Jozuės 24:1-33

  • Jozuė apžvelgia Izraelio istoriją (1–13)

  • Jozuė paragina tautiečius tarnauti Jehovai (14–24)

    • „Aš ir mano šeima tarnausime Jehovai“ (15)

  • Jozuė sudaro sandorą su Izraeliu (25–28)

  • Jozuė miršta ir yra palaidojamas (29–31)

  • Sicheme palaidojami Juozapo kaulai (32)

  • Eleazaras miršta ir yra palaidojamas (33)

24  Jozuė sukvietė visas Izraelio gimines į Sichemą, sušaukė Izraelio seniūnus, vadus, teisėjus ir pareigūnus.+ Visiems susirinkus Dievo akivaizdoje,  Jozuė prabilo: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Senovėje jūsų protėviai,+ įskaitant Abraomo ir Nahoro tėvą Terachą, gyveno kitapus Upės*+ ir tarnavo kitiems dievams.+  Tada pašaukiau jūsų protėvį Abraomą+ iš kitapus Upės ir vedžiau jį per visą Kanaano kraštą. Aš padariau gausius jo palikuonius.+ Daviau jam Izaoką,+  tada Izaokui daviau Jokūbą ir Ezavą.+ Ezavui atidaviau Seyro kalnus,+ o Jokūbas ir jo sūnūs išsikėlė į Egiptą.+  Vėliau siunčiau pas jus Mozę ir Aaroną,+ varginau Egiptą nelaimėmis,+ paskui jus iš ten išvedžiau.  Kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto+ ir aš atvedžiau juos prie Raudonosios jūros, egiptiečiai juos atsivijo su savo kovos vežimais ir raitininkais.+  Jie šaukėsi Jehovos+ ir aš atskyriau juos nuo egiptiečių tamsa, paskui užliejau egiptiečius jūros vandenimis ir paskandinau.+ Jūs patys savo akimis matėte, ką dariau Egipte.+ Paskui daug metų gyvenote dykumoje.+  Tada atvedžiau jus į kraštą kitoje* Jordano pusėje, kur gyveno amoritai. Amoritai kovojo su jumis,+ bet aš juos atidaviau jums į rankas, kad tą kraštą užimtumėte. Aš juos pašalinau jums iš kelio.+  Paskui kovoti su Izraeliu pakilo Ciporo sūnus Balakas, Moabo karalius. Jis pasišaukė Beoro sūnų Bileamą, kad tasai jus prakeiktų.+ 10  Bet Bileamo aš neišklausiau,+ ir jis jus laimino.+ Taip išgelbėjau jus iš jo rankos.+ 11  Tada perėjote Jordaną+ ir atėjote prie Jericho.+ Jericho vadai*, taip pat amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai ir jebusiečiai stojo į kovą su jumis, bet aš juos atidaviau jums į rankas.+ 12  Prieš jums ateinant, atėmiau jiems drąsą* ir jie, kaip ir abu amoritų karaliai, bėgo nuo jūsų.+ Ne kalaviju ir ne lanku juos nugalėjote.+ 13  Atidaviau jums žemę, kurios neįdirbote, ir miestus, kurių nestatėte,+ ir jūs ten įsikūrėte. Valgote vaisius vynuogynų ir alyvmedžių sodų, kurių nesodinote.’+ 14  Tad bijokite Jehovos ir tarnaukite jam dorai ir ištikimai*.+ Atsikratykite dievų, kuriems lenkėsi jūsų protėviai, kai dar gyveno kitapus Upės ir Egipte,+ ir tarnaukite Jehovai. 15  O jeigu nenorite tarnauti Jehovai, šiandien patys rinkitės, ar tarnausite dievams, kuriems kitapus Upės tarnavo jūsų protėviai,+ ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate.+ Bet aš ir mano šeima tarnausime Jehovai.“+ 16  Žmonės į tai atsakė: „Kaipgi galėtume palikti Jehovą ir tarnauti kitiems dievams?! 17  Juk pats Jehova, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės,+ iš vergystės krašto,+ padarė mūsų akyse didelių ženklų+ ir saugojo mus visą kelią, gindamas nuo tautų, per kurių žemes ėjome.+ 18  Jehova išvarė visas tautas ir visus amoritus – tautas, gyvenusias krašte iki mūsų. Todėl mes irgi tarnausime Jehovai, nes jis – mūsų Dievas.“ 19  Tada Jozuė žmonėms pasakė: „Jūs neįstengsite tarnauti Jehovai, juk jis – šventas Dievas.+ Jis yra Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės.+ Jūsų prasikaltimų* ir jūsų nuodėmių jis neatleis.+ 20  Jeigu paliksite Jehovą ir tarnausite svetimiems dievams, jis atsigręš prieš jus ir sunaikins, nors anksčiau buvo daręs jums gera.“+ 21  Bet žmonės Jozuei atsakė: „Mes tarnausime Jehovai!“+ – 22  „Esate liudytojai, – tarė Jozuė, – kad savo noru apsisprendėte tarnauti Jehovai.“+ – „Taip, mes esame liudytojai“, – atsakė jie. 23  Jozuė tarė: „Tad dabar pašalinkite svetimus dievus iš savo tarpo, palenkite širdis prie Jehovos, Izraelio Dievo.“ 24  Žmonės Jozuei atsakė: „Tarnausime Jehovai, savo Dievui, ir jo balso klausysime.“ 25  Štai tokį nuostatą ir priesaką tą dieną Sicheme Jozuė paskelbė tautai, kai sudarė su ja sandorą. 26  Tuos žodžius Jozuė surašė į Dievo Įstatymo knygą.+ Tada Jehovos pašventintoje vietoje po aukštu medžiu pastatė didelį akmenį.+ 27  Ir Jozuė kreipėsi į tautą: „Štai šitas akmuo bus liudytojas,+ nes girdėjo visa, ką Jehova mums pasakė. Jeigu savo Dievo išsižadėtumėte, jis paliudys prieš jus.“ 28  Tada Jozuė leido žmonėms grįžti kiekvienam į savo paveldo žemę.+ 29  Po šių įvykių, sulaukęs 110 metų, Jehovos tarnas Nūno sūnus Jozuė mirė.+ 30  Jis buvo palaidotas savo paveldo žemėje Timnat Serache,+ kuris yra Efraimo aukštumose, į šiaurę nuo Gaašo kalno. 31  Izraelis tarnavo Jehovai per visas Jozuės dienas ir per visas dienas seniūnų, kurie Jozuę pergyveno ir buvo matę visa, ką Jehova padarė Izraelio labui.+ 32  Juozapo kaulus,+ kuriuos buvo išsigabenę iš Egipto, izraelitai palaidojo Sicheme – sklype, kurį Jokūbas buvo įsigijęs iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų+ už šimtą kesitų*.+ Tas sklypas buvo tapęs Juozapo sūnų paveldu.+ 33  Mirė ir Aarono sūnus Eleazaras.+ Jį palaidojo Efraimo aukštumose, jo sūnaus Finehaso+ kalvoje.

Išnašos

T. y. Eufrato.
T. y. rytinėje.
Arba galbūt „žemvaldžiai“.
Arba galbūt „įvariau jiems siaubą“.
Arba „ir laikydamiesi tiesos“.
Arba „maišto“.
Nežinomos vertės piniginis vienetas.