2 Samuelio 10:1-19

  • Pergalės prieš Amoną ir Siriją (1–19)

10  Po kurio laiko mirė amonitų karalius+ ir vietoj jo ėmė karaliauti Hanūnas, jo sūnus.+  Dovydas sakė: „Būsiu maloningas Nahašo sūnui Hanūnui, kaip kad jo tėvas buvo maloningas man.“* Todėl Dovydas siuntė dvariškius pareikšti jam užuojautos dėl tėvo mirties. Bet kai Dovydo dvariškiai atkeliavo į amonitų kraštą,  amonitų didžiūnai savo valdovui Hanūnui ėmė kalbėti: „Nejaugi manai, kad pasiuntinius su užuojauta Dovydas atsiuntė norėdamas tavo tėvą pagerbti? Argi ne tam Dovydas savo dvariškius atsiuntė, kad išžvalgytų ir iššnipinėtų miestą, o paskui sunaikintų?“  Tad Hanūnas, pastvėręs Dovydo vyrus, nuskuto jiems po pusę barzdos,+ nukirpo drabužius iki pat sėdmenų ir juos išvarė.  Kai ta žinia pasiekė Dovydą, jis tuojau siuntė jų pasitikti, nes vyrai buvo labai pažeminti. Karalius jiems perdavė: „Pasilikite Jeriche,+ kol ataugs barzda. Tada galėsite sugrįžti.“  Vėliau amonitai susivokė, kad Dovydą smarkiai supykdė*. Jie siuntė pasiuntinius pas Bet Rehobo+ sirus ir Cobos+ sirus ir pasamdė 20 000 pėstininkų, taip pat pasamdė Maakos+ karalių su 1000 vyrų ir dar 12 000 vyrų iš Ištobo*.+  Apie tai išgirdęs, Dovydas siuntė Joabą ir visą kariuomenę su narsiausiais savo kariais.+  Amonitai išėjo ir sustojo kovos gretomis prie miesto vartų, o atvirame lauke skyrium nuo jų išsirikiavo Cobos ir Rehobo sirai, taip pat Ištobo* ir Maakos kariai.  Joabas matė, kad priešai puls ir iš priekio, ir iš užnugario, tad, parinkęs geriausių Izraelio karių, išrikiavo juos kautis su sirais,+ 10  o kitus vyrus pavedė savo broliui Abišajui,+ kad tas išrikiuotų juos kautis su amonitais.+ 11  Joabas tarė: „Jei sirai pasirodytų už mane stipresni, tu ateik man į pagalbą, o jei amonitai pasirodytų už tave stipresni, į pagalbą ateisiu aš. 12  Būkime tvirti ir drąsūs+ dėlei savo tautos, dėlei savo Dievo miestų, ir Jehova padarys, kas jo akyse tinkama.“+ 13  Tada Joabas ir jo vyrai žengė kautis su sirais ir tie pasileido nuo jo bėgti.+ 14  Pamatę, kad sirai bėga, amonitai irgi leidosi bėgti nuo Abišajo ir grįžo į miestą. Po šio susirėmimo su amonitais Joabas paržygiavo į Jeruzalę. 15  Matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sirai ėmė iš naujo telkti pajėgas.+ 16  Hadadezeras+ pasikvietė sirų iš krašto, kur teka Upė*,+ ir tie, vedami Hadadezero kariuomenės vado Šobacho, atžygiavo į Helamą. 17  Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis tuojau sutelkė visą Izraelį ir, persikėlęs per Jordaną, taip pat atžygiavo į Helamą. Tada sirai, išsirikiavę kovos gretomis, stojo į mūšį su Dovydu.+ 18  Bet ir šįkart sirams teko nuo izraelitų bėgti. Dovydas nukovė 700 karių, važiuojančių kovos vežimais, taip pat 40 000 raitininkų. Nukovė ir sirų kariuomenės vadą Šobachą – ten jis krito negyvas.+ 19  Visi Hadadezerui pavaldūs karaliai, matydami, kad izraelitai prieš juos laimėjo, tuojau pat sudarė su Izraeliu taiką – šitaip jie pateko Izraelio valdžion.+ O sirai daugiau nebedrįso padėti amonitams.

Išnašos

Arba „Rodysiu ištikimąją meilę Nahašo sūnui Hanūnui, kaip kad jo tėvas rodė ištikimąją meilę man“.
Pažod. „kad yra pasmirdę Dovydui“.
Arba „iš Tobo“.
Arba „Tobo vyrai“.
T. y. Eufratas.