2 Metraščių 7:1-22
7 Saliamonui baigus melstis,+ plykstelėjo ugnis iš dangaus+ ir prarijo deginamąją auką bei atnašas, o Namai prisipildė Jehovos šlovės.+
2 Kunigai negalėjo įeiti į Jehovos Namus, nes Jehovos Namus buvo pripildžiusi Jehovos šlovė.+
3 Visi Izraelio žmonės, pamatę, kaip plyksteli ugnis ir kaip Namus pripildo Jehovos šlovė, parpuolė ant grindinio, nusilenkė iki žemės ir Jehovai dėkojo: „Nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina.“
4 Paskui karalius ir visa tauta Jehovos akivaizdoje atnašavo aukas.+
5 Karalius Saliamonas paaukojo 22 000 galvijų ir 120 000 avių. Taip karalius ir visa tauta pašventino Dievo Namus.+
6 Kunigai stovėjo savo tarnybos vietose, čia pat stovėjo ir levitai su instrumentais, kuriais pritardavo Jehovos giesmei.+ (Tuos instrumentus karalius Dovydas buvo padaręs, kad jais pritardamas* galėtų dėkoti Jehovai ir jį šlovinti: „Nes jo ištikimoji meilė amžina.“) Kunigai priešais levitus skardžiai trimitavo,+ tuo tarpu visi izraelitai stovėjo.
7 Tada Saliamonas pašventino kiemo vidurį priešais Jehovos Namus. Ten jis atnašavo deginamąsias aukas+ ir riebiąsias bendrystės aukų dalis, nes ant varinio aukuro,+ kurį Saliamonas buvo padaręs, negalėjo sutilpti visos deginamosios aukos, javų atnašos+ ir riebiosios dalys.+
8 Taigi karalius Saliamonas ir visas Izraelis, labai didelė bendruomenė, suėjusi iš visur – nuo Lebo Hamato* iki Egipto sausvagės*,+ – šventė septynių dienų iškilmę.+
9 Aukuro pašventinimo iškilmė truko septynias dienas, o paskui buvo švenčiama dar septynias dienas, ir aštuntąją dieną* jie surengė iškilmingą sueigą.+
10 Septinto mėnesio dvidešimt trečią dieną jis paleido žmones namo ir tie keliavo linksmi,+ džiugia širdimi, nes Jehova buvo parodęs gerumą Dovydui, Saliamonui ir savo tautai Izraeliui.+
11 Taigi Saliamonas baigė statyti Jehovos Namus ir karaliaus rūmus.+ Visa, ką savo širdyje buvo sumanęs dėl Jehovos Namų ir dėl savo rūmų, jis sėkmingai įgyvendino.+
12 Tada vieną naktį Jehova pasirodė Saliamonui+ ir jam pasakė: „Aš išklausiau tavo maldą ir pasirinkau šiuos Namus aukoms aukoti.+
13 Jei uždarysiu dangų, kad nebūtų lietaus, jei įsakysiu skėriams nusiaubti jūsų kraštą ir jei atsiųsiu savo tautai marą, –
14 jeigu mano tauta, manuoju vardu vadinama,+ nusižemins,+ melsis, ieškos mano veido ir paliks savo nedorus darbus,+ tada danguje aš juos išgirsiu, atleisiu jų nuodėmę ir jų kraštą pagydysiu.+
15 Dabar mano akys ir ausys bus atviros maldai, kylančiai iš šios vietos.+
16 Juk aš išsirinkau ir pašventinau šiuos Namus, kad mano vardas juose būtų amžiais.+ Mano akys ir mano širdis ten bus visuomet.+
17 Jei tarnausi man taip, kaip tavo tėvas Dovydas tarnavo, jei darysi visa, ką tau įsakiau, laikysiesi mano nuostatų ir potvarkių,+
18 aš įtvirtinsiu tavo karališkąjį sostą,+ nes su tavo tėvu Dovydu esu sudaręs sandorą+ ir jam pažadėjęs: ‘Niekada nenutiks taip, kad neliktų tau palikuonio, valdančio Izraelį.’+
19 Bet jeigu jūs mane paliksite ir nukrypsite nuo mano įstatų ir įsakymų, kuriuos jums daviau, jei imsite garbinti kitus dievus ir jiems lenktis,+
20 aš išrausiu Izraelį iš savo krašto, kuriame jį apgyvendinau,+ ir Namus, kuriuos paskyriau* savajam vardui, pašalinsiu sau iš akių, paversiu juos priežodžiu ir pajuoka tarp visų tautų.+
21 Šie Namai virs griuvėsių krūva. Kas tik eis pro šalį, apstulbę+ klaus: ‘Kodėl Jehova šitaip pasielgė su šiuo kraštu ir šiais Namais?’+
22 Ir išgirs tokį atsakymą: ‘Nes jie paliko Jehovą,+ savo protėvių Dievą, kuris buvo išvedęs juos iš Egipto žemės.+ Jie persimetė prie kitų dievų, jiems lenkėsi ir juos garbino.+ Todėl jis ir siuntė jiems šitą nelaimę.’“+
