2 Samuelio 22:1-51

  • Dovydas šlovina Dievą už išgelbėjimą (1–51)

    • „Jehova – mano uola“ (2)

    • Su ištikimu Jehova elgiasi ištikimai (26)

22  Tą dieną, kai Jehova išgelbėjo Dovydą iš visų jo priešų+ ir iš Sauliaus rankų,+ jis giedojo Jehovai šią giesmę:+   „Jehova – mano uola, mano tvirtovė+ ir vaduotojas.+   Mano Dievas – uola,+ kur prieglobstį randu,jis – manasis skydas+ ir išgelbėjimo ragas*, saugiausia priebėga*,+jis – mano prieglauda+ ir mano gelbėtojas.+ Juk tu mane nuo smurto saugai.   Šauksiuosi Jehovos, Šlovingojo,ir būsiu išgelbėtas nuo priešų.   Mirties bangos aplink mane šėlo,+niekšai gąsdino it potvynio srautai,+   kapo* pančiai mane raizgė,+mirties pinklės buvo pasitikusios.+   Nelaimėje šaukiaus Jehovos,+Dievo savojo šaukiausi,ir mano balsą jis šventykloje išgirdo,pasiekė šauksmas jo ausis.+   Tada sujudo sudrebėjo žemė,+susvyravo susiūbavo dangaus pamatai,+nes jis užsirūstino.+   Iš šnervių jam veržėsi dūmai,iš burnos – ryjanti ugnis,+žarijos nuo jo pasipylė. 10  Palenkęs dangų jis ėmė leistis,+juodi debesys buvo jam po kojų.+ 11  Jis sėdo ant kerubo+ ir skriejo,pasirodė ant dvasios* sparnų.+ 12  Paskui pasislėpė tamsybėje lyg palapinėje+ –tamsiuose vandenyse, tirštuose debesyse. 13  Iš šviesumos jam priešaky žarijos pasipylė. 14  Jehova sugriaudė iš dangaus,+Aukščiausiasis prabilo garsiai.+ 15  Strėles jis laidė+ ir išblaškė mano priešus,svaidėsi žaibais, jų gretose sukėlė sąmyšį.+ 16  Jūros dugnas atsidengė,+žemės pamatai atsivėrė nuo Jehovos grūmojimo,nuo smarkaus jo šnervių pūstelėjimo.+ 17  Iš aukštybių jis ištiesė rankąir sugriebęs ištraukė mane iš gelmių,+ 18  išgelbėjo nuo galingo priešo,+nuo persekiotojų, už mane stipresnių. 19  Nelaimės dieną jie prieš mane pakilo,+bet mano ramstis buvo Jehova. 20  Jis išvedė mane į saugią* vietą,+išgelbėjo, nes aš jam patikau.+ 21  Jehova atlygina man pagal mano teisumą,+atmoka pagal mano rankų tyrumą.+ 22  Jehovos keliais aš einuir nedarau pikta – nuo Dievo nesitraukiu. 23  Visi jo sprendimai+ priešais mane,nuo jo įstatų aš nenukrypsiu.+ 24  Liksiu doras+ jo akivaizdojeir saugosiuos kaltės.+ 25  Teatlygina man Jehova pagal mano teisumą,+pagal mano tyrumą jo akyse.+ 26  Su ištikimu tu elgiesi ištikimai,+su doru žmogumi – dorai,+ 27  tyram tu pasirodai esąs tyras,+o suktą pergudrauji.+ 28  Juk nuolankų žmogų tu gelbsti,+o išdidųjį savo žvilgsniu pasmerki ir nužemini.+ 29  Tu, Jehova, esi mano žibintas.+ Jehova nušviečia mano tamsybę.+ 30  Su tavimi galiu pulti gaują plėšikų,su savo Dievu galiu peršokti mūrą.+ 31  Dievo kelias tobulas,+Jehovos žodis ugnimi išgrynintas.+ Jis – skydas visiems, kas prie jo glaudžiasi.+ 32  Kas kitas yra Dievas, jei ne Jehova?+ Kas kitas yra uola, jei ne mūsų Dievas?+ 33  Dievas – mano galinga tvirtovė,+jis manąjį kelią padaro tiesų.+ 34  Jis man duoda elnio kojas,užveda mane į pačias aukštumas.+ 35  Mano rankas jis lavina kovai,galiu net vario lanką sulenkti. 36  Tu duodi man išgelbėjimo skydąir tavo nuolankumas daro mane didį.+ 37  Taką mano žingsniams tu praplatini,mano kojos neklups.+ 38  Persekiosiu savo priešus ir naikinsiu,tol negrįšiu, kol nesudorosiu. 39  Juos įveiksiu ir sutriuškinsiu – nebepakils jie,+man po kojomis jie kris. 40  Kovai tu mane stiprybe apginkluosi,+priešininkus parklupdysi prieš mane.+ 41  Tu priversi mano priešus trauktis,+ir aš padarysiu galą tiems*, kurie manęs nekenčia.+ 42  Jie šaukiasi pagalbos, bet nėra kas gelbėtų,šaukiasi paties Jehovos, bet jis neatsiliepia.+ 43  Sutrinsiu juos į žemės dulkes,sutraiškysiu, it gatvių purvą juos sutrypsiu. 44  Nuo tautiečių kaltinimų mane ginsi,+saugosi mane, tautas valdyt man skirsi,+ir tauta, kurios nepažinojau, man tarnaus.+ 45  Gūždamiesi pas mane eis svetimšaliai,+vos apie mane išgirdę, man norės paklusti. 46  Svetimšalius bus persmelkusi baimė,drebėdami išeis jie iš savų tvirtovių. 47  Jehova – gyvasis Dievas. Tebūna gyrius mano Uolai!+ Dievui, mano išgelbėjimo Uolai, tebūnie šlovė!+ 48  Dievas už mane atkeršija,+tautas pakloja man po kojų,+ 49  nuo priešų gelbsti. Tu iškeli mane aukštai,+ kad užpuolikai nepasiektų,nuo smurtaujančio žmogaus gini.+ 50  Už tai dėkosiu tau, Jehova, tautose,+giedosiu gyrių tavo vardui.+ 51  Savo karaliui jis dovanoja didžių pergalių*,+jis maloningai elgiasi su savo pateptuoju –su Dovydu ir jo palikuoniais* – per amžius.“+

Išnašos

Arba „galingas gelbėtojas“. Žr. žodynėlyje „ragas“.
Arba „aukštuma“.
Arba „Šeolo“. Žr. žodynėlį.
Arba „vėjo“.
Arba „erdvią“.
Pažod. „nutildysiu tuos“.
Arba „didį išgelbėjimą“.
Pažod. „sėkla“.