2 Karalių 14:1-29

  • Judo karalius Amacijas (1–6)

  • Karas su Edomu ir su Izraeliu (7–14)

  • Izraelio karaliaus Jehoašo mirtis (15, 16)

  • Amacijas nužudomas (17–22)

  • Izraelio karalius Jeroboamas II (23–29)

14  Antrais Izraelio karaliaus Jehoašo,+ Jehoahazo sūnaus, valdymo metais karaliauti ėmė Judo karaliaus Jehoašo sūnus Amacijas.  Karaliumi jis tapo būdamas dvidešimt penkerių ir Jeruzalėje karaliavo 29 metus. Jo motina buvo Jehoadina iš Jeruzalės.+  Jis darė, kas teisu Jehovos akyse, nors ir ne taip, kaip jo protėvis Dovydas.+ Visur jis elgėsi kaip jo tėvas Jehoašas.+  Šventavietės nebuvo panaikintos,+ žmonės šventavietėse vis dar atnašavo aukas ir leido aukų dūmus.+  Kai karalystę jau buvo tvirtai paėmęs į savo rankas, Amacijas nubaudė mirtimi sąmokslininkus, kurie buvo nužudę karalių, jo tėvą.+  Bet tų žudikų sūnų̃ jis mirtimi nebaudė, nes pakluso Mozės Įstatyme užrašytam Jehovos priesakui: „Tėvai nebus baudžiami mirtimi už savo sūnus, ir sūnūs nebus baudžiami mirtimi už tėvus. Žmogų mirtimi galima bausti tik už jo paties nuodėmę.“+  Druskos slėnyje Amacijas įveikė edomitus+ – nukovė jų 10 000 – ir užėmė Selą.+ Ją pervadino Jokteeliu; taip ji vadinama iki šios dienos.  Tada Amacijas siuntė pasiuntinius pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, ir metė jam iššūkį: „Eikš, stokime į kovą!“+  Izraelio karalius Jehoašas perdavė Judo karaliui Amacijui tokį atsakymą: „Libano dygiažolė siuntė žinią Libano kedrui: ‘Duok savo dukterį mano sūnui į žmonas.’ Bet laukinis Libano žvėris prabėgdamas tą dygiažolę sutrypė. 10  Tiesa, tu nugalėjai Edomą,+ ir tavo širdis dėl to didžiuojasi. Džiaukis savo šlove ir sėdėk namie! Negi nori prisišaukti nelaimę? Pats pražūsi ir visą Judą pražudysi.“ 11  Bet Amacijas nenorėjo klausyti.+ Tad Izraelio karalius Jehoašas atžygiavo prieš Judo karalių Amaciją, ir prie Bet Šemešo,+ kuris priklauso Judui, jie stojo į kovą.+ 12  Izraelis nugalėjo Judą ir visi išsilakstė po namus*. 13  O Judo karalių Amaciją, Ahazijo sūnaus Jehoašo sūnų, Izraelio karalius Jehoašas ten pat, prie Bet Šemešo, paėmė į nelaisvę. Parvedęs jį į Jeruzalę, Jehoašas pralaužė Jeruzalės miesto sienoje nuo Efraimo vartų+ iki Kampo vartų+ 400 uolekčių* spragą. 14  Jis surinko visą auksą, sidabrą ir visus brangius daiktus iš Jehovos Namų iždinių, ištuštino karaliaus rūmų iždines ir paėmęs įkaitų grįžo į Samariją. 15  Daugiau apie Jehoašą – apie jo darbus, jo galybę ir apie tai, kaip jis kovojo su Judo karaliumi Amaciju, – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje? 16  Paskui Jehoašas atgulė prie savo protėvių ir buvo palaidotas Samarijoje+ prie Izraelio karalių. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jeroboamas*.+ 17  Judo karalius Amacijas,+ Jehoašo sūnus, po Izraelio karaliaus Jehoašo,+ Jehoahazo sūnaus, mirties gyveno dar 15 metų.+ 18  Daugiau apie Amaciją argi neparašyta Judo karalių metraščių knygoje? 19  Jeruzalėje prieš jį buvo surengtas sąmokslas,+ todėl jis pabėgo į Lachišą. Bet sąmokslininkai įkandin jo pasiuntė savo žmones ir tie Lachiše jį nužudė. 20  Jo kūną pargabeno arkliais į Jeruzalę ir palaidojo Dovydo mieste prie jo protėvių.+ 21  Tada visi Judo žmonės paėmė šešiolikmetį Azariją*+ ir pasodino į karaliaus sostą vietoj jo tėvo Amacijo.+ 22  Karaliui atgulus prie savo protėvių, Azarija sugrąžino Judui Elatą+ ir jį atstatė.+ 23  Izraelio karaliaus Jehoašo sūnus Jeroboamas+ karaliumi tapo penkioliktais Jehoašo sūnaus Amacijo, Judo karaliaus, valdymo metais ir Samarijoje karaliavo 41 metus. 24  Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, neatsižadėjo nė vienos iš tų nuodėmių, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas.+ 25  Tačiau jis atkūrė Izraelio ribas nuo Lebo Hamato*+ iki Arabos jūros*,+ ir taip išsipildė, ką Jehova, Izraelio Dievas, buvo kalbėjęs per savo tarną Amitajo sūnų Joną,+ pranašą iš Gat Hefero.+ 26  Jehova matė, kad Izraelis labai suvargęs+ ir kad nelikę nė vieno, kas galėtų Izraeliui padėti, net bejėgio ir silpno. 27  Bet Jehova buvo pažadėjęs neišdildyti Izraelio vardo po dangumi,+ todėl ir išgelbėjo Izraelio žmones Jehoašo sūnaus Jeroboamo rankomis.+ 28  Daugiau apie Jeroboamą – apie visus jo darbus, jo galybę ir apie tai, kaip jis kovojo ir Judui bei Izraeliui sugrąžino Damaską+ ir Hamatą,+ – argi neparašyta Izraelio karalių metraščių knygoje? 29  Paskui Jeroboamas atgulė prie savo protėvių, Izraelio karalių. Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Zacharija.+

Išnašos

Pažod. „po palapines“.
Maždaug 178 m. Žr. priedą B14.
T. y. Jeroboamas II.
Išvertus – „Jehova padėjo“. Dar vadinamas Uziju. Žr. 2Ka 15:13; 2Me 26:1–23; Iz 6:1 ir Zch 14:5.
T. y. Druskos, arba Negyvosios, jūros.
Arba „nuo Hamato prieigų“.