karmelio kalnas.
^ Arba „ir ramybės“.
^ Seja buvo lygi 7,33 L. Žr. priedą B14.
^ Arba galbūt „Dovydą“.
^ Pažod. „bent vieną, kuris šlapinasi ant sienos“. Taip buvo paniekinamai vadinami vyrai.
^ Išvertus – „kvailas“.
^ Pažod. „palaiminimas“.
^ T. y. dinastiją.
^ Arba „ir jį suparalyžiavo“.
