Apreiškimas 22:1-21

  • Gyvybės vandens upė (1–5)

  • Pabaiga (6–21)

    • Kvietimas dovanai gerti gyvybės vandenį (17)

    • „Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (20)

22  Jis parodė man skaidrią it krištolas gyvybės vandens upę,+ ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio+ sosto  ir tekančią pagrindinės gatvės viduriu. Abipus upės augo gyvybės medžiai, duodantys dvylika derlių, kas mėnesį vedantys vaisius. Tų medžių lapai skirti tautoms gydyti.+  Tas miestas niekada nebus prakeiktas. Jame stovės Dievo ir Avinėlio sostas.+ Dievo vergai ten tarnaus  ir regės Dievo veidą,+ o ant kaktų jiems bus užrašytas jo vardas.+  Nakties nebebus+ ir jiems nereikės žibinto ar saulės šviesos, nes Dievas Jehova jiems švies,+ ir jie karaliaus per amžių amžius.+  Ir jis man tarė: „Šie žodžiai patikimi ir tikri.+ Jehova, pranašams įkvėpimą duodantis Dievas,+ siuntė savo angelą, kad šis parodytų jo vergams, kas turi netrukus įvykti.  Štai aš netrukus ateisiu.+ Laimingas, kas laikosi pranašiškų šios knygos žodžių.“+  Aš, Jonas, visa tai girdėjau ir regėjau. O išgirdęs ir pamatęs parpuoliau po kojų visa tai rodžiusiam angelui ir norėjau jį pagarbinti.  Bet jis man pasakė: „Nedaryk šito! Aš esu tik vergas, kaip tu, tavo broliai pranašai ir tie, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink.“+ 10  Dar jis man sakė: „Neužantspauduok pranašiškų šios knygos žodžių, nes skirtas laikas arti. 11  Kas daro nedorybes, tegu toliau daro nedorybes. Kas yra save suteršęs, tegu ir toliau save teršia. O teisusis tesielgia teisiai, šventasis toliau tešventėja. 12  ‘Štai aš netrukus ateisiu ir atsinešiu atlygį, kad atmokėčiau kiekvienam už jo darbus.+ 13  Aš esu Alfa ir Omega*,+ pirmasis ir paskutinysis, pradžia ir pabaiga. 14  Laimingi, kurie išplauna savo drabužius,+ kad turėtų teisę eiti prie gyvybės medžių+ ir galėtų įžengti pro vartus į miestą.+ 15  Lauke lieka šunys*, būrėjai*, ištvirkautojai*, žudikai, stabmeldžiai ir visi, kam patinka meluoti ir regzti apgaulę.+ 16  Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą, kad jis paliudytų jums apie šiuos dalykus bendruomenių labui. Aš esu Dovydo šaknis ir atžala,+ skaisti ryto žvaigždė.’“+ 17  Dvasia ir nuotaka+ kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, tesako: „Ateik!“ Kas trokšta, teateina;+ kas nori, dovanai tesisemia gyvybės vandens.+ 18  Aš pareiškiu kiekvienam, kas girdi pranašiškus šios knygos žodžius: kas prie jų ką pridės,+ tam Dievas pridės šioje knygoje aprašytų negandų,+ 19  ir kas atims ką nors iš pranašiškų šios knygos žodžių, iš to Dievas atims, kas aprašyta šioje knygoje, – neleis jam valgyti vaisių nuo gyvybės medžių+ ir įeiti į šventąjį miestą.+ 20  Tas, kuris liudija apie šiuos dalykus, sako: „Taip, aš netrukus ateisiu.“+ – „Amen! Ateik, Viešpatie Jėzau!“ 21  Viešpaties Jėzaus malonė tebūna su šventaisiais.

Išnašos

Alfa ir omega – pirmoji ir paskutinė gr. abėcėlės raidės.
T. y. žmonės, kurių darbai Dievui bjaurūs.
Žr. žodynėlyje „okultizmas“.
Žr. žodynėlyje „ištvirkavimas“.