2 Samuelio 6:1-23
6 Dovydas vėl subūrė geriausius Izraelio karius – 30 000 vyrų.
2 Tada su visais savo žmonėmis patraukė į Baale Jehudą. Jie ketino parsigabenti iš ten Dievo Skrynią,+ priešais kurią šaukiamasi kareivijų Viešpaties Jehovos vardo+ – vardo to, kuris sėdi soste viršum* kerubų.+
3 Dievo Skrynią jie įkėlė į naują vežimą+ ir iš Abinadabo namų,+ stovinčių ant kalvos, leidosi į kelią; naująjį vežimą varė Abinadabo sūnūs Uza ir Achjojas.
4 Taigi jie vežė Dievo Skrynią iš Abinadabo namų, stovinčių ant kalvos, ir Achjojas ėjo pirma Skrynios.
5 Skambant lyroms, arfoms,+ būgneliams,+ barškučiams, lėkštelėms+ ir įvairiems iš kadagio padarytiems instrumentams, Dovydas ir visi Izraelio namai džiūgavo Jehovos akivaizdoje.
6 Jiems pasiekus Nachono grendymą, atsitiko taip, kad jaučiai vos neapvertė vežimo. Uza ištiesęs ranką sugriebė Dievo Skrynią,+ norėdamas ją prilaikyti,
7 ir Jehovos rūstybė užsidegė ant Uzos. Dievas už tą nepagarbų poelgį+ jį nubaudė:+ ten pat, prie Dievo Skrynios, jis krito negyvas.
8 Dovydas supyko*, kam Jehova pratrūko rūstybe ant Uzos, todėl iki šiolei ta vieta vadinama Perec Uza*.
9 Tą dieną Dovydas išsigando Jehovos.+ „Argi begali Jehovos Skrynia pas mane keliauti?“+ – sakė jis.
10 Dovydas nebenorėjo gabenti Jehovos Skrynios pas save į Dovydo miestą+ ir pasiuntė ją į gatiečio Obed Edomo namus.+
11 Jehovos Skrynia gatiečio Obed Edomo namuose išbuvo tris mėnesius, ir Jehova laimino Obed Edomą ir visą jo šeimyną.+
12 Karaliui Dovydui buvo pranešta: „Jehova laimina Obed Edomo namus ir visa, kas jam priklauso, nes pas jį yra Dievo Skrynia.“ Tad Dovydas džiūgaudamas nuėjo ir parsigabeno Dievo Skrynią iš Obed Edomo namų į Dovydo miestą.+
13 Jehovos Skrynios nešėjams+ žengus pirmus šešis žingsnius, jis paaukojo jautį ir įmitusį veršį.
14 Dovydas šoko ir sukosi Jehovos akivaizdoje, kiek jėgos leidžia; ta proga jis buvo apsivilkęs lininį efodą.+
15 Jehovos Skrynią+ Dovydas ir visi Izraelio namai gabeno su džiaugsmo šūksniais+ ir rago gausmu.+
16 Kai Jehovos Skrynia pasiekė Dovydo miestą, Sauliaus duktė Mikalė+ žvelgdama pro langą pamatė, kaip karalius Dovydas šokinėja ir šoka Jehovos akivaizdoje, ir savo širdyje jį paniekino.+
17 Taigi jie atnešė Jehovos Skrynią į palapinę, kurią Dovydas buvo pastatęs, ir padėjo į jai skirtą vietą.+ Tada Dovydas aukojo deginamąsias+ ir bendrystės aukas+ Jehovos akivaizdoje.+
18 Baigęs aukoti deginamąsias ir bendrystės aukas, Dovydas palaimino žmones Jehovos, kareivijų Viešpaties, vardu.
19 Visiems žmonėms – visai Izraelio daugybei, vyrams ir moterims, – jis padalijo po duonos riestę, po datulių ir po razinų slėgtainį. Paskui susirinkusieji išsiskirstė po namus.
20 Kai Dovydas grįžo palaiminti savo šeimynos, Sauliaus duktė Mikalė+ išėjo jo pasitikti. „Na ir šlovingai šiandien pasirodė Izraelio karalius, apsinuogindamas prieš savo dvariškių verges, kaip apsinuogina koks tuščiagalvis!“+ – prabilo ji.
21 Į tai Dovydas Mikalei atsakė: „Aš džiūgavau priešais Jehovą, kuris išsirinko mane vietoj tavo tėvo ir vietoj visos jo šeimynos ir kuris paskyrė mane Izraelio, Jehovos tautos, valdovu.+ Todėl aš linksminsiuos Jehovos akivaizdoje,
22 aš dar labiau nusižeminsiu ir net savo paties akyse tapsiu menkas, bet vergės, apie kurias kalbi, mane gerbs.“
23 Užtat Sauliaus duktė Mikalė+ iki pat savo mirties liko bevaikė.
