Kunigų 6:1-30

  • Aukos už kitokius prasikaltimus (1–7)

  • Nurodymai dėl aukojimo (8–30)

    • Deginamųjų aukų įstatymas (8–13)

    • Javų atnašų įstatymas (14–23)

    • Aukų už nuodėmę įstatymas (24–30)

6  Jehova Mozei kalbėjo:  „Jeigu taip nutiktų, kad kas nors nusidėjo Jehovai,+ pasielgė neištikimai – pasisavino artimo nuosavybę, kurią šis buvo davęs pasaugoti,+ artimą apvogė ar apgavo,  jeigu rado artimo pamestą daiktą, tačiau tai neigė ir netgi buvo melagingai prisiekęs, kad niekuo nenusikalto,+ – reikės daryti štai ką.  Nusidėjęs ir kaltę užsitraukęs asmuo privalės grąžinti, ką pavogė, ką prievarta ar apgaule atėmė, ką paėmė pasaugoti ar ką rado pamestą.  Jis turės grąžinti viską, dėl ko buvo melagingai prisiekęs, ir ne tik grąžinti, bet dar pridėti penktadalį viršaus.+ Atiduos viską savininkui tą dieną, kai jo kaltė paaiškės.  Taip pat atves pas kunigą nustatytos vertės sveiką aviną iš savo bandos, kad šis už jo kaltę būtų paaukotas Jehovai.+  Kunigas Jehovos akivaizdoje atliks permaldavimą už tą žmogų ir kaltė, kurią šis užsitraukė savo poelgiu, bus jam atleista.“+  Jehova Mozei toliau kalbėjo:  „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Toks bus deginamųjų aukų įstatymas.+ Deginamoji auka turės degti aukuro žaizdre per naktį, iki pat ryto; ugniai aukure užgesti neleisite. 10  Ryte, apsivilkęs savo lininį apdarą+ ir apsimovęs lininius apatinius+ nuogumui pridengti, kunigas ateis prie aukuro, susems deginamosios aukos, kurią ugnis surijo, pelenus*+ ir padės juos šalia aukuro. 11  Paskui tuos drabužius jis nusivilks,+ užsivilks kitus ir išneš pelenus į švarią vietą už stovyklos.+ 12  Ugnis aukure turės degti nuolatos – neleisite jai užgesti. Kunigas kiekvieną rytą į ugnį prikraus malkų,+ ant jų išdėlios deginamosios aukos dalis, taip pat sudės bendrystės aukos taukus ir viską pavers dūmais.+ 13  Ugnis aukure turės degti nuolatos – jai užgesti neleisite. 14  O štai koks yra javų atnašų įstatymas.+ Aarono sūnūs atneš atnašą prie aukuro, Jehovos akivaizdon. 15  Vienas iš jų paims saują geriausių miltų, skirtų javų atnašai, truputį atnašos aliejaus, visus jos smilkomuosius sakus ir viską pavers dūmais ant aukuro. Ta dalis atstos visą atnašą ir bus malonaus kvapo auka Jehovai.+ 16  Likusi atnašos dalis atiteks Aaronui ir jo sūnums.+ Iš tų miltų jie išsikeps duonos be raugo ir valgys ją šventoje vietoje, Susitikimo Palapinės kieme.+ 17  Duoną keps be raugo.+ Šią dalį iš savo deginamųjų aukų atiduodu jiems.+ Ji labai šventa,+ panašiai kaip auka už nuodėmę ir auka už kaltę. 18  Ją valgys tik Aarono sūnūs.+ Ši Jehovos ugninių atnašų dalis priklausys jiems visais laikais, per visas kartas.+ Visa, kas tik turės sąlytį su tomis aukomis, bus šventa.’“ 19  Jehova Mozei toliau kalbėjo: 20  „Savo patepimo dieną+ Aaronas su sūnumis aukos Jehovai kasdienę javų atnašą – dešimtadalį efos*+ geriausių miltų.+ Pusę paaukos iš ryto ir pusę vakare. 21  Užmaišę tuos miltus su aliejumi, jie iškeps keptuvėje paplotį+ ir padalys į gabalus. Primirkę juos aliejaus, paaukos kaip malonaus kvapo javų atnašą Jehovai. 22  Tokią atnašą ruoš kiekvienas Aarono palikuonis, kuris perims pateptojo kunigo pareigas.+ Visa atnaša turės būti paversta dūmais, nes ji priklauso Jehovai. Šis įsakas galios amžiais. 23  Kiekviena kunigo javų atnaša turi būti paaukota visa, valgyti jos negalima.“ 24  Jehova toliau kalbėjo Mozei: 25  „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Štai koks bus aukų už nuodėmę įstatymas.+ Auka už nuodėmę bus pjaunama Jehovos akivaizdoje,+ ten pat, kur pjaunama deginamoji auka. Auka už nuodėmę yra labai šventa. 26  Šią auką valgys kunigas, kuris ją aukoja;+ jis valgys savo dalį šventoje vietoje, Susitikimo Palapinės kieme.+ 27  Visa, kas turi sąlytį su aukojamo gyvulio mėsa, yra šventa, ir jeigu kam nors ant drabužių užtyška aukos kraujo, jis turi juos išskalbti šventoje vietoje. 28  Molinį indą, kuriame virė tos aukos mėsa, reikės sudaužyti. O jei mėsa virė variniame inde, jį reikės iššveisti ir išskalauti vandeniu. 29  Tą mėsą valgys tik vyrai, tarnaujantys kunigais.+ Ji labai šventa.+ 30  Tačiau tų aukų už nuodėmę, kurių kraujas nešamas į Susitikimo Palapinę, į šventąją vietą, kad būtų atliktas permaldavimas, valgyti negalima.+ Viską reikia sudeginti.

Išnašos

Arba „riebiuosius pelenus“. Tai buvo deginamosios aukos taukų prisigėrę pelenai.
T. y. 2,2 L. Žr. priedą B14.