Jozuės 8:1-35

  • Jozuė surengia pasalą prie Ajo (1–13)

  • Ajas užimamas (14–29)

  • Prie Ebalo kalno skaitomas Įstatymas (30–35)

8  Tada Jehova Jozuei tarė: „Neišsigąsk ir nebijok.+ Pasiimk visus karius ir žygiuok pulti Ajo. Štai atiduodu tau Ajo karalių, jo žmones, miestą ir kraštą.+  Padaryk Ajui ir jo karaliui taip, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui,+ tik šįkart sau kaip grobį galite pasiimti Ajo turtus ir gyvulius. Surenk už miesto pasalą.“  Taigi Jozuė su visais kariais išžygiavo pulti Ajo. Išsirinkęs 30 000 stiprių kovotojų, jis išsiuntė juos nakčia.  „Tykokite pasaloje už miesto, – įsakė jiems. – Nuo miesto per daug neatsitraukite, būkite pasirengę.  Aš pats ir su manimi esantys vyrai žygiuosime link miesto. Kai jie, kaip ir anksčiau, išeis mūsų pulti,+ mes leisimės bėgti  ir jie mus vysis manydami, kad vėl sprunkame. Taip nuviliosime juos nuo miesto.+ Mes bėgsime,  o jūs pulkite iš pasalos ir užgrobkite miestą. Jehova, jūsų Dievas, jums jį atiduos.  Miestą užimkite ir padekite.+ Darykite visa, kaip Jehova yra paliepęs. Štai toks yra mano įsakymas.“  Jozuė išsiuntė karius ir tie nuėję į pasalos vietą išsidėstė tarp Betelio ir Ajo – nuo Ajo į vakarus. Jozuė tą naktį praleido su kariais. 10  Anksti rytą atsikėlęs, Jozuė sušaukė karius ir kartu su Izraelio seniūnais išvedė juos žygin prieš Ają. 11  Visi jo pulkai+ nužygiavo miesto link ir į šiaurę nuo Ajo įkūrė stovyklą. Juos ir Ają skyrė slėnis. 12  Apie 5000 vyrų Jozuė buvo išdėstęs tarp Betelio+ ir Ajo, į vakarus nuo miesto, kad tykotų pasaloje.+ 13  Taigi pagrindiniai pulkai išsidėstė į šiaurę nuo miesto,+ o laukiantys pasaloje* – į vakarus.+ Pats Jozuė tą naktį nuėjo į slėnį. 14  Anksti rytą Ajo karalius, tai pamatęs, kartu su miesto vyrais išskubėjo kovoti su Izraeliu į vietą priešais plynumą. Jis nenumanė, kad už miesto jam surengta pasala. 15  Ajo kariams pradėjus puolimą, Jozuė su visais savo vyrais leidosi bėgti keliu link tyrų.+ 16  Tada visi miesto vyrai buvo sušaukti jų vytis. Besivydami Jozuę jie nuo miesto nutolo, 17  Ajyje ir Betelyje nebeliko nė vieno vyro, kuris nebūtų išėjęs vytis Izraelio. Žmonės vijosi Izraelį ir paliko miestą be apsaugos. 18  Tada Jehova tarė Jozuei: „Ištiesk ietį, kurią turi rankoje, Ajo link,+ nes atiduosiu miestą tau į rankas.“+ Ir Jozuė ištiesė ietį, kurią laikė rankoje, miesto link. 19  Kai tik taip padarė, pasaloje tykantys vyrai leidosi bėgti į miestą. Jie užėmė jį ir tuojau pat padegė.+ 20  Atsisukę ir pamatę dūmus, iš miesto kylančius dangun, Ajo vyrai neteko jėgų, nebeįstengė bėgti nei pirmyn, nei atgal. Tada tie, kurie bėgo link tyrų, atsigręžė į savo persekiotojus. 21  Pamatę, kad pasalos būriai užėmė miestą ir kad iš miesto kyla dūmai, Jozuė ir visi jo vyrai puolė Ajo vyrus. 22  Mieste esantys irgi pakilo jų pulti. Taip Ajo vyrai atsidūrė spąstuose – izraelitai buvo ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Izraelis sutriuškino juos. Nė vienas neišliko gyvas,+ 23  išskyrus Ajo karalių.+ Izraelitai sučiupo jį ir atvedė pas Jozuę. 24  Taigi tyruose nuo izraelitų kalavijo krito Ajo vyrai, kurie tenai juos persekiojo, visi iki vieno. Tada Izraelis grįžo į Ają ir kalaviju išgalabijo likusius gyventojus. 25  Tądien krito 12 000 žmonių – visi Ajo gyventojai, vyrai ir moterys. 26  Jozuė nenuleido rankos, laikė ištiestą ietį+ tol, kol Ajo gyventojai buvo išžudyti.+ 27  Tik gyvulius ir to miesto turtus izraelitai pasiėmė, kaip Jehova Jozuei buvo paliepęs.+ 28  Jozuė sudegino Ają, amžiams pavertė jį griuvėsiais+ ir jie tebeguli iki šios dienos. 29  Izraelitai pakabino Ajo karaliaus kūną ant stulpo* ir paliko kaboti iki vakaro. Saulei leidžiantis Jozuės įsakymu jį nuo stulpo nuėmė,+ numetė prie miesto vartų ir ant jo sukrovė didžiulę akmenų krūvą. Ten ji tebėra iki dabar. 30  Ant Ebalo kalno+ Jozuė pastatė Jehovai, Izraelio Dievui, aukurą, 31  kaip Jehovos tarnas Mozė izraelitams buvo įsakęs ir kaip Mozės Įstatymo knygoje+ parašyta, – aukurą iš netašytų akmenų, virš kurių joks geležies įrankis nebuvo iškeltas.+ Ant to aukuro jie aukojo Jehovai deginamąsias ir bendrystės aukas.+ 32  Ant akmenų Jozuė iškaldino nuorašą Įstatymo,+ kurį izraelitų akivaizdoje buvo surašęs Mozė.+ 33  Ir štai visas Izraelis, seniūnai, vadovai ir teisėjai stovėjo abipus Skrynios, priešais kunigais tarnaujančius levitus, Jehovos Sandoros Skrynios nešėjus, – ten buvo susirinkę ir izraelitai, ir svetimšaliai.+ Kaip Jehovos tarnas Mozė buvo liepęs, pusė Izraelio žmonių sustojo priešais Garizimo kalną, pusė – priešais Ebalo kalną,+ kad būtų palaiminti. 34  Tada Jozuė perskaitė visus Įstatymo žodžius+ – visus palaiminimus+ ir prakeikimus,+ surašytus Įstatymo knygoje. 35  Iš to, ką Mozė buvo įsakęs, Jozuė nieko nepraleido – perskaitė visus žodžius girdint visai Izraelio bendruomenei,+ įskaitant moteris, vaikus ir tarp jų gyvenančius svetimšalius.+

Išnašos

Arba „užnugario sauga“.
Arba „medžio“.