Apaštalų darbai 25:1-27
25 Atkeliavęs į provinciją, Festas+ perėmė įgaliojimus, o po trijų dienų iš Cezarėjos nuvyko į Jeruzalę.
2 Ten aukštieji kunigai ir žydų įtakingieji apskundė jam Paulių.+ Jie kreipėsi į Festą
3 su prašymu atvesdinti Paulių į Jeruzalę. Kelyje jie ketino surengti pasalą ir jį nužudyti.+
4 Bet Festas atsakė, kad Paulius turi būti saugomas Cezarėjoje ir kad jis pats ketinąs netrukus ten sugrįžti.
5 „Tegul tie, kas vadovauja tarp jūsų, keliauja su manimi, – tarė jis, – ir jei tas vyras yra padaręs ką bloga, tegul kelia jam kaltinimus.“+
6 Pabuvęs pas juos ne daugiau kaip aštuonias ar dešimt dienų, jis atvyko į Cezarėją, o kitą dieną atsisėdo teismo pakyloje ir įsakė atvesti Paulių.
7 Kai Paulius buvo atvestas, jį apstojo iš Jeruzalės atvykę žydai. Jie metė jam daug rimtų kaltinimų, bet įrodyti jų negalėjo.+
8 Paulius gynėsi: „Aš niekuo nenusidėjau nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei Cezariui.“+
9 Festas, norėdamas pelnyti žydų palankumą,+ Pauliui atsakė: „Gal nori vykti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas dėl šių dalykų?“
10 Bet Paulius tarė: „Aš stoviu priešais Cezario teismo pakylą, kur ir turėčiau būti teisiamas. Nepadariau žydams nieko bloga, kaip pats aiškiai matai.
11 Jei tikrai nusikaltau ir padariau ką nors verta mirties bausmės,+ neprašau nuo jos atleisti, bet jeigu kaltinimai, kuriuos jie man meta, nepagrįsti, niekas neturi teisės manęs jiems atiduoti. Aš šaukiuosi Cezario!“+
12 Tada Festas, pasikalbėjęs su patarėjais, atsakė: „Šaukeisi Cezario – vyksi pas Cezarį.“
13 Praėjus kelioms dienoms, į Cezarėją Festo pasveikinti atvyko karalius Agripa ir Berenikė.
14 Jie užsibuvo ten nemažai dienų, ir Festas išdėstė karaliui Pauliaus bylą sakydamas:
„Feliksas paliko įkalintą tokį vyrą,
15 ir kai buvau Jeruzalėje, žydų aukštieji kunigai ir vyresnieji man jį apskundė+ ir prašė nuteisti.
16 Bet aš jiems atsakiau, kad tarp romėnų nepriimta kaltinamojo šiaip imti ir atiduoti, kol jis nesusitiko su savo kaltintojais akis į akį ir negavo galimybės gintis nuo kaltinimų.+
17 Tad jiems čia atvykus aš nedelsiau – jau kitą dieną atsisėdau teismo pakyloje ir įsakiau tą vyrą atvesti.
18 Atsistojo kaltintojai, bet piktadarystėmis, apie kokias maniau išgirsiąs, jo neapkaltino.+
19 Jie tik ginčijosi su juo dėl kažkokių savo dievogarbos klausimų+ ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.+
20 Nežinodamas, ką daryti ir kaip tą ginčą spręsti, paklausiau jo, ar nenorėtų vykti į Jeruzalę ir būti ten dėl šitų dalykų teisiamas.+
21 Bet Paulius pareiškė norą būti saugomas iki Jo Aukštenybės* sprendimo,+ tad ir įsakiau jį saugoti, kol pasiųsiu pas Cezarį.“
22 Agripa Festui tarė: „Aš ir pats norėčiau to žmogaus pasiklausyti.“+ Anas atsakė: „Rytoj turėsi tokią galimybę.“
23 Taigi rytojaus dieną Agripa ir Berenikė atėjo su didžia iškilme ir įžengė į priėmimo salę drauge su karo vadais ir žymiais miesto vyrais. Festui davus įsakymą, buvo atvestas Paulius.
24 Festas prabilo: „Karaliau Agripa ir visi su mumis čia esantys vyrai! Jūs matote žmogų, dėl kurio į mane kreipėsi visa daugybė žydų tiek Jeruzalėje, tiek čia. Jie šaukė, kad nevalia jo palikti gyvo.+
25 Bet aš supratau, kad jis nėra padaręs nieko, kas verta mirties.+ Todėl kai jis šaukėsi Jo Aukštenybės, nusprendžiau jį pas Jo Aukštenybę išsiųsti.
26 Tik neturiu nieko svaraus, ką galėčiau apie jį savo viešpačiui parašyti. Todėl atvedžiau jį jūsų akivaizdon, pirmiausia tavo, karaliau Agripa, kad jį apklaustumėte ir kad turėčiau ką parašyti.
27 Mat man atrodo neprotinga siųsti kalinį ir nenurodyti jam iškeltų kaltinimų.“
Išnašos
^ Arba „Augusto“. T. y. imperatoriaus.
