2 Metraščių 16:1-14

16  Trisdešimt šeštais Asos karaliavimo metais Izraelio karalius Baša+ atžygiavo prieš Judą ir ėmė statyti Ramoje+ įtvirtinimus, kad niekas negalėtų nei išeiti iš Judo karaliaus Asos žemių, nei ten įeiti.+  Tada Asa, paėmęs iš Jehovos Namų ir iš karaliaus rūmų iždinių sidabrą ir auksą,+ nusiuntė Sirijos karaliui Ben Hadadui+ į Damaską, tardamas:  „Mudu su tavimi sieja sutartis*, kaip kad anksčiau siejo mano tėvą su tavo tėvu. Siunčiu tau sidabro ir aukso. Dabar nutrauk sutartį*, kurią esi sudaręs su Izraelio karaliumi Baša, kad jis nuo manęs pasitrauktų.“  Ben Hadadas padarė, ko karalius Asa prašė: pasiuntė savo kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus. Jie paėmė Ijoną,+ Daną,+ Abel Maimus ir užgrobė visus Naftalio miestų sandėlius.+  Baša, apie tai išgirdęs, tuojau nutraukė darbus – liovėsi statyti Ramoje įtvirtinimus.  Tada karalius Asa sutelkė visus Judo žmones. Iš Ramos+ jie išgabeno akmenis ir rąstus, kuriais Baša stiprino miestą.+ Juos Asa panaudojo Gebai+ ir Micpai+ įtvirtinti*.  Tuomet pas Judo karalių Asą atėjo regėtojas Hananis+ ir jam pasakė: „Kadangi pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Jehova, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė išslydo tau iš rankų.+  Argi etiopų ir libių kariuomenė nebuvo didžiulė? Argi neturėjo daugybės kovos vežimų ir raitininkų? Bet tu pasitikėjai Jehova ir jis atidavė juos tau į rankas.+  Jehovos akys juk išžvalgo visą žemę+ – jis nori padėti tiems*, kurie jam atsidavę visa širdimi.+ Šįkart tu kvailai pasielgei, todėl nuo šiol tave vargins karai.“+ 10  Asa supyko ant regėtojo. Jis taip įtūžo, kad net uždarė jį į kalėjimą*. Tuo pat metu Asa ėmė negailestingai elgtis ir su kitais tautos žmonėmis. 11  Daugiau apie Asą – nuo pradžios iki pabaigos – parašyta Judo ir Izraelio karalių knygoje.+ 12  Trisdešimt devintais savo karaliavimo metais Asa susirgo kojų liga. Ta liga buvo labai sunki. Bet net ir sirgdamas jis kreipėsi ne į Jehovą, o į gydytojus. 13  Keturiasdešimt pirmais savo karaliavimo metais Asa mirė ir atgulė prie savo protėvių.+ 14  Jį palaidojo dideliame kape, kurį jis buvo įsirengęs Dovydo mieste.+ Jo kūną paguldė į gultą, pripildytą balzamo ir visokių kvapiųjų tepalų mišinio,+ ir jo garbei užkūrė labai didelę laidotuvių ugnį*.

Išnašos

Arba „sandora“.
Arba „sandorą“.
Arba „atstatyti“.
Arba „parodyti savo galybę dėl tų“.
Pažod. „į šiekšto namus“.
Tikriausiai čia kalbama ne apie palaikų kremavimą, o apie smilkalų deginimą.