2 Karalių 22:1-20
22 Karaliumi Jošijas+ tapo būdamas aštuonerių ir Jeruzalėje karaliavo 31 metus.+ Jo motina buvo Jedida, bockatiečio+ Adajos duktė.
2 Jošijas darė, kas teisu Jehovos akyse, ir visur sekė savo protėvio Dovydo pėdomis,+ nenukrypdamas nei į dešinę, nei į kairę.
3 Aštuonioliktais savo valdymo metais karalius Jošijas pasiuntė į Jehovos Namus raštininką Šafaną, Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų,+ ir jam prisakė:
4 „Nueik pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją+ ir paprašyk, kad paimtų visus į Jehovos Namus atneštus pinigus,+ kuriuos iš žmonių yra surinkę vartų sargai.+
5 Tie pinigai tebūna patikėti vyrams, atsakingiems už darbus prie Jehovos Namų, o jie savo ruožtu teperduoda juos Jehovos Namų darbininkams, taisantiems Namus,+ –
6 meistrams, statytojams ir mūrininkams. Tegul už tuos pinigus perka rąstus ir tašytus akmenis Namams taisyti.+
7 Tačiau ataskaitos, kur pinigus išleido, iš jų neturi būti reikalaujama, nes jie patikimi.“+
8 Netrukus vyriausiasis kunigas Hilkijas raštininkui Šafanui+ pasakė: „Jehovos Namuose radau Įstatymo knygą!“+ Hilkijas padavė knygą Šafanui ir tas ėmė ją skaityti.+
9 Nuėjęs pas karalių, raštininkas Šafanas pranešė: „Tavo tarnai išpylė šventykloje surinktus pinigus ir perdavė juos vyrams, atsakingiems už darbus prie Jehovos Namų.“+
10 Tada pridūrė: „Kunigas Hilkijas davė man knygą.“+ Ir Šafanas ėmė ją skaityti karaliui.
11 Išgirdęs Įstatymo knygos žodžius, karalius tučtuojau persiplėšė drabužius.+
12 Kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui,+ Mikajos sūnui Achborui, raštininkui Šafanui ir savo tarnui Asajai karalius paliepė:
13 „Mano labui, tautos labui ir viso Judo krašto labui eikite ir pasiteiraukite Jehovos dėl to, kas atrastoje knygoje parašyta. Jehova tikriausiai dega ant mūsų pykčiu+ – juk mūsų protėviai šios knygos žodžiams nepakluso ir viso to, kas joje mums liepta vykdyti, nevykdė.“
14 Taigi kunigas Hilkijas, Ahikamas, Achboras, Šafanas ir Asaja nuėjo pasišnekėti su pranaše Hulda.+ Ji buvo drabužinės prižiūrėtojo Šalumo, Harhaso sūnaus Tikvos sūnaus, žmona ir gyveno Jeruzalės naujamiestyje.+
15 Iš pranašės jie išgirdo: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Vyrui, kuris jus pas mane atsiuntė, perduokite:
16 „Šiai vietai ir jos gyventojams aš siųsiu nelaimę, – tai Jehovos žodis. Išsipildys visa, kas parašyta knygoje, kurią Judo karalius skaitė.+
17 Už tai, kad mane palikę jie degina aukas kitiems dievams+ ir visais savo rankų darbais mane pykdo,+ aš užsidegsiu pykčiu ant šios vietos ir niekas to pykčio neužgesins.“+
18 Judo karaliui, kuris atsiuntė jus pasiteirauti Jehovos, perduokite: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas. Kadangi žodžiai, kurių klauseisi,
19 sujaudino tau širdį ir tu prieš Jehovą nusižeminai,+ išgirdęs, kokį nuosprendį šiai vietai ir jos gyventojams skelbiu – kad jie taps siaubo reginiu ir prakeiksmu, – kadangi persiplėšei drabužius+ ir mano akivaizdoje verkei, tave aš išklausiau. Tai Jehovos žodis.
20 Leisiu tau nueiti ten, kur protėviai,* ir atgulti į kapą ramybėje. Tavo akys nematys nelaimių, kurias šiai vietai siųsiu.“’“ Ir vyrai perdavė šią žinią karaliui.
Išnašos
^ Hebr. tekste čia pavartotas vaizdingas posakis, reiškiantis mirtį.
