2 Korintiečiams 3:1-18
3 Nejau vėl turime prisistatinėti? Gal turime, kaip kai kurie, jums įteikti arba iš jūsų gauti pristatomuosius laiškus?
2 Tai jūs esate mūsų laiškas,+ įrašytas mūsų širdyse. Jį supranta ir skaito visi žmonės.
3 Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, kurį parašėme mes, Dievo tarnai.+ Jis parašytas ne rašalu, o gyvojo Dievo dvasia, ir ne akmens plokštėse,+ o kūno plokštėse, tai yra širdyse.+
4 Kristaus dėka Dievo akivaizdoje galime tai pareikšti su įsitikinimu.
5 Nesakau, kad savaime esame tinkami šiai tarnystei. Pasiekėme tai ne savo jėgomis – mūsų tinkamumas iš Dievo.+
6 Tai jis padarė mus tinkamus būti naujos sandoros tarnais.+ Esame ne teisyno,+ o dvasios tarnai; teisynas pasmerkia mirčiai,+ o dvasia teikia gyvybę.+
7 Ir jeigu į mirtį vedantis teisynas, įrašytas raidėmis akmenyse,+ buvo perduotas taip šlovingai, kad Izraelio sūnūs negalėjo žiūrėti Mozei į veidą, spindintį šlove+ – šlove, kuri turėjo išnykti, –
8 tai ar dvasia neturėtų būti perduodama+ dar šlovingiau?+
9 Jeigu jau į pasmerkimą vedantis teisynas+ buvo šlovingas,+ tai nepalyginti šlovingesnė tarnystė, vedanti į teisumą.+
10 Taigi, tai, kas kadaise buvo pašlovinta, šlovės neteko – ją nustelbė didingesnė šlovė.+
11 Jeigu jau tai, ko turėjo nebelikti, buvo perduota su šlove,+ tai šlovė to, kas išlieka, turėtų būti daug didesnė!+
12 Mes turime viltį,+ todėl kalbame visiškai drąsiai.
13 Ir nedarome taip, kaip darė Mozė. Jis užsidengdavo veidą gobtuvu,+ kad Izraelio sūnūs negalėtų matyti, prie ko veda tai, ko turėjo nebelikti.
14 Jų protai buvo atbukę.+ Ir iki pat šios dienos tas gobtuvas nėra nuimtas, todėl kai skaitoma senoji sandora, jie negali jos suprasti;+ tas gobtuvas nudengiamas tik padedant Kristui.+
15 Taip, gobtuvas jų širdis dengia iki pat šiandien, ir jie nesupranta Mozės raštų.+
16 Tačiau kai žmogus atsigręžia į Jehovą*, gobtuvas nudengiamas.+
17 Jehova yra dvasia,+ o kur Jehovos dvasia, ten laisvė.+
18 Visi mes, atidengtais veidais atspindėdami Jehovos šlovę tarsi veidrodžiai, keičiamės, kad būtume panašūs į jo atvaizdą, – tampame vis šlovingesni. Taip, mes tampame tokie, kokius mus daro Jehova, kuris yra dvasia*.+
