Apaštalų darbai 9:1-43
9 Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir užsimojęs išžudyti Viešpaties mokinius,+ nuėjo pas vyriausiąjį kunigą
2 ir paprašė jį laiškų Damasko sinagogoms, kad suradęs visus, kurie priklauso Keliui,+ – tiek vyrus, tiek moteris – galėtų suiminėti juos ir vesti į Jeruzalę.
3 Pakeliui, jau esant netoli Damasko, staiga iš dangaus jį nutvieskė šviesa.+
4 Saulius krito ant žemės ir išgirdo balsą, jam sakantį: „Sauliau! Sauliau! Kodėl mane persekioji?“
5 Šis tarė: „Kas tu, viešpatie?“ Ir išgirdo: „Aš esu Jėzus,+ kurį tu persekioji.+
6 Dabar kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti.“
7 Su juo keliaujantys vyrai stovėjo netekę žado – jie girdėjo balso aidesį, bet nematė jokio žmogaus.+
8 Saulius atsikėlė nuo žemės. Nors ir atsimerkęs, jis nebegalėjo nieko matyti, todėl vyrai paėmė jį už rankos ir atvedė į Damaską.
9 Tris dienas jis negalėjo regėti+ ir nei valgė, nei gėrė.
10 Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas.+ Viešpats tarė jam regėjime: „Ananijau!“ Šis atsiliepė: „Aš čia, Viešpatie.“
11 Viešpats jam pasakė: „Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio,+ vardu Saulius. Štai dabar jis meldžiasi.
12 Regėjime jis matė, kad vyras, vardu Ananijas, ateis, uždės ant jo rankas ir jis atgaus regą.“+
13 Ananijas atsakė: „Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs, kiek bloga šitas vyras padarė tavo šventiesiems Jeruzalėje.
14 Jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus ir čia suiminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo.“+
15 Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes tą žmogų aš išsirinkau*.+ Jis garsins mano vardą tautoms,+ karaliams+ ir Izraelio sūnums.
16 Aš apreikšiu jam, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo.“+
17 Taigi Ananijas nuėjo, įžengė į tuos namus ir uždėjęs ant Sauliaus rankas pasakė: „Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris pasirodė tau kelyje, kai vykai čionai, atsiuntė mane, kad atgautum regą ir taptum kupinas šventosios dvasios.“+
18 Bemat jam nuo akių tarsi kokie žvynai nukrito ir jis atgavo regą. Jis atsikėlė ir buvo pakrikštytas.
19 Paskui užvalgė ir sustiprėjo.
Kelias dienas Saulius Damaske praleido su mokiniais+
20 ir tuojau pradėjo sinagogose skelbti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.
21 Jo klausytojai didžiai stebėjosi ir sakė: „Argi ne šitas Jeruzalėje aršiai persekiojo visus, kurie šaukiasi to vardo?+ Argi ne tam jis čia atvyko, kad suiminėtų juos ir vestų pas aukštuosius kunigus?“+
22 O Saulius įgijo vis daugiau galios ir glumino Damaske gyvenančius žydus nuosekliai įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus.+
23 Praėjus kuriam laikui žydai susimokė susidoroti su juo,+
24 tačiau Saulius apie jų sąmokslą sužinojo. Jie dieną naktį tykojo prie vartų norėdami Saulių nužudyti,
25 todėl jo mokiniai nakčia nuleido jį krepšyje pro angą sienoje.+
26 Atvykęs į Jeruzalę,+ Saulius mėgino prisidėti prie mokinių, bet visi jo bijojo, nes netikėjo jį irgi esant Jėzaus mokinį.
27 Tada jam pagelbėjo Barnabas+ – nusivedė jį pas apaštalus ir smulkiai papasakojo apie tai, kad kelyje jis regėjo Viešpatį,+ kad šis jam kalbėjo, ir apie tai, kaip drąsiai jis skelbė Jėzaus vardu Damaske.+
28 Tada Saulius pasiliko su jais, vaikščiojo po Jeruzalę* ir drąsiai kalbėjo Viešpaties vardu.
29 Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su graikakalbiais žydais, ir tie jau ketino su juo susidoroti.+
30 Tačiau broliai tai sužinojo. Jie nuvedė jį į Cezarėją ir išsiuntė į Tarsą.+
31 Tada bendruomenei visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje+ atėjo ramybės laikotarpis. Ji tvirtėjo ir augo, nes pagarbiai bijojo Jehovos ir džiaugėsi šventosios dvasios paguoda.+
32 Petras keliavo po visą kraštą. Jis atvyko ir pas šventuosius, gyvenančius Lydoje.+
33 Ten rado tokį žmogų, vardu Enėjas; jis jau aštuonerius metus gulėjo lovoje paralyžiuotas.
34 Petras jam tarė: „Enėjau, Jėzus Kristus tave išgydo!+ Kelkis ir pasiklok patalą.“+ Šis tuojau atsikėlė.
35 Jį pamatę, visi Lydos miesto ir Šarono lygumos gyventojai įtikėjo Viešpatį.
36 O Jopėje buvo tokia mokinė, vardu Tabita, graikiškai Dorkadė*. Ji darė daug gerų darbų ir dosniai šelpė vargšus.
37 Bet atsitiko taip, kad tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Apiprausę ją paguldė viršutiniame kambaryje.
38 Išgirdę, kad Petras yra Lydoje (tas miestas yra netoli Jopės), mokiniai pasiuntė pas jį du vyrus paprašyti: „Ateik nedelsdamas pas mus.“
39 Petras pakilo ir nuėjo su jais. Kai atvyko, jį nuvedė į tą viršutinį kambarį. Visos našlės jį apstojo ir verkdamos rodė daugybę palaidinių ir kitų drabužių, kuriuos Dorkadė buvo pasiuvusi dar būdama su jomis.
40 Petras išprašė visus laukan,+ tada atsiklaupęs pasimeldė, atsigręžė į mirusiąją ir tarė: „Tabita, kelkis!“ Ši atsimerkė ir išvydusi Petrą atsisėdo.+
41 Petras padavė jai ranką ir padėjo atsistoti. Tada pakvietė kitus šventuosius ir našles ir parodė ją gyvą.+
42 Apie tai sužinojo visa Jopė, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.+
43 Petras kurį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simonas.+
