2 Karalių 1:1-18

  • Elijas išpranašauja Ahazijo mirtį (1–18)

1  Ahabui mirus, Moabas+ sukilo prieš Izraelį.  Vieną dieną Ahazijas, būdamas savo namuose Samarijoje, krito pro pinučius iš viršutinio aukšto ir susižalojo. Tada jis siuntė pasiuntinius, liepdamas: „Eikite ir pasiteiraukite Ekrono+ dievo Baal Zebubo, ar šitaip susižeidęs aš pasveiksiu.“+  Bet Jehovos angelas tarė tišbiečiui Elijui:+ „Eik pasitikti Samarijos karaliaus pasiuntinių ir jiems perduok: ‘Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad einate teirautis Ekrono dievo Baal Zebubo?+  Užtat Jehova sako: „Tu mirsi. Iš lovos, į kurią atgulei, nebeatsikelsi.“’“ Perdavęs žinią, Elijas nuėjo.  Pasiuntiniai sugrįžo pas Ahaziją ir tas iškart paklausė: „Kodėl taip greit grįžote?“  Jie ėmė aiškinti: „Mus pasitiko vienas vyras ir pasakė: ‘Grįžkite pas karalių, kuris jus siuntė, ir praneškite jam, ką sako Jehova: „Nejaugi nėra Dievo Izraelyje, kad siunti žmones teirautis Ekrono dievo Baal Zebubo? Todėl tu mirsi. Iš lovos, į kurią atgulei, nebeatsikelsi.“’“+ –  „O kaip atrodė tas vyras, kuris jus pasitiko ir visa tai pasakė?“ – teiravosi karalius.  „Jis vilkėjo kailinį apdarą+ ir buvo susijuosęs odiniu diržu“,+ – atsakė pasiuntiniai. „Tai tišbietis Elijas“, – iškart atpažino karalius.  Karalius siuntė pas Eliją penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimt vyrų. Elijui sėdint ant kalno, tas penkiasdešimtininkas, užkopęs pas jį, pareiškė: „Dievo vyre,+ karalius įsako tau lipti žemyn!“ – 10  „Jeigu aš Dievo vyras, – atsakė Elijas penkiasdešimtininkui, – tekrinta ugnis iš dangaus+ ir tepraryja tave ir tavo penkiasdešimtuką!“ Taip ir nutiko: krito iš dangaus ugnis ir prarijo jį ir jo penkiasdešimtuką. 11  Tada karalius pas Eliją siuntė kitą penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimt vyrų. Tas atėjęs pareiškė: „Dievo vyre, karaliaus įsakymas yra toks: lipk žemyn!“ – 12  „Jeigu aš Dievo vyras, – atsakė Elijas, – tekrinta ugnis iš dangaus ir tepraryja tave ir tavo penkiasdešimtuką!“ Taip ir nutiko: iš dangaus krito Dievo ugnis ir prarijo jį ir jo penkiasdešimtuką. 13  Karalius trečiąkart siuntė penkiasdešimtininką su jo penkiasdešimt vyrų. Užkopęs aukštyn, trečiasis penkiasdešimtininkas puolė ant kelių prieš Eliją ir, maldaudamas pasigailėti, kalbėjo: „Dievo vyre, meldžiu: tebūna tavo akyse brangi mano gyvastis ir gyvastis šių penkiasdešimt tavo tarnų! 14  Ant anų dviejų penkiasdešimtininkų ir jų penkiasdešimtukų krito ugnis iš dangaus ir juos prarijo. Tačiau manoji gyvastis tebūna tavo akyse brangi!“ 15  Dabar Jehovos angelas Eliją paragino: „Leiskis su juo žemyn, nebijok.“ Elijas nulipo su juo žemyn ir, nuėjęs pas karalių, 16  tarė: „Taip sako Jehova: ‘Tu siuntei pasiuntinius pasiteirauti Ekrono+ dievo Baal Zebubo. Nejaugi Izraelyje nėra Dievo, kurio galėtum pasiklausti?+ Todėl tu mirsi. Iš lovos, į kurią atgulei, nebeatsikelsi.’“ 17  Kaip Jehova pasakė per Eliją, taip ir įvyko – Ahazijas mirė. O kadangi sūnaus jis neturėjo, antrais Judo karaliaus Jehoramo,+ Juozapato sūnaus, valdymo metais karaliumi vietoj Ahazijo tapo Jehoramas*.+ 18  Daugiau apie Ahaziją+ ir apie jo darbus argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje?

Išnašos

Ahazijo brolis.