2 Karalių 13:1-25

  • Izraelio karalius Jehoahazas (1–9)

  • Izraelio karalius Jehoašas (10–13)

  • Eliziejus išbando Jehoašo uolumą (14–19)

  • Eliziejaus mirtis; numestas ant jo kaulų, atgyja numirėlis (20, 21)

  • Išsipildo paskutinė Eliziejaus pranašystė (22–25)

13  Dvidešimt trečiais Judo karaliaus Ahazijo+ sūnaus Jehoašo+ valdymo metais Izraelio karaliumi tapo Jehuvo sūnus Jehoahazas+ ir karaliavo Samarijoje 17 metų.  Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, ir kartojo tas pačias nuodėmes, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas,+ jų neatsižadėjo.  Tad Jehova, užsidegęs pykčiu+ ant Izraelio žmonių,+ atidavė juos į rankas Sirijos karaliui Hazaeliui+ ir į rankas jo sūnui Ben Hadadui,+ ir tauta visą tą laiką gyveno priespaudoje.  Galiausiai Jehoahazas ėmė maldauti Jehovą malonės, ir Jehova jį išklausė, nes matė, kaip Sirijos karalius engia Izraelį.+  Jehova davė Izraeliui gelbėtoją,+ kad tas išvaduotų juos iš Sirijos gniaužtų, ir izraelitai savo namuose vėl galėjo gyventi kaip gyvenę.  (Vis dėlto jie neatsižadėjo Jeroboamo namų nuodėmės, į kurią jis buvo Izraelį įvedęs.+ Jie darė tą pačią nuodėmę, ir Ašeros stulpas*+ Samarijoje tebestovėjo.)  Iš visos kariuomenės Jehoahazui tebuvo likę 50 raitininkų, 10 kovos vežimų ir 10 000 pėstininkų, nes Sirijos karalius buvo juos sunaikinęs,+ sutrypęs lyg dulkes ant grendymo.+  Daugiau apie Jehoahazą – apie visus jo darbus ir apie jo galybę – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje?  Paskui Jehoahazas atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas Samarijoje.+ Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Jehoašas. 10  Jehoahazo sūnus Jehoašas+ Izraelio karaliumi tapo trisdešimt septintais Judo karaliaus Jehoašo valdymo metais ir Samarijoje karaliavo 16 metų. 11  Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, neatsižadėjo nė vienos iš tų nuodėmių, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas.+ Jis kartojo tas pačias nuodėmes. 12  Daugiau apie Jehoašą – apie visus jo darbus, jo galybę ir apie tai, kaip jis kovojo su Judo karaliumi Amaciju,+ – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje? 13  Paskui Jehoašas atgulė prie savo protėvių ir į jo sostą sėdo Jeroboamas*.+ Jehoašas buvo palaidotas Samarijoje prie Izraelio karalių.+ 14  Eliziejui+ susirgus mirtina liga, Izraelio karalius Jehoašas, atėjęs jo aplankyti, raudojo: „Tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimas ir raitininkai!“+ 15  Eliziejus jam paliepė: „Atnešk lanką ir strėlių.“ Taigi Jehoašas atnešė lanką ir strėlių. 16  Tada Eliziejus Izraelio karaliui tarė: „Paimk lanką į rankas.“ Tam paėmus lanką, Eliziejus uždėjo savo rankas jam ant rankų 17  ir paprašė: „Atidaryk langą į rytų pusę!“ Kai karalius atidarė langą, Eliziejus jį paragino: „Šauk!“ Ir tas paleido strėlę. Eliziejus sakė: „Tai Jehovos pergalės strėlė, pergalės prieš Siriją strėlė!* Tu nugalėsi sirus prie Afeko,+ juos visiškai sutriuškinsi.“ 18  Eliziejus vėl liepė: „Paimk strėles.“ Karalius paėmė. „Duok jomis į žemę!“ – paragino jis Izraelio karalių. Tas sudavė į žemę tris kartus ir sustojo. 19  Dievo vyras supyko ant jo ir tarė: „Reikėjo suduoti penkis ar šešis kartus! Tada Sirijai būtum sudavęs mirtiną smūgį ir ją visiškai sutriuškinęs. Dabar prieš Siriją iškovosi tik tris pergales.“+ 20  Eliziejus mirė ir buvo palaidotas. Kraštą ėmė puldinėti Moabo plėšikų gaujos+ – jie vis ateidavo metų pradžioje*. 21  Kartą žmonės laidojo vieną vyrą ir kai pamatė artinantis tokią gaują, kūną įmetė į Eliziejaus kapą, o patys pabėgo. Prisilietęs prie Eliziejaus kaulų, tas vyras atgijo+ ir atsistojo ant kojų. 22  Visą tą laiką, kai valdė Jehoahazas, Sirijos karalius Hazaelis+ engė Izraelį.+ 23  Vis dėlto Jehova gailėjo žmonių ir buvo jiems maloningas,+ rūpinosi jais dėl sandoros, kurią buvo sudaręs su Abraomu,+ Izaoku+ ir Jokūbu.+ Jis nenorėjo jų pražudyti ir ligi šiol nuo savęs neatstūmė. 24  Sirijos karaliui Hazaeliui mirus, karaliumi vietoj jo tapo jo sūnus Ben Hadadas. 25  Tada Jehoahazo sūnus Jehoašas atsiėmė iš Hazaelio sūnaus Ben Hadado miestus, kuriuos Hazaelis, kariaudamas su jo tėvu Jehoahazu, buvo užėmęs. Jehoašas prieš Ben Hadadą iškovojo tris pergales+ ir tuos Izraelio miestus atsiėmė.

Išnašos

T. y. Jeroboamas II.
Arba „Tai Jehovos išgelbėjimo strėlė, prieš Siriją nukreipta išgelbėjimo strėlė!“
Tikriausiai pavasarį.