2 Metraščių 1:1-17

  • Saliamonas prašo išminties (1–12)

  • Saliamono turtai (13–17)

1  Dovydo sūnaus Saliamono karališkoji valdžia darėsi vis tvirtesnė. Jehova, jo Dievas, buvo su juo ir nepaprastai jį išaukštino.+  Kartą Saliamonas sušaukė visą Izraelį: tūkstantininkus, šimtininkus, teisėjus ir visus Izraelio vadus, kilčių vyriausiuosius.  Tada kartu su visa bendruomene nuėjo į Gibeono šventavietę,+ nes ten stovėjo Dievo Susitikimo Palapinė, kurią dykumoje buvo padaręs Jehovos tarnas Mozė.  (Dievo Skrynią Dovydas buvo pargabenęs iš Kirjat Jearimų+ į Jeruzalę ir čia buvo jai prirengęs vietą, pastatęs palapinę.+)  Tenai, priešais Jehovos Padangtę, stovėjo varinis aukuras,+ kurį buvo padirbęs Hūro sūnaus Ūrio sūnus Becalelis.+ Saliamonas ir bendruomenė ateidavo prie jo melstis*.  Taigi dabar Saliamonas atnašavo Jehovos akivaizdoje aukas: ant varinio aukuro priešais Susitikimo Palapinę paaukojo tūkstantį deginamųjų aukų.+  Tą naktį Dievas pasirodė Saliamonui ir tarė: „Prašyk, ko norėtum, kad tau duočiau.“+  Saliamonas atsakė: „Tavo didi ištikimoji meilė lydėjo mano tėvą Dovydą,+ ir vietoj jo karaliumi tu padarei mane.+  Tad, Dieve Jehova, tesėk pažadą, kurį esi davęs mano tėvui Dovydui,+ nes tu padarei mane karaliumi tautos, gausios kaip žemės dulkės.+ 10  Suteik man išminties ir išmanymo,+ kaip šiai tautai vadovauti*. Juk kaipgi kitaip galėčiau teisti tavo didžiulę tautą?“+ 11  Tada Dievas tarė Saliamonui: „Už tai, kad toks yra tavo širdies troškimas ir tu neprašei sau nei gerovės, nei turtų, nei garbės, nei gyvybės tų, kurie tavęs nekenčia, net ilgo gyvenimo sau neprašei, bet prašei išminties ir išmanymo, kaip teisti manąją tautą, kurios karaliumi esu tave paskyręs,+ 12  aš suteiksiu tau ne tik išminties ir išmanymo, bet ir gerovės, turtų ir garbės tiek, kiek pirma tavęs nėra turėjęs joks karalius ir po tavęs neturės.“+ 13  Iš Gibeono šventavietės,+ kur buvo Susitikimo Palapinė, Saliamonas sugrįžo į Jeruzalę ir toliau valdė Izraelį. 14  Saliamonas rūpinosi įsigyti vis daugiau kovos vežimų ir žirgų*; jis turėjo 1400 kovos vežimų ir 12 000 žirgų*.+ Kovos vežimus jis laikė tam skirtuose miestuose+ ir prie savęs Jeruzalėje.+ 15  Karalius padarė, kad sidabro ir aukso Jeruzalėje būtų taip gausu kaip akmenų+ ir kad kedro medienos būtų tokia apstybė kaip fikusų* Šefeloje.+ 16  Žirgų Saliamonas parsigabendavo iš Egipto;+ ištisas žirgų kaimenes karaliaus pirkliai pirkdavo* už nustatytą kainą.+ 17  Kovos vežimas iš Egipto kainavo 600 sidabrinių, o žirgas – 150. Pirkliai juos perparduodavo hetitų ir Sirijos karaliams.

Išnašos

Arba „teirautis Dievo“.
Pažod. „išeiti šios tautos akivaizdoje ir įeiti“.
Arba „raitininkų“.
Arba „raitininkų“.
Turimi omenyje šilkmediniai fikusai.
Arba galbūt „iš Egipto ir iš Kevės; karaliaus pirkliai pirkdavo jų iš Kevės“. Gal turima omenyje Kilikija.