2 Korintiečiams 13:1-14

  • Perspėjimai ir paraginimai (1–14)

    • „Tikrinkite save, ar laikotės tikėjimo“ (5)

    • Paraginimas taisytis ir būti vienos minties (11)

13  Tai trečias kartas, kai pas jus vykstu. „Viskas turi būti patvirtinta dviejų ar trijų liudytojų lūpomis.“+  Nors dabar nesu pas jus, kalbu taip, tarsi būčiau pas jus atvykęs antrąkart. Tuos, kurie nuodėmiavo, ir visus kitus aš iš anksto įspėju: jeigu išeis atvykti, gailesčio neparodysiu.  Tai bus jums įrodymas, kad per mane kalba Kristus; juk jis tarp jūsų nėra silpnas – jis galingas.  Tiesa, prie stulpo prikaltas jis buvo dėl silpnumo, bet gyvas yra dėl Dievo galybės.+ Taip ir mes, nors dabar esame silpni, kaip kad jis buvo, gyvensime su juo+ dėl Dievo galybės, veikiančios ir jumyse.+  Tikrinkite save, ar laikotės tikėjimo. Tirkite save.+ Argi nesuprantate, kad esate bendrystėje su Jėzumi Kristumi? Nebent būtumėte atmestini.  Mes nesame atmestini – viliuosi, tai suprasite.  Meldžiame Dievą, kad nedarytumėte nieko pikta. Meldžiame ne kad kitiems pasirodytume priimtini, o kad galėtumėte daryti gera, net jei mes atrodytume atmestini.  Juk nieko negalime daryti prieš tiesą – tik už tiesą.  Mes džiaugiamės visada, kai esame silpni, o jūs galingi. Ir meldžiame štai ko – kad susiprotėtumėte. 10  Todėl visa tai rašau dar pas jus nebūdamas, kad kai pas jus būsiu, man netektų elgtis griežtai ir naudotis savo įgaliojimais. Viešpats man davė juos,+ kad ugdyčiau, o ne kad griaučiau. 11  Galiausiai, broliai, džiaukitės, taisykitės, priimkite paguodą,+ būkite vienos minties,+ gyvenkite taikiai,+ ir meilės ir ramybės Dievas+ bus su jumis. 12  Sveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu. 13  Jus sveikina visi šventieji. 14  Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir šventoji dvasia, kuria esame apdovanoti, tebūna su jumis visais.

Išnašos